Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Tolimi Janio Rainio atgarsiai 

2015 vasario 18 d. 11:04
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Latvijoje baigėsi Rygos – Europos kultūros sostinės metai. Prasidėjo Rainio ir Aspazijos. Nes šiemet jų abiejų, kur kas daugiau nei tik rašytojų, gimimo metinės. 150-osios.

Lietuvoje baigėsi Kristijono Donelaičio metai. Prasidėjo kitų. Su tais oficialiai skelbiamais metais – tarsi iš viršaus nurodomom gairėm – taip jau būna: plonytė riba. Tarp „verta“, „nusipelnė“, „pažvelgti naujai“ ir privalomų įvykdyti programų nuovargio, atmestinumo ar vien tik greito, gana paprasto pinigų įsisavinimo. Labai lengva K. Donelaičiui tapti tik brukalu. Arba Romainui Gary – būti panaudojamam ne itin racionaliai, tikslingai, taupiai. Būti tarp panaudojimo ir išnaudojimo.

Dabar jau turėsime medžiagos sugretinimams: dvi Europos kultūros sostinės. Ryga ir Vilnius. Šiaurė ir Pietūs. Vienur skaidriau, atviriau, demokratiškiau, etiškiau. Kitur anarchiška, stichiška, korumpuota, sublefuota.

Taigi prasidėjo Rainio ir Aspazijos metai. Stebėkime, kaip jie švenčiami. Kas numatyta ir kaip bus įgyvendinta ta didingo (rainiškų svajonių masto) užmojo ir racionalumo sintezė. O pirmiausia sveikiname brolius. Džiaugiamės ir netgi yra kuo didžiuotis – Rainis mums ne svetimas, ir 2015-ieji – proga tai prisiminti ir apmąstyti. Rainis vadino save pusiau lietuviu. Į savo gyvenimo programą, be kita ko, buvo įrašęs „būti lietuvių draugu“. Beje, Peterburgo universitete susidomėjo K. Donelaičiu, ketino versti „Metus“, o apie „mūsų Lietuvą ir Latviją“ kalbėjo kaip apie vientisą kraštą. Lietuviškus žodžius savo kūryboje poetas iš pradžių naudojo komiškam efektui pasiekti, vėliau, versdamas pasaulinės literatūros šedevrus, – latvių literatūrinei kalbai turtinti ir naujinti.

Iš 64-erių Rainio šioje žemėje nugyventų metų dveji susiję su Vilniumi. Paminklinė lenta prie namo Maironio gatvėje tai skelbia lietuvių ir rusų kalbomis. Ne lietuvių ir latvių, nors jau 25 metus galime visiškai laisvai disponuoti savo kalbomis (bent jau tokia regimybė), bet čia, kaip ir ant Žaliojo tilto, tęsiasi sovietmečio klampynė. Lenta kaip simbolis ir simptomas. Simbolis mūsų tautų santykių. Mūsų požiūrio. Simptomas – sunkios ligos.

Rainio Vilnius. Tarnyba apygardos teisme; plačių asmeninių interesų tenkinimas miesto archyve sklaidant istorinius dokumentus; mėgstamos pasivaikščiojimų vietos (palei Gedimino pilį ir kitos). Pasak Aspazijos, tuo metu parašyti gražiausi Rainio jaunystės eilėraščiai.

Ir Panevėžys, Rainio Panevėžys. Mielas snūdus užkampio miestelis. Jame pabūta kur kas trumpiau, keli pavasario ir vasaros mėnesiai. Bet intensyviai, su mėnesiu kalėjime. Su eilėraščiais, įėjusiais į garsųjį rinkinį „Tolimi mėlyno vakaro atgarsiai“. (Jau vien rinkinio pavadinimo užtenka vietai poezijos Olimpe!)

Šiame name Vilniuje, Maironio gatvėje, gyveno latvių rašytojas Janis Rainis.
Šiame name Vilniuje, Maironio gatvėje, gyveno latvių rašytojas Janis Rainis.

„Juk lietuviai mums yra genties broliai ir kraujo giminės, kaip tai girdime kiekviename raute, kai vyksta susitikimo iškilmės, – rašė Rainis. – Bet kiek artimiau mūsų nesuvedė nei ekskursijos, nei iškilmės. Šventėse mes susitinkame ir susipažįstame, tačiau darbo dienomis liekame svetimi; o darbo dienų yra šešiskart daugiau, negu šventadienių.“ Nedora būtų tvirtinti, kad lietuvių ir latvių ryšiai, ypač kultūriniai, nesiplėtoja, bet kažkada Rainio pasakyti žodžiai – beveik į dešimtuką ir šiandien.

Taip, Rainį sunku aprėpti. Jo kūrybos skrynios - 30 Rinktinių raštų tomų (1977-1986), keturi vertimų tomai (1989-1990) ir dar daugiau. Kai kas sako, kad Rainis senstelėjęs, neįdomus, sunkiai bepaskaitomas, o kiti mato amžino kūrybos atsinaujinimo galimybes. Pavyzdžiui, teatralai. Režisierius Dž. Dž. Džilindžeris Liepojos teatre visai ne jubiliejinių metų proga kiek anksčiau pastatė Karlio Lacio miuziklą pagal chrestomatinę Rainio pjesę „Pūsk, vėjeli!“ – efektingą ir nepriekaištingą naujų atradimų spektaklį. Žinia apie jį pasiekė net mus – jo žiūrėti važiavo kritiškos mergaitės. Bet čia moralas – kritiškoms mergaitėms reikėtų labiau pasiruošti prieš važiuojant. Tai ir būtų Rainio metai – pas mus. Atrasti ir suprasti bent mažą dalelę Rainio.

Pastaroji šio dainiaus knyga lietuvių kalba – solidus, pagarbiai sudarytas „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ tomas. Tiesa, išleistas jau tada, kai garsiosios serijos tiražai nuo kosminių 90 tūkstančių smuktelėjo iki vos kelių tūkstantėlių.

Gal kas prisimena, kaip Vega Vaičiūnaitė su savo „Mirakliu“ buvo atradusi alcheminį, ezoterinį, astrologinį Rainį. Spektaklis „Grojau, šokau“. Pjesė oi kokia pasenusi, pasakytų kritiškos mergaitės. Bet žvelgiančiųjų giliau tai negali baidyti.

Pasak latvių dienraščio „Diena“ kultūros priedo „Kultūras Diena“ (Kdi) redaktorės Undynės Adamaitės, geriausia dovana Aspazijai, kurios 150-asis gimtadienis bus kovo 16-ąją, ir Rainiui, kuriam tiek pat sukaks rugsėjo 11-ąją, būtų bent vieno jų kūrinio perskaitymas ir apmąstymas ilgiau nei kelias sekundes: „Maždaug tokiu tempu ridename į priekį tviterio žinias.“

Portalas lzinios.lt, minėdamas (švęsdamas!) Rainio ir Aspazijos metus, kaip ir anksčiau, dairysis į Latviją. Gal dar įdėmiau. (Duos Dievas, net ir nuvažiuos.) Latvija – kaimynė, sesė, nepažįstamoji.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika