Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Atmintinos Seimo fantazijos 

2019 kovo 15 d. 08:50
Algimantas Kasparavičius: "Greitai metuose neliks laisvų dienų, nes noras vienaip ar kitaip “pasižymėti” istorijoje yra labai didelis."
Algimantas Kasparavičius: "Greitai metuose neliks laisvų dienų, nes noras vienaip ar kitaip “pasižymėti” istorijoje yra labai didelis."
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Seimo narių valia per du dešimtmečius atmintinų dienų Lietuvoje padaugėjo tris kartus. Šiuo metu atmintina laikoma kas penkta metų diena. Istorikai įsitikinę, kad Atmintinų dienų įstatymą būtina peržiūrėti, nes besaikis sąrašo plėtimas devalvuoja tikrąsias vertybes ir iškraipo istorinę atmintį.

Atmintinų dienų įstatymas – vienas tų teisės aktų, kuriuos su didžiausiu entuziazmu „taiso“ visų kadencijų Seimo nariai. Per 22-ejus įstatymo gyvavimo metus atmintinų dienų padaugėjo nuo 22 iki 68, o artimiausiu metu gresia perkopti ir 70.

Šios kadencijos Seimo narių iniciatyva atsirado Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos, Lietuvos vardo, Reformacijos, Lietuvos teismų dienos. Registruoti pasiūlymai įteisinti Kliento bei Skiepų dienas. Be kita ko, įstatyme jau yra nustatytos Derliaus, Vietos savivaldos, Saugaus eismo, Kultūros, Statybininkų, Lietuvos advokatūros, Socialinių darbuotojų, Pagarbos mokesčių mokėtojams bei kitos dienos.

Atmintinų dienų įstatymas nėra tik Lietuvai būdingas dalykas, tokius įstatymus turi daugybė kitų valstybių. Tačiau bėgant metams mūsų lietuviškasis variantas tapo per daug išpūstas.

Pagal įstatymą atmintina laikoma reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu. Poreikis revizuoti Atmintinų dienų įstatymą pamažu bręsta ir Seime.

Paskirtis „išplauta“

Istorikas Alvydas Nikžentaitis priminė, kad pirminis įstatymo siekis buvo atmintinomis paskelbti 15–20 reikšmingiausių datų.

„Žiūrint platesniame kontekste, Atmintinų dienų įstatymas nėra tik Lietuvai būdingas dalykas, tokius įstatymus turi daugybė kitų valstybių. Tačiau bėgant metams mūsų lietuviškasis variantas tapo per daug išpūstas. O juk šis įstatymas turi labai konkrečią paskirtį – saugoti istorinę atmintį. Deja, ta pradinė paskirtis yra „išplauta“, prikaišiota įvairių socialinių aspektų, pradedančių gožti tai, kas svarbiausia“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Istoriko akimis, nuolatinis įstatymo pildymas tampa „savotiška vieta, kur neįdedant per daug pastangų galima atsidėkoti kažkokioms interesų grupėms“.

„Kitaip nesuprasčiau tos gausybės įvairių profesinių ir šiaip keistų dienų, kurios ten atsirado. Tokį įstatymą pasklaidęs apie Lietuvą nieko nežinantis žmogus galėtų pamanyti, kad jis priimtas Kinijoje ar Venesueloje, nes deklaruoja rūpestį dėl visų visuomenės sluoksnių“, – pažymėjo A. Nikžentaitis.

Anot jo, tarp tų menkaverčių dienų tikrosios datos paskęsta ir yra devalvuojamos. Todėl istorikas mano, kad šį teisės aktą būtina „kardinaliai peržiūrėti ir išvalyti“, pradžioje skelbiant 4 ar 5 metų „nepildymo moratoriumą“.

„Labai svarbu rasti konsensusą, kas iš tiesų didesnei visuomenės daliai yra svarbu. Šiuo atveju vienas kriterijų „valant“ įstatymą – išbraukti visas datas, skirtas konkrečioms žmonių grupelėms“, – dėstė A. Nikžentaitis.

Saviveiklos būti negali

Istoriko Algimanto Kasparavičiaus teigimu, visais istoriniais laikotarpiais visose tautose ir valstybėse reikalingas sveikas protas. „Labai dažnai nutinka, kad tam tikru istoriniu momentu priimtas vienas ar kitas įstatymas būna racionalus, tačiau anksčiau ar vėliau, kai pradeda šlubuoti visuomenės politinė sveikata, praranda savo prasmę, gal net išsigimsta“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Taip, anot istoriko, atsirado ir įvairios atmintinų dienų dauginimo iniciatyvos, mėginimas jas dubliuoti su valstybės šventėmis.

„Politine atsakomybe nepasižyminčių politikų fantazijos gali būti beribės. Greitai metuose neliks laisvų dienų, nes noras vienaip ar kitaip „pasižymėti“ istorijoje yra labai didelis. O juk atmintinų dienų gausa niveliuoja tas kelias iš tiesų reikšmingas ir prasmingas šventes, kurias būtina žinoti kiekvienam lietuviui, patriotui, piliečiui“, – kalbėjo A. Kasparavičius.

Jo manymu, dabartinis atmintinų dienų sąrašas prarado savo prasmę.

„Taip, yra iš tiesų reikšmingų dienų, bet didžioji dalis – beprasmės, siaurai profesinės, skirtos tam tikram draugų ratui. Įstatyme toks balastas visiškai nereikalingas. Mes jau nesame LTSR (Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika), kuri turėjo rūpintis derliumi ar kitais šalies ūkio pasiekimais. Mes juk save suvokiame kaip valstybę. Jei parlamentas rūpinasi valstybės reikalais, atmintinų dienų ir valstybinių švenčių klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į šalies valstybingumo tradicijas. Ir jokios saviveiklos elementų čia būti negali“, – įsitikinęs A. Kasparavičius.

Jo tikinimu, pildant įstatymą turi būti numatyta griežta konsultavimosi tvarka, kiekviena iniciatyva privalėtų turėti „labai rimtą profesionalų parengtą teorinį pamatą“.

Mintis bręsta

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas teigė sutinkantis, kad Atmintinų dienų įstatymą reikia peržiūrėti.

„Bet kol kas tai padaryti nėra lengva. Seime yra 141 parlamentaras, vadinasi, 141 nuomonė. Tačiau manau, kad prieisime ir prie šio įstatymo. Iki kadencijos pabaigos laiko dar yra“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Seimo narys užsiminė, kad pirminis projekto variantas, kuriame mėginama diferencijuoti istorinės atminties bei profesines dienas, yra parengtas. Tačiau, anot A. Gumuliausko, viešinti dokumentą dar per anksti.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika