Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Užgavėnių idėja: vietoj patyčių iš kitataučių – juokai iš politikų 

2017 vasario 22 d. 12:00
Per Užgavėnės dažniausiai būna tradiciniai personažai.
Per Užgavėnės dažniausiai būna tradiciniai personažai.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ar derėtų vaduotis iš stereotipų, žydus, romus ir kitus kitataučius vaizduojant kaip Užgavėnių personažus? Pasak etnologės Laimos Anglickienės, tokias tradicijas galėtume ar net turėtume keisti. Ji mano, kad atsisakius kitataučių Užgavėnių personažų, šventė nenukentėtų.

Kodėl lietuviai dažniausiai šaiposi iš romų ir žydų? Kokie Užgavėnių kitataučių personažų ypatumai? Ar per lietuviškas tradicines šventes nėra formuojamas neigiamas stereotipinis etninių grupių įvaizdis? Ką derėtų daryti, kad persirengimai kitų etninių grupių atstovais per Užgavėnes pasidarytų nepopuliarus, kuo tokius pakeisti? Apie tai LŽ kalbėjosi su Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros docente dr. L. Anglickiene.

Persirengėlių paprotys vadinamas „čigonavimu“ Aukštaitijoje ar „ėjimu žydais“ Žemaitijoje.

Pasak etnologės, šaipytis iš kitataučių nėra būdinga vien lietuviams, tai daroma daugelyje šalių. „Kiekviena tauta turi sau artimų kitataučių, gyvenančių šalia. Santykiai su jais – buvę prekybiniai, priešiški ar net kariniai – atsispindi folklore“, – teigė ji. Ir pažymėjo, kad ne visada ir visi kitataučiai vaizduojami blogai.

Žydai, romai ir vengrai

„Lietuvoje buvo itin populiaru per kalendorines šventes persirenginėti kitataučiais. Įdomu, kad tiriamuoju metu, XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje, pačios populiariausios buvusios žydų bei čigonų kaukės, o persirengėlių paprotys vadinamas „čigonavimu“ Aukštaitijoje ar „ėjimu žydais“ Žemaitijoje“, – rašė L.Anglickienė knygoje „Kitataučių įvaizdis lietuvių folklore“.

Dr. Laima Anglickienė. vdu.lt archyvo nuotrauka
Dr. Laima Anglickienė. vdu.lt archyvo nuotrauka

Interviu LŽ etnologė sakė, kad mūsų folkloro papročiai neišskirtiniai. Panašių yra daugelyje Rytų ir Vidurio Europos šalyse – ten taip pat persirengiama per kalendorines šventes. „Paties karnavalo esmė yra pavirsti kitokiu, – teigė pašnekovė. – Kaukės vaizduoja ne tik kitataučius, bet apskritai kitą pasaulį, kuriame yra velnių, raganų, giltinių, gyvulių ir taip toliau, priešingą įprastam žmonių gyvenimui.“

L.Anglickienės teigimu, persirengę kitokiais, žmonės galėdavo išsakyti savo lūkesčius. Tarpukario Lietuvoje, pasak jos, žydų personažai pradėti vaizduoti kaip prekybininkai, su „kromeliais“, o romai – kaip spalvingus apdarus vilkintys asmenys. O seniau – XIX a. ir vienų, ir kitų įvaizdis būdavo kaip „ubagų“ bei kitų personažų, tai yra neišsiskirdavo.

Etnologė atkreipė dėmesį, kad seniau per Užgavėnes buvo ir vengrų personažai. „Austrijos-Vengrijos aukštųjų mokyklų studentai, būsimi gydytojai ar veterinarai, norėdami gauti licenciją, turėdavo atlikti praktiką. Tai būdavo kelionės, per kurias jie įgydavo patirties“, – pasakojo L.Anglickienė. Ji paaiškino, kad tie būsimi gydytojai bei veterinarai, kurie atkeliaudavo ir iki Lietuvos, čia apibendrintai buvo praminti vengrais. Vėliau šie Užgavėnių personažai tapo tiesiog „daktarais“ – medikais, vilkinčiais baltą chalatą, tokie išliko ir iki šiol.

Užgavėnės Vilniuje.

Pagal vieną šabloną

Kokie personažai yra šiais laikais, kai Lietuva atkūrė Nepriklausomybę? „Dabar Užgavėnės dažniausiai būna institucinės, rengiamos pagal vieną kultūros įstaigų šabloną, – sakė L.Anglickienė. – Persirengėliai dažniausiai būna ne spontaniški.“ Etnologė vardijo, kad Užgavėnės paprastai švenčiamos švietimo, kultūros įstaigų iniciatyva, laikomasi standartų. Ji sakė, kad XX a. pradžioje to nebuvo. Anuomet persirengėlių vaikštynės buvo labiau paplitusios Žemaitijoje, o Aukštaitijoje būdavo važiuojama arkliais tempiamomis rogėmis.

„Šiais laikais matome žemaitišką scenarijų, visuotinai aprobuotą, – teigė L.Anglickienė. – Švietimo ir kultūros įstaigos, folkloro ansambliai nuo to scenarijaus paprastai nenukrypsta.“

Transformuoti tradicijas?

Gal derėtų vaduotis iš stereotipų, kitataučius vaizduojant kaip Užgavėnių personažus? Pasak etnologės, galėtume ir turėtume keisti tokias tradicijas. Ypač taisytina, kai kitataučiai parodomi neigiamame kontekste. Ji teigė, kad jei pagal semantiką kadaise kitataučiai buvo vaizduojami kaip svetimieji, dabar tai yra konkrečios etninės šalies grupės.

L.Anglickienė mano, kad atsisakius kitataučių Užgavėnių personažų, tradicijos nenukentėtų.

Amerikoje publikuoti straipsniai, kuriuose stebimasi Lietuvos Užgavėnių tradicija persirengti žydais.

„Matydami pačių etninių grupių reakciją, jei kam nors tai nemalonu, nežinau, ar tai turėtų būti, – sakė etnologė. – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra gavusi skundų dėl dainelių, kuriose pašiepiami kitataučiai. Amerikoje publikuoti straipsniai, kuriuose stebimasi Lietuvos Užgavėnių tradicija persirengti žydais.“

LŽ primena, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo iniciatyva yra tyrusi galimą diskriminacijos tautiniu pagrindu atvejį keliose ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, kuriose per muzikos pamokėles ruošiantis Užgavėnėms vaikai buvo mokomi galimai romus žeidžiančio turinio dainelės. Tarnyba pažymėjo, kad „įvertinus mūsų visuomenės aiškiai išreikštą stereotipinį požiūrį į tam tikras tautines mažumas, nereikėtų aštrinti priešpriešos tarp atskirų tautinių grupių ir formuoti vaikams atitinkamas nuostatas jų atžvilgiu“ bei rekomendavo patikslinti Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašą.

Ką daryti, kad pasidarytų nepopuliaru persirenginėti kitataučių personažais? L.Anglickienė siūlo, kad galima būtų populiarinti kitokias kaukes, persirengimo papročius transformuoti pašiepiant kokias nors šiuolaikinės visuomenės ydas, juokiantis iš politikų, kurių elgsena ar sprendimai nepatinka. Etnologė pažymėjo, jog taip daroma kitose valstybėse.

Per karnavalus Vokietijoje šaipomasi ir iš politikų.

Tarkime, Vokietijos Reino krašte gyvuoja šimtametė tradicija šaipytis iš iš politikų ir nūdienos aktualijų, rengiami karnavalai, nors ir jie nusileidžia karnavalinėms linksmybėms Rio de Žaneire ar Užgavėnių („Mardi Gras“) paradams Naujajame Orleane. Per Vokietijos Diuselfordo ir kituose miestuose vykstančius nuotaikingus karnavalus galima pamatyti labai įvairių personažų. Tarkime, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą, buvo pastatyta didžiulę raumeningo Vladimiro Putino skulptūrą. Vokiečiai šaiposi ir savo šalies politikų.

Tad ir Lietuvoje Užgavėnių tradicijas galima būtų modernizuoti, kaip siūlo etnologė, kad būtų šaipomasi iš dabartinių neigiamų dalykų, apibendrintų negatyvių savybių.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"