Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Atsigręžia į senolius 

2019 sausio 10 d. 10:32
BNS nuotr.

Prezidentei raginant sveikatos ir socialinės apsaugos ministrus gerinti pagalbą senyvo amžiaus žmonėms, pastarieji tikina, kad pertvarka jau vyksta ir rezultatų reikėtų tikėtis netrukus.

Kaip teigiama Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų pranešime, ministrai Aurelijus Veryga ir Linas Kukuraitis šiandien prezidentei Daliai Grybauskaitei pristatys jau pusę metų vykdomą slaugos srities reformą ir aptars kitus veiksmus, kurie pagerintų Lietuvos senjorų situaciją.

Pagrindinė įvardijama problema yra tai, jog socialinės apsaugos ir sveikatos sritys šiuo metu atskirtos, todėl senjorams paslaugas skirtingu metu teikia keli specialistai: senjorų slauga finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, socialinė globa – iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, nors senyviems žmonėms paprastai reikia abiejų paslaugų.

Pasak pranešimo, ministrų iniciatyva prieš pusmetį suburta ekspertų komanda rengia pataisas, kurios leistų sujungti sveikatos ir socialinės apsaugos sritis, užtikrinti paslaugų prieinamumą senjorams, kurie negali savimi pasirūpinti, ir „parengti vieningą bei ilgalaikį slaugos ir socialinės globos sistemos finansavimo modelį“.

Vyriausybė pernai rugsėjį priėmė sprendimą parengti integralią globos ir slaugos paslaugų koncepciją, kai paslaugos teikiamos tiek žmogaus namuose, tiek įstaigose.

Anot L. Kukuraičio, apjungus paslaugas, bus geriau tenkinami žmonių poreikiai, efektyviau naudojamos biudžeto lėšos.

„Sutarta atsisakyti kelių lygiagrečių sistemų šioje srityje ir svarstoma galimybė turėti atskirą fondą integraliai paslaugai finansuoti. Iki šiol labai trūko bendro požiūrio į senyvo amžiaus žmonių problemas. Pavyzdžiui, kartais asmuo gali puikiai gyventi savuose namuose, jeigu jam padeda socialiniai darbuotojai, bet jis nukreipiamas į instituciją. O slaugomi senjorai negali patekti į ligoninę ar globos namus bei gauti visapusiškų paslaugų, nes jose nėra vietų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Pabrėžiama, kad Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičių Lietuvoje padidinti nuo esamų 5 122 iki 8 544 , o palaikomojo gydymo bei slaugos paslaugas gali teikti ir gydytojas geriatras.

Trūkstant vidaus ligų gydytojų bei šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų, tikimasi, kad tai pagerins pacientams teikiamų paslaugų kokybę.

Vyriausybės planuose iki 2021-ųjų numatyta plėtoti integralią pagalbą senoliams, įtraukta savarankiško gyvenimo namų ir dienos centrų senjorams tinklo plėtra, ketinama remti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus senelių lankymui, ypač kaimiškose vietovėse.

Taip pat atsisakyta ir buvusios tvarkos, kad pacientai, kuriems yra taikoma dializė, į palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančias įstaigas, net ir esant indikacijų, priimami tik tuomet, kai užtikrinamas paciento transportavimas į dializės centrus. Tuo metu norint gauti palaikomojo gydymo ir slaugos ar paliatyviosios pagalbos paslaugas įstaigose galima registruotis ir elektroniniu būdu – ne tik popieriniu, kaip buvo iki šiol.

Ministerijos tvirtina, kad šiuo metu Lietuvoje pas senyvo amžiaus žmones į namus vyksta ir specialios integralios pagalbos komandos – socialinis darbuotojas su padėjėjais, slaugytojas su padėjėjais ir reabilitacijos specialistas. Jie išsiaiškina globos ir slaugos namuose poreikį, teikia šias paslaugas senoliams ir jų namiškiams.

Kitą savaitę Vyriausybė žada svarstyti pataisas, kuriomis mažiausias pajamas gaunančioms visuomenės grupėms neliktų priemokų už kompensuojamuosius vaistus. Naujovei įsigaliojus nuo 2020-ųjų, tam planuojama skirti apie 5 mln. eurų. Šiemet įsigaliojo ir specialiųjų poreikių pertvarka, kuri, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, leidžia labiau atsižvelgti į senyvų žmonių poreikius gyventi namuose – gali būti pasiūlomos techninės pagalbos priemonės, pritaikomas būstas, aplinka, teikiamos socialinės paslaugos.

Planuojami ir kiti pokyčiai.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 metų pradžioje šalyje gyveno 550,2 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. 2005-aisiais iki 19,3 proc. 2017 metų pradžioje.

Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 metais Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad šimtui 15–64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika