Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
LIETUVA

2019-ieji: bus geriau, bet ne gerai 

Valdantieji tikina, kad priimant reformas stengtasi, kad nė viena gyventojų grupė nebūtų pamiršta.
Valdantieji tikina, kad priimant reformas stengtasi, kad nė viena gyventojų grupė nebūtų pamiršta.
LŽ nuotr.

Nuo šių metų įsigaliojusios finansinės ir socialinės reformos, kaip žada valdantieji, papildys gyventojų pinigines. Nors laukia geresni metai, sotesni jie bus toli gražu ne visiems vienodai.

Seimo patvirtintos mokesčių, pensijų sistemos pertvarkos numato, kad nuo 2019 metų keičiasi atlyginimų skaičiavimo, pensijų kaupimo tvarka, dėl pasikeitimų didės darbo užmokestis, pensijos, įvairios socialinės išmokos, pavyzdžiui, vaiko pinigai. Pokyčiais džiaugiamasi, bet ekspertai pažymi, jog reformos turi savo kainą.

Laura Galdikienė: „Labai svarbu įvykdyti pajamų surinkimo planą, nes kitaip viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai didėti negalėtų.“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno teigimu, gyvenimas nuo šių metų keičiasi į gera, didėja žmonių pajamos. Augant ekonomikai, toliau sparčiai didės atlyginimai. Prie darbo užmokesčio, pensijų, socialinių išmokų ir kitokių pajamų didėjimo prisidės ir įsigaliojančios reformos. „Tikimasi, kad infliacija bus 2–2,5 procento. Tiek darbo užmokesčio, tiek pensijų pajamų augimas apčiuopiamai viršys infliacijos lygį. Tai reiškia, kad reali perkamoji galia tikrai turėtų didėti“, – pabrėžė jis.

Pasak S. Jakeliūno, priimant reformas stengtasi, kad nė viena gyventojų grupė nebūtų pamiršta. Jis priminė, kad didėja parama vaikus auginančioms šeimoms. Valstybės tarnautojai daugiau uždirbs ne tik dėl mokesčių tarifo koregavimo, bet ir dėl bazinio dydžio kilstelėjimo.

„Taip, tai nėra labai įspūdingi skaičiai, bet turime išlaikyti ir viešųjų finansų stabilumą, kad ilgiau nepatektume į situaciją, kurioje Vyriausybė ir visa valstybė atsidūrė 2008–2009 metais. Vis dar turime labai brangiai tvarkyti paskolas. Kai kurios palūkanos siekia 7 proc., jas turime mokėti nuo maždaug 5 mlrd. eurų. Kasmet tai kainuoja apie 250 mln. eurų daugiau, nei galėjo, jeigu būtų skolintasi kitais būdais“, – aiškino Seimo BFK vadovas.

S. Jakeliūno tikinimu, šiuo metu valdžios prioritetas yra tai, kad sudėtingos pertvarkos būtų įgyvendintos sklandžiai. Esą tik paskui bus galima galvoti apie tolesnius pokyčius. „Kol kas kokių nors ypatingų planų nėra. Mano požiūriu, reikėtų toliau mažinti mokesčių ir verslo formų įvairovę. Ta kryptimi, tikiuosi, dar judėsime“, – vylėsi jis.

Neramu dėl demokratijos

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė sakė norinti palinkėti, kad visi Lietuvos žmonės šiemet pajustų, jog gyvenimas iš tiesų gerėja. „Labai norėtųsi, kad pagal žmonėms svarbius parametrus Europos Sąjungoje (ES) nebūtume treti nuo galo, lenkdami tik Rumuniją ir Bulgariją. Norėtųsi, kad gyventojų pensijos, atlyginimai būtų didesni“, – kalbėjo europarlamentarė.

Ji vylėsi, kad valdžios priimti sprendimai iš tiesų papildys gyventojų kišenes, tačiau nuogąstavo, jog tą didėjimą „suvalgys“ augančios kainos. „Tikėkimės, kad taip nenutiks, bet pavojus visada yra. Šį procesą reikia atidžiai stebėti, pasitelkti visus kontrolės mechanizmus, nes socialinė atskirtis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių žmonių Lietuvoje yra didžiausia iš ES valstybių“, – priminė V. Blinkevičiūtė.

Anot jos, jei mūsų šalyje kainos yra europinio lygio, o atlyginimai – vieni mažiausių, kyla klausimas, kur dingsta pinigai. Į jį turėtų atsakyti valdžia, iš esmės peržiūrėdama visą mokesčių sistemą, skatindama verslą būti socialiai atsakingą, stiprindama socialinį dialogą. „Visą gyvenimą dirbu socialinėje srityje. Kad ir kokia valdžia buvo – kairės, dešinės ar liberali, visos žadėjo rūpintis žmonėmis, kelti atlyginimus, kurti gerai mokamas darbo vietas. Kitas dalykas – tesėti tuos pažadus ne visada buvo skubama. Tačiau man neramu dėl kitko. Pirmiausia – dėl demokratijos Lietuvoje. Tikrai nesinorėtų, kad Lietuvoje žmonės bijotų laisvai reikšti savo mintis, būtų persekiojami, kad įtaką valstybėje darytų slaptos pažymos. Tai blogos tendencijos, jos nestiprina valstybės, neskatina piliečių čia gyventi, o tik sukelia norą emigruoti“, – dėstė V. Blinkevičiūtė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad žmonių socialinis gyvenimas turi labai daug parametrų, tai ne tik pensijos, išmokos ar atlyginimų didinimas. „Žmonėms labai svarbus yra vidinės laisvės, demokratijos, saugumo pojūtis. Ir pliuso savo šaliai čia nedėčiau“, – sakė europarlamentarė. Jos požiūriu, dėl trejų rinkimų šie metai bus sunkūs – „politinis katilas virs visu smarkumu“, o santarvės iki pat vasaros neturėsime.

Problema – maži atlyginimai

Vilniaus universiteto dėstytojas ekonomistas Justas Mundeikis pažymėjo, kad gyventojų pajamos augs skirtingai. Pavyzdžiui, kaupiančių ir toliau planuojančių kaupti antrosios pakopos pensijų fonduose žmonių piniginės po mokesčių pasikeitimų pastorės nedaug, kai kuriais atvejais – vos keliais eurais. Tų asmenų, kurie dabar kaupia pensijai privačiuose fonduose, bet nuo šių metų nuspręs nebekaupti tokiu būdu, algos didės labiau. „Tačiau iš esmės tai nereiškia, kad jie gaus daugiau pajamų. Jie ir anksčiau jas gaudavo, tik atidėdavo ateities vartojimui, o po pasikeitimų turės galimybę vartoti dabar“, – aiškino jis.

Didėjantys vaiko pinigai, anot J. Mundeikio, rodo, kad valdžia kovoja su tam tikromis socialinėmis problemomis, pavyzdžiui, su didžiuliu daugiavaikių šeimų skurdu. Kita vertus, ekonomisto nuomone, ši valdžia visiškai nesistengia tų pinigų panaudoti efektyviau.

„Vaiko pinigai yra skiriami absoliučiai visiems, neatsižvelgiant į poreikius. Tada kyla labai natūralus klausimas – to pasigendu ir politikų diskusijose, – ar tuos pinigus būtų galima panaudoti efektyviau? Kova su skurdu per išmokas vaikams iš esmės yra kova su pasekmėmis, bet ši valdžia per mažai dėmesio skiria kovai su skurdo priežastimis. Per mažai investuojame į švietimą, vaikų ikimokyklinį ugdymą, nors jis yra labai svarbus. Žemesnio socialinio sluoksnio arba turinčių mažesnes pajamas šeimų vaikai dažnai nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų, todėl kai jie ateina į mokyklą, jų pasiekimai būna prastesni. Išlieka galimybių nelygybė ir su ja nėra kovojama“, – akcentavo jis.

Justas Mundeikis: „Kova su skurdu iš esmės yra kova su jo pasekmėmis, bet ši valdžia per mažai dėmesio skiria kovai su skurdo priežastimis.“

Be to, kaip pabrėžė J. Mundeikis, politikai nenurodo mokesčių reformos išlaidų. Gyventojų piniginėms pastorinti nugnybus pinigų, dar labiau nebus adekvačiai finansuojamas viešasis sektorius ir žmonėms aktualios paslaugos, pradedant sveikatos apsauga, baigiant ikimokykliniu ugdymu. Dėl to šių paslaugų kokybė greičiausiai bus prastesnė ir ateityje už jas turėsime susimokėti iš savo kišenės.

Kainų augimas, J. Mundeikio teigimu, nėra blogas dalykas, nes rodo, kad mūsų ekonomika vejasi Vakarų šalis. Kilęs vajus dėl infliacijos, jo vertinimu, yra daugiau politinis triukas artėjant rinkimams. „Valdžia nuolat kalba, kad reikia kovoti su kainų augimu. Tačiau problema yra ne kainos. Jos Lietuvoje yra europinės, tai labai natūralu, nes esame ES rinkoje. Mūsų atlyginimai yra per maži. Apie šią problemą, dėl kokių priežasčių jie yra per maži, ką daryti, kad ilguoju periodu jie pradėtų sparčiau augti, mūsų valdžia kalba pernelyg mažai“, – tvirtino ekonomistas.

Justas Mundeikis / Asmeninio archyvo nuotr.
Justas Mundeikis / Asmeninio archyvo nuotr.

Kalbėdamas apie grėsmes ekonomikos augimui, J. Mundeikis sakė, kad 2019 metai pasižymės labai dideliu neapibrėžtumu. „Krizės gali ateiti tiek iš finansų rinkos, tiek iš globalios ekonomikos, sakykime, prekybos karų ir t. t. Prie to labai prisideda aplinkybė, kad dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra visiškai neprognozuojama asmenybė. Tai sukelia didelį neapibrėžtumą, – dėstė jis. – Lietuvoje „burbulų“ šiuo metu nepastebiu. Ypatingos vidaus rizikos ar nerimą galinčio kelti disbalanso nėra. Tačiau rengtis krizei reikia visada, taip pat – skatinti žmones kuo labiau taupyti, nes tam tikra „pagalvė“ yra labai sveikintinas dalykas. Ekonomistai sako, kad „juodai dienai“ namų ūkiams reikia turėti sukaupus 6 mėnesių neto pajamas. Lietuviai tiek iš esmės nėra sukaupę. Vidutiniškai net trečdalis šeimų negalėtų išgyventi vieno mėnesio.“

Scenarijus gali kisti

„Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Lauros Galdikienės teigimu, remiantis baziniu 2019-ųjų ekonomikos vystymosi scenarijumi, atlyginimai augs ne tik dėl mokesčių pokyčių, bet ir dėl situacijos darbo rinkoje. „Matome, kad darbuotojų vis labiau trūksta“, – pažymėjo ekonomistė. Pasak jos, atlyginimų augimą pajus tiek dirbuotojai, tiek nuo valdžios malonės priklausantys asmenys, pavyzdžiui, pensininkai, vaikus auginančios šeimos.

Laura Galdikienė/ Asmeninio archyvo nuotr.
Laura Galdikienė/ Asmeninio archyvo nuotr.

„Procentine išraiška pajamų augimą labiausiai pajus mažesnes ir vidutines pajamas gaunantys žmonės. Kadangi prognozuojama, kad infliacija išliks palyginti maža, vadinasi, perkamoji galia bus linkusi toliau didėti“, – kalbėjo L. Galdikienė. Kartu ji atkreipė dėmesį, kad įtakos minėtam scenarijui gali turėti pasaulinės ekonomikos situacija, kuri tampa vis mažiau apibrėžta. „Rizikos šaltinių yra daug. Matome, kaip svyruoja akcijų rinkos, daug neaiškumo dėl prekybos karų, naujų galimų tarifų, kurie šiemet gali būti įvesti iš ES į JAV keliaujantiems automobiliams. Tai neišvengiamai paveiktų ir Lietuvos eksportuotojus“, – sakė ekonomistė. Jei dėl įvairių priežasčių Lietuvos ekonomikos plėtra sulėtėtų, natūralu, kad atlyginimų augimas ir naujų darbo vietų kūrimas strigtų.

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija /
Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija /

Anot L. Galdikienės, augant ekonomikai atsiranda dar viena rizika – patekti į vadinamųjų vidutinių pajamų spąstus. „Jei toliau išsilaikytų toks spartus atlyginimų kilimas, šalies konkurencingumui išlaikyti būtina užtikrinti tolesnį produktyvumo augimą. Tai reiškia, kad būtina kurti palankią konkurencinę aplinką, pritraukti investuotojų, skatinti Lietuvos verslą investuoti į šalies ekonomiką. Iš tiesų tai nėra lengva, tą daryti reikėjo kur kas anksčiau. Šiemet, kitąmet procesus, kaip minėjau, gali koreguoti neapibrėžtumo tendencijos, kurios paprastai gąsdina investuotojus“, – pabrėžė ekspertė.

Jos teigimu, šiemet, kaip ir ankstesniais metais, itin svarbu mažinti šešėlinę ekonomiką. Nes būtent iš šio šaltinio valdžia planuoja kompensuoti didumą dėl mokesčių reformos atsirasiančių praradimų. „Labai svarbu įvykdyti pajamų surinkimo planą, nes kitaip viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai didėti negalėtų“, – sakė ekonomistė.

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija /
Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija /

SKAIČIAI

Darbo užmokesčiui taikomi įmokų ir mokesčių tarifai

Nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojų darbo užmokestis popieriuje turės būti padidintas 1,289 karto. Nuo padidėjusio darbo užmokesčio bus mokamos tokios įmokos:

Gyventojų pajamų mokestis (GPM):

20 proc. – darbo užmokesčiui, kurio metinė suma neviršys 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) (2019 metais), 84 VDU (2020 metais), 60 VDU (2021 metais);

27 proc.– darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 metais), 84 VDU (2020 metais), 60 VDU (2021 metais).

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – 6,98 procento.

Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – 12,52 proc. (nebetaikoma darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 120 VDU (2019 metais), 84 VDU (2020 metais) ir 60 VDU (2021 metais).

Darbdavio socialinio draudimo įmoka (nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas) – 1,47 proc. (2,19 proc. terminuotoms sutartims).

Įmoka į ilgalaikio darbo išmokų fondą – 0,16 proc. ir įmoka į Garantinį fondą – 0,16 procento.

Šaltinis: Finansų ministerija

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika