Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Mirė vienas garsiausių lietuvių menininkų Jonas Mekas 

2019 sausio 23 d. 18:11
Jonas Mekas
Jonas Mekas
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Savo namuose eidamas 97-uosius Niujorke trečiadienio rytą mirė žinomas menininkas, filmų kūrėjas Jonas Mekas.

Apie jo mirtį BNS patvirtino jo bičiulis, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.

„Šįryt, savo namuose Niujorke, Brukline mirė Jonas Mekas. Su juo buvo jo šeimos nariai“, – BNS sakė A. Zuokas.

„Jono Meko dydžiui apibūdinti nėra mato vieneto. Labai gaila, kad toks žmogus išėjo į tolimesnę kelionę, bet jo mintys, darbai, įkvėpimas, entuziazmas, darbai, kūryba yra, bus ir išliks visiems laikams“, – apie menininką kalbėjo jis.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas ir publicistas, J. Mekas yra vienas žinomiausių XX amžiaus lietuvių menininkų, geriausiai žinomas dėl savo kino eksperimentų, dar vadinamas avangardinio kino pradininku.

Sausio pradžioje „The New York Times“ J. Mekas sakė pernelyg daug negalvojantis apie mirtį, nes Lietuvoje augo šalia dviejų kapinių ir todėl mirtį suvokia kaip įprastą dalyką.

„Tai labai normalus perėjimas. Kas yra už tos linijos, štai kur prasideda paslaptis, kur tampa įdomu“, – portalas nytimes.com cituoja J. Meką.

Vilniaus savivaldybė iš menininko yra įsigijusi Jurgio Mačiūno „Fluxus“ kolekciją. Vilniuje veikia Jono Meko vizualiųjų menų centras.

Iš Biržų rajono į Niujorką

1922 metų gruodžio 24 dieną Semeniškėse, Biržų rajone, gimęs J. Mekas daugiau nei 50 metų gyveno ir dirbo Niujorke. Būdamas 22-iejų, 1944-aisiais jis traukėsi į Vakarus, Vokietijoje, Elmshorne pateko į karo belaisvių stovyklą. Pasibaigus karui, perkeltas į vadinamąsias „dipukų“ stovyklas, 1946–1948 studijavo Mainzo universitete studijavo filosofiją ir romanistiką.

Joną Meką prisimenant

1949 m. pabaigoje kartu su broliu Adolfu emigravo į Jungtines Valstijas (JAV), apsistojo Niujorko Bruklino rajone, kur nufilmavo pirmuosius vaizdus iš savo ir kitų lietuvių emigrantų gyvenimo.

1954 metais kartu su broliu pradėjo leisti „Film Culture“ žurnalą, po ketverių metų Niujorko laikraštyje „Village Voice“ jis įkūrė filmų skyrelį, pavadintą „Movie Journal“.

J. Mekas pradėjo įvairius avangardinio kino festivalius, šeštajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į kino kritikos diskursą, publikavo savo tekstus įvairiuose JAV žurnaluose, vėlesniais metais sukūrė vieną didžiausių pasaulyje amerikiečių avangardinio filmo archyvų.

J. Mekas bendravo ir kūrė su daugybe JAV kultūros, populiariosios kultūros garsenybių – Andy Warholu, Johnu Lenonu, Yoko Ono, Salvadoru Dali, Jurgiu Mačiūnu. J. Meko filmai pelnė ir tebepelno gerų įvertinimų ir aukštų apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose.

Niujorke pas jį stažavosi šiuo metu gerai žinomi Lietuvos kino režisieriai – Algimantas Maceina, Julius Žižliauskas-Ziz, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, Artūras Jevdokimovas, Vytautas V. Landsbergis.

Kūrėjas 1995-aisiais yra pelnęs Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, 2003-iaisiais apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.

Jo gimtajame Semeliškių kaime 2017 metais atidengtas akmuo su skrybėle, skirtas paminėti menininko 95-metį.

Reiškia užuojautą

Šalies vadovai trečiadienį pareiškė užuojautą mirus žinomam menininkui, filmų kūrėjui Jonui Mekui.

Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, laisvos dvasios asmenybė J. Mekas net ir toli būdamas nuo gimtinės visada buvo artimas Lietuvai ir nuolat kūrė ypatingą, savitą avangardinio meno pasaulį, kuriame atsispindėjo „nepaprasta gyvenimiška ir kultūrinė patirtis bei didelis jautrumas ir atvirumas“.

Prezidentė pabrėžė, kad menininko kūryba tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui įvairių kartų kūrėjų. Tai buvo nuolat girdimas ir pasaulyje atpažįstamas lietuviškas balsas, kuris visiems laikams išliks meno istorijoje.

Dėl šios skaudžios netekties valstybės vadovė nuoširdžiai užjautė J. Meko artimuosius, draugus, mokinius visą Lietuvos kultūros bendruomenę.

„Jonas Mekas sugebėdavo paprastuose dalykuose įžvelgti daugiau nei kiti, išvysti juose kažką išskirtinai gražaus ir ypatingo. Tuo jis dalindavosi su mumis visais. Visą gyvenimą jis mus stebino, skatino žavėtis, atrasti ir pažinti kitaip. Viso to mums labai trūks, kaip ir paties nuostabaus kūrėjo bei menininko, palikusio tik gražiausius prisiminimus“, – rašoma premjero Sauliaus Skvernelio užuojautoje.

Jis J. Meko artimiesiems, bičiuliams, bendražygiams ir talento gerbėjams linki didžiausios stiprybės ir susitelkimo.

Pasak Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, J. Mekas kine priversdavo kiekvieną pamatyti pasaulį kitaip.

„Jo žvilgsnis ne be reikalo tapo laisvės simboliu tiek iš sovietų jungo laisvėjančiai Lietuvai, tiek kiekvienam susiduriančiam su primetamomis ribomis. Tikiu, kad Jono Meko atminimas palaimins lietuvius visame pasaulyje ir nuoširdžiai užjaučiu jo artimuosius bei talento gerbėjus,“ – sako jis.

Pasak Seimo pirmininko, pasaulis neteko unikalios asmenybės, dovanojusios savitus ir ypatingai aukštos meninės vertės kūrinius.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika