Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

Astravo AE: tikrasis „planas-chuliganas“ 

2019 kovo 19 d. 09:40
ESPO konvencijos narės pareiškė, kad Baltarusija netinkamai parinko Astravo AE statybų aikštelę.
ESPO konvencijos narės pareiškė, kad Baltarusija netinkamai parinko Astravo AE statybų aikštelę.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Premjeras Saulius Skvernelis veikiausiai tikisi, kad siūlomas sprendimas dėl Astravo atominės elektrinės (AE) padės jam laimėti prezidento rinkimus. Tai akivaizdžiai erzina Dalią Grybauskaitę, kuri toliau siekia, jog šis objektas būtų uždarytas. Ekspertai tvirtina, kad šaukštai jau po pietų – vėl gyvensime greta atominės jėgainės.

Baltarusijos AE statybos prie pat Lietuvos sienos esančiame Astrave pastarąjį dešimtmetį tiek kartų aptartos ir kritikuotos, kad, atrodytų, jau turėjo tapti visiškai nuvalkiota tema. Lietuva nuo pat pradžių joms priešinosi ir protestavo, mėgindama į pagalbą pasitelkti visas įmanomas tarptautines organizacijas. Savo apsisprendimą vienašališkai boikotuoti jėgainę ir nepirkti Astravo AE gaminamos elektros energijos Lietuva 2017 metais įtvirtino įstatymuose.

Astravo AE statybas kritikavo ir vertino politikai, ekspertai, diplomatai bei žurnalistai. Sunku ir suskaičiuoti visas iniciatyvas, kuriomis siekta atkreipti Lietuvos gyventojų ir tarptautinės bendruomenės dėmesį į šią problemą. Vis dėlto tema tokia „karšta“ ir taip jaudina žmones, kad Astravo AE statyboms jau einant prie pabaigos kandidatams į prezidentus dar pavyksta pasikinkyti šį arkliuką ir priversti jį dirbti savo kampanijos naudai.

Kampanijos dalis

Žibalo į diskusijos dėl Astravo AE ugnį pastaruoju metu šliūkštelėjo premjeras S. Skvernelis. Jis pareiškė turintis „planą-chuliganą“ – išeitį iš susiklosčiusios padėties.

„Ką galime dabar padaryti? Turime planą-chuliganą. Pasiūlysiu baltarusiams sprendimą. Racionalų. Ne tokį, kuris sako: „Uždarykite“, – vasario pabaigoje susitikęs su Kėdainių gyventojais tvirtino jis.

Netrukus paaiškėjo, kad „planas-chuliganas“ – pasiūlymas Baltarusijai baigiamą statyti Astravo AE pertvarkyti į dujų jėgainę. Esą dujos jai galėtų būti tiekiamos per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą bei planuojamą tiesti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekį.

S. Skvernelis tikino laišką su tokiu pasiūlymu Baltarusijos premjerui išsiuntęs kovo pradžioje. Gretimos šalies valdžia oficialaus atsakymo kol kas nepateikė.

Politikos kuluaruose svarstoma, kad tikrasis „plano-chuligano“ autorius yra Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis. Neva iš tiesų tas „planas-chuliganas“ sukurtas S. Skvernelio pozicijoms prezidento rinkimuose sustiprinti.

Pagal šią versiją Baltarusijos vyriausybė nebūtinai turi iš karto atmesti Lietuvos pasiūlymą. Priešingai, baltarusiai gali pradėti derėtis ir paprašyti pinigų jėgainei pertvarkyti. Gavęs tokį durų neužtrenkiantį atsakymą S. Skvernelis pasirodytų esąs tikras valstybininkas, jo reitingas šoktelėtų.

Deryboms iš tikrųjų prasidėjus paaiškėtų, kad nei Lietuva, nei Europos Sąjunga (ES) jokių lėšų Baltarusijai neketina skirti. Tuomet viskas grįžtų į senas vėžes: Baltarusija paleistų AE, Lietuva protestuotų, ES skirtų finansavimą mūsų šalies gyventojų saugumui užtikrinti.

Bet visa tai vyktų jau pasibaigus prezidento rinkimams. Jeigu S. Skvernelis juos laimėtų, galbūt atsilygintų D. Matulioniui užsienio reikalų ministro portfeliu.

Neaišku, ko verti tokie pasvarstymai, tačiau akivaizdu viena – „planas-chuliganas“ yra S. Skvernelio prezidento rinkimų kampanijos dalis. Jau vien dėl to, kad tai dar vienas bandymas pasmerkti praeitį ir įgelti D. Grybauskaitei.

Reikia pripažinti, jog tokie premjero veiksmai sunkiai dera su jo pažadu pereiti „nuo personalinės prie nacionalinius interesus ginančios politikos“.

Albinas Januška: "Kurti koaliciją prieš Astravo AE ne per vėlu, situaciją dar galima radikaliai pakeisti." / Reuters/Scanpix nuotrauka
Albinas Januška: "Kurti koaliciją prieš Astravo AE ne per vėlu, situaciją dar galima radikaliai pakeisti." / Reuters/Scanpix nuotrauka

Jėgainės uždarymas – neatšauktas tikslas

Prezidentė D. Grybauskaitė toliau pabrėžia Lietuvos siekį priversti Baltarusiją atsisakyti Astravo AE. „Visos kalbos ir mėginimas prekiauti Lietuvos žmonių saugumu šiandien yra nepateisinamas ir niekada nebus pateisinamas. Būtina siekti Astravo AE uždarymo. Elektrinė negali būti paleista arba ji turi būti iškart uždaryta baigus statybas“, – taip prezidentė įvertino premjero „planą-chuliganą“.

Regis, S. Skvernelio pasiūlymas Baltarusijai nebuvo suderintas ir su Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovu Linu Linkevičiumi. Jis iškart pareiškė nieko nežinantis apie „planą-chuliganą“.

Prezidentūra ir URM pabrėžė vasario pradžioje pasiekto ESPO konvencijos šalių susitarimo dėl Astravo AE svarbą. Ženevoje posėdžiavusios konvencijos narės nusprendė, kad Baltarusija netinkamai parinko Astravo AE statybų aikštelę. L. Linkevičius iškart paragino kaimynę neignoruoti tarptautinės bendruomenės nuomonės. „Tikimės ir kviečiame Baltarusiją atsižvelgti į ESPO konvencijos šalių priimtą sprendimą bei įgyvendinti konvencijos nuostatas“, – sakė ministras.

Tačiau būtina pažymėti, kad Lietuva nesulaukė ES institucijų palaikymo blokuoti elektros energijos, kurią pagamins Astravo AE, importą. Todėl neaišku, ar Lietuvos užsienio politika, siekiant šios jėgainės uždarymo, iš tikrųjų veiksminga.

Kurti koalicijų niekada nevėlu

Dar vienas kandidatas į prezidentus europarlamentaras Petras Auštrevičius teigia, jog vienintelis būdas priversti Baltarusiją atsisakyti Astravo AE yra sutelkta ES politika. „Lietuva įstojo į ES būtent tam, kad mūsų gyvybiniai nacionaliniai interesai būtų geriau apginti ir jiems geriau atstovaujama. To galime pasiekti tik veikdami ne patys sau, o gavę ES mandatą“, – skelbė P. Auštrevičius.

Jis kritiškai vertino dabartinės Vyriausybės ir ypač prezidentės D. Grybauskaitės politiką. Anot P. Auštrevičiaus, Lietuvos vadovai dar neišmoko tinkamai veikti ES. „Akivaizdžiai nesuvokta, kaip veikia ES, nesugebėta suformuoti mūsų siekius remiančių valstybių daugumos net esant tokiems palankiems momentams kaip derybos dėl daugiamečio ES biudžeto. Atrodytų, dviejų kadencijų turėjo pakakti, kad Astravo klausimas ES partneriams būtų tinkamai pristatytas, kad būtų pateikti Lietuvai priimtini jo sprendimo būdai ir šios statybos sustabdytos“, – piktinosi kandidatas į prezidentus.

P. Auštrevičiaus nuomone, telkti bendrą ES poziciją dėl Astravo AE, nors ir sunkesnėmis sąlygomis, turės naujasis Lietuvos prezidentas.

Apie būtinybę užsitikrinti bent dalies ES valstybių paramą kalbėjo ir patyręs diplomatas Albinas Januška. Jis siūlė neieškoti kaltųjų, o siekti kuo greičiau pradėti koalicijos prieš Astravo AE formavimą ES viduje. „Nėra jokių stebuklingų sprendimų. Lietuva niekada nieko negali daryti viena. Lietuva yra ES dalis, ir būtent toje organizacijoje slypi tikroji jos jėga. Todėl reikia pasitelkti seną principą – kurti koalicijas. Tik jos dabartiniais laikais daro politiką. Šiuo etapu svarbus net ne klausimas, ką daryti su Astravo AE – uždaryti, perkelti ar pakeisti paskirtį, svarbus pats koalicijos suformavimas. Ta koalicija ir nuspręstų, kokio tikslo prasmingiausia siekti“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė A. Januška.

Jo nuomone, koalicijos kūrimas turėtų prasidėti nuo darbo Lenkijoje ir Estijoje – reikėtų mėginti užtikrinti Višegrado ir Baltijos regiono šalių vienybę. Tokia jėga jau galėtų siekti ir palankios bendros visos ES pozicijos šiuo klausimu.

Politikai ir diplomatai, pasak A. Januškos, neturėtų tenkintis vien tuo, kad aktualina Astravo AE problemą įtakingų valstybių sostinėse ar ES institucijose. Tikru jų darbo rezultatu esą derėtų laikyti tik konkretų kelių šalių susitarimą veikti drauge.

Diplomato įsitikinimu, kurti koaliciją prieš Astravo AE ne per vėlu, situaciją dar galima radikaliai pakeisti. Per vėlu būsią tik tuomet, kai elektrą Astravo AE jau gamins ir kurios nors Europos valstybės pradės ją pirkti.

Rytas Staselis: "Politikų kalbos ir pasiūlymai dėl Astravo AE - griaudėjimas panėrus po vandeniu." / BNS nuotrauka
Rytas Staselis: "Politikų kalbos ir pasiūlymai dėl Astravo AE - griaudėjimas panėrus po vandeniu." / BNS nuotrauka

Jėgainė nėra geopolitinis lūžis

Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertas Rytas Staselis politikų kalbas ir pasiūlymus dėl Astravo AE vadino griaudėjimu panėrus po vandeniu. Pasak jo, jėgainės statybos jau baigiamos ir Baltarusija nebesitrauks.

„Pačioje pradžioje tai buvo šiek tiek Vladimiro Putino ir šiek tiek Aliaksandro Lukašenkos projektas, nors ir dėl skirtingų priežasčių. Dabar elektrinė jau yra A. Lukašenkos garbės reikalas“, – tvirtino R. Staselis.

Koalicijos ES varianto jis taip pat nevertino kaip realios galimybės. Eksperto žodžiais, kol kas niekam nepavyko sutelkti tokios koalicijos, o „Brexito“ ir kitų ES problemų kontekste labai abejotina, ar radikaliam Astravo AE problemos sprendimui atsirastų lėšų.

Saugumo politikos ekspertas Marius Laurinavičius irgi skeptiškai kalbėjo apie galimybę sustabdyti Astravo AE statybas. „Statybose „sukosi“ milijardinės sumos, turėta ne tik geopolitinės plėtros, bet ir finansinių bei kriminalinių-finansinių tikslų. Taigi, jei Rusija siekė tų tikslų, o Baltarusija jais dalijosi, man sunku įsivaizduoti, ką galėjome daugiau padaryti“, – TV3 žurnalistams sakė M. Laurinavičius.

Jis teigė neįžvelgiantis Astravo AE temoje geopolitinio lūžio ir siūlė jėgainės problemas vertinti per techninio saugumo prizmę. „Jei toks projektas būtų įgyvendinamas Lietuvoje, žmonės, kurie būtų priklausomi nuo jo, gindami savo interesus gintų ir Rusijos interesus, o dalis uždirbtų pinigų būtų naudojami tam tikroms operacijoms. Bet tai vyksta ne Lietuvoje, todėl geopolitiniu požiūriu nematau jokios esminės problemos ar lūžio. Taip, mums būtų geriau, jei elektrinės nebūtų, nes pasitikėti Rusijos technologijomis grįstais reaktoriais negalima. Tai – pagrindinė grėsmė“, – pažymėjo M. Laurinavičius.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika