Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Pasaulinio masto dailininkams Vilniuje pozavo senukai iš prieglaudos 

2017 spalio 5 d. 09:41
Paroda Académie de Vilna
Paroda Académie de Vilna
Mindaugo Kluso nuotrauka

Šiandien, spalio 5 dieną, Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaroma paroda „Académie de Vilna – Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915)“, skirta paminėti 150-ąsias mokyklos įkūrimo metines.

Derėtų pasidžiaugti garsių ir visai negirdėtų dailininkų kūriniais, taip nelengvai iš kelių kontinentų atkeliavusiais į Vilnių. Vis dėlto pirmiausia į akis krinta pats parodos scenovaizdis. Jį kūręs architektas Justinas Dūdėnas, talkinamas kolegos Jurgio Dagelio, vėl maloniai nustebino. Visa ekspozicija tarsi išnyra iš rudenių ūkanų ir atrodo, kad žvelgi į dulksnoje ir kaminų dūmuose skendintį XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios Vilnių.

Gerokai primiršta ir iki galo neįvertinta Vilniaus piešimo mokykla buvo įkurta 1866-ųjų gruodį, o pirmieji mokiniai ją pradėjo lankyti 1867 metais. Dailės pradmenis čia įgijo daugybė dailininkų, kurie vėliau įsiliejo į Lietuvos, Prancūzijos, Izraelio, Rusijos, Baltarusijos ir kitų šalių meninį gyvenimą.

Paroda Académie de Vilna

Legendą kūrė auklėtiniai

Vilniaus piešimo mokyklos legendą sukūrė patys auklėtiniai, „École de Paris“ dailininkai Chaïmas Soutine’as, Pinchus Krémègne’is, Michelis Kikoïne’as, Schraga Zarfinas ir kiti, kurių darbus bus galima išvysti ir atidaromoje parodoje.

Pasak parodos kuratorės ir katalogo autorės dr. Jolantos Širkaitės, mokyklos sėkmę pirmiausia nulėmė jos vadovai – plačių pažiūrų, nesitaikstę su ideologiniais reikalavimais, atsisakę specialiai brukamo rusiško tautiškumo: Ivanas Trutnevas, Sergejus Južaninas.

Auklėtiniai buvo skatinami ir toliau studijuoti menus, daugiausia Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Didelę įtaką mokiniams darė 1899 metais mokykloje dėstyti pradėjęs Ivanas Rybakovas, jis juos kreipė į Paryžių.

„S. Južaninas, ko gero, mokyklą būtų pavertęs gera dailės akademija, tačiau viską nutraukė Pirmasis pasaulinis karas“, – teigė J. Širkaitė.

Vilniaus piešimo mokykloje mokytis galėjo visi sulaukę 12 metų. Amatų skyriuje mokslas nekainavo. O studijuojantys tapybą už pusmetį turėjo sumokėti 5 rublius. Iš pradžių mokslai truko trejus metus, vėliau, išlaikius piešimo egzaminą, mokiniams atsivėrė galimybė studijuoti ketvirtame kurse. Gyvais modeliais piešėjams dažniausiai tarnavo senukai iš prieglaudos.

Primena senąjį Vilnių

Parodoje bus rodoma per 360 darbų, kuriuos sukūrė 70 mokyklą baigusi lietuvių, rusų, žydų, baltarusių ir lenkų kilmės dailininkų.

„Vilniaus piešimo mokykla ne tik truputį primirštas reiškinys, ji svarbi ir regiono kultūros požiūriu: parodoje atsiskleidžia daugiakultūrė Vilniaus paradigma“, – teigė NDG vadovė Lolita Jablonskienė.

Ekspozicijoje pristatoma mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kūrybos įvairovė, atskleidžiami svarbiausi jos veiklos aspektai ir tarptautinė reikšmė. Tai pirmas kartas, kai į vieną parodą surinkti po visą pasaulį – Europą, Ameriką, net Afriką – išsibarsčiusių Vilniaus piešimo mokyklos auklėtinių darbai.

Be to, pirmąsyk Lietuvoje eksponuojami išskirtinės vertės kūriniai, gauti iš Izraelio muziejaus Jeruzalėje: C. Soutine‘o „Berniukas mėlynais drabužiais“ ir dvi Abelio Panno pastelės iš ciklo „Ašarų ąsotis“.

Mįslingi vaizdai, netikėti atradimai

Antroji paroda NDG „Vilnius. Topophilia“ skirta Vilniaus miesto vaizdinijai. Ji suformuota iš advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ kolekcijos. Ekspozicijoje apžvelgiama Lietuvos sostinės ikonografijos raida XIX-XX amžiais: kaip per du šimtmečius keitėsi miestas ir jo vaizdavimas, kas žavėjo dailininkus, kaip jų žvilgsnį veikė istorinis, politinis, socialinis, kultūrinis, meninis kontekstas, įvairių dailės kūrinių tikslas ir paskirtis.

Nemažai šių kūrinių vaizduoja žymius, ikoninius sostinės objektus, tačiau net gerai pažįstančių miestą vilniečių parodoje laukia mįslingi vaizdai ir netikėti atradimai.

Spalio 6 dieną Nacionalinės dailės galerijos auditorijoje vyks tarptautinė konferencija „Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915) ir jos tarptautiniai atgarsiai“. Konferencijoje pranešimus apie mokyklą, jos auklėtinius, dailės mokymą carinėje Rusijoje skaitys Lietuvos ir užsienio dailės istorikai, menotyrininkai, taip pat bus demonstruojami filmai apie C. Soutine’ą ir S. Zarfiną.

Parodos veiks iki lapkričio 26 dienos.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"