Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Medinės Lietuvos kolekcijai trūko tik dvaro 

2014 lapkričio 4 d. 06:00
Iš Kėdainių rajono perkeltas Aristavėlės dvaras - vertingas baroko ir klasicizmo laikotarpių medinės architektūros pavyzdys.
Iš Kėdainių rajono perkeltas Aristavėlės dvaras - vertingas baroko ir klasicizmo laikotarpių medinės architektūros pavyzdys.
Lietuvos liaudies buities muziejaus archyvo nuotraukos

Šiuo metu Lietuvos liaudies buities muziejuje atkuriama medinio dvaro sodyba. Iki šiol šalia medinių kaimo ir miestelio pastatų Rumšiškėse trūko tik tradicinio lietuviško dvarelio. Dabar jį atstačius bus pristatyta visa medinė Lietuva.

Lietuvoje yra labai mažai išlikusių medinių dvarų. Todėl kai muziejininkai Kėdainių rajone prieš kelis dešimtmečius aptiko puikiai išsilaikiusius Aristavėlės dvaro rūmus, 1980 metais juos įsigijo iš tuometinio kolūkio. Kaip pasakojo vyresnioji muziejininkė Gita Šapranauskaitė, dar po septynerių metų išardytas pastatas buvo pervežtas į Rumšiškes ir sandėliuotas iki 2010 metų. Puošnius vidutinio Lietuvos bajoro dvaro rūmus naujoje vietoje pavyko sustatyti tik gavus lėšų iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių fondų (pagal programą "Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas").

Pirmiausia iškeldino kiaulę

Dvarų architektūra ir buitis - neatsiejama Lietuvos etninės kultūros paveldo dalis. "Suprantama, sovietmečiu Rumšiškių muziejininkai apie dvaro ekspoziciją garsiai nekalbėdami tik pasvajodavo. Kai iš Antano Sniečkaus kolūkio įsigijo nudrengtą pastatą, viename jo gale buvo penima didžiulė kiaulė", - pasakojo šiuo metu dvaro atkūrimu besirūpinanti architektė Rasa Bertašiūtė.

Dvaro būta puošnaus, bet ne prabangaus. Pirmuoju jo statytoju apie 1700 metus laikomas Mykolas Zabiela. Kaip pasakojo medinės tradicinės kaimo architektūros specialistė R. Bertašiūtė, vėlesni savininkai Medekšos buvo išsilavinę, pažangių idėjų pagauti žmonės. "Dvaro savininkams nebuvo svetimas epochai būdingas senovės idealizavimas, - teigė pašnekovė. - Todėl pertvarkydami dvarą bajorai stengėsi išlaikyti jo barokinius bruožus. Baroko tapybiškumas susipynė su klasicizmo rimtimi, provincialumas su naujų meninių įtakų požymiais."

Pasak R. Bertašiūtės, dvare gyvenusios bajoriškos giminės nepasiekė galingųjų didikų galybės ir turtų, tačiau priklausė politiškai aktyvios bajorijos sluoksniui, kuris sudarė to meto valstybės pagrindą.

Atkurs visą sodybą

Dabar vyksta antras darbų etapas - įrengiami Aristavėlės dvaro rūmai ir pritaikomi kitoms reikmėms. "Tokį pastatą laikyti vien tik kaip ekspozicijos objektą būtų labai brangu ir neekonomiška. Todėl jame įsikurs medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymo centras", - sakė G. Šapranauskaitė. Liaudies buities muziejaus specialistai užsiima medinės architektūros paveldo ir tradicinių amatų paieškomis ir tyrimais visoje Lietuvoje. Tad atkurti dvaro rūmai, visa jų sodyba su ūkiniais pastatais ne tik pasakos apie tai, kaip atrodė vidutinio bajoro rezidencija, jo buitis, bet kartu tai taps ir medinės architektūros meistrų centru, kur bus dalijamasi tokio pobūdžio informacija, pasakojama apie ją lankytojams.

Statant pervežtus rūmus naujoje vietoje jau vyko penki praktinio mokymo seminarai, skirti tradicinės medžio statybos meistrams iš visos Lietuvos.

Aplink šiuo metu įrengiamą dvarą iškils ir ūkiniai pastatai.
Aplink šiuo metu įrengiamą dvarą iškils ir ūkiniai pastatai.

Labiausiai gaila tapytų drobių

Pastatas iki šių dienų išlaikęs puošnų baroko stogą su karniziniais apvadais. Klasicizmo epochoje buvo pakeistas vidaus planavimas, perstatytos krosnys. Po XIX amžiaus rekonstrukcijos dvare buvo 12 kambarių. Pasak R. Bertašiūtės, iš šio laikotarpio vertingiausia yra sienų ir lubų tapyba ant drobės. Turėjo nuostabiai atrodyti liaudies motyvais papildytas Liudviko XV stilius. Deja, piešiniai neišlikę, ardant pastatą rasta tik už durų ir langų apvadų išlikusių drobės lopinėlių.

Pasak G. Šapranauskaitės, atkurti sienų ir lubų tapybos nenumatyta, nes tai muziejui per brangu.

Tačiau aplink dvaro rūmus išaugs visa buvusi dvaro sodyba. Bus pastatytos kumetyno, ūkinių pastatų, oficinos kopijos. "Muziejaus ekspozicijoje turime dvaro svirnų, jie šiuo metu stovi kitose muziejaus vietose. Atkurdami sodybą pervešime svirnus arčiau dvaro", - sakė muziejininkė. Tai bus gana didelis dvaro kompleksas.

Muziejus išsirūpino papildomą 19 ha plotą aplink pastatą. Tai perteikia Aristavėlės situaciją: gamtinę aplinką, kraštovaizdį ir šalimais buvusį gatvinį kaimą. Aplink jau ošia ąžuolynas, iškasti tvenkiniai. "Atkurta dvaro sodyba kartu su jau esančiomis kaimo ir miestelio ekspozicijomis visiškai atskleis Lietuvos įvairovę ir sudarys išbaigtą vertingą medinių trobesių kolekciją", - sakė G. Šapranauskaitė.

1907 metų dvaro valgomosios salės nuotrauka išlikusi lenkų istoriko, etnografo Zygmunto Glogerio leidinyje. Ji byloja apie buvusią puošnią sienų ir lubų tapybą.
1907 metų dvaro valgomosios salės nuotrauka išlikusi lenkų istoriko, etnografo Zygmunto Glogerio leidinyje. Ji byloja apie buvusią puošnią sienų ir lubų tapybą.

Alšėniškių pėdsakai

Istorikė Aleksandra Arimeta Vojevodskaitė yra atlikusi išsamius istorinius šio dvaro tyrimus, kuriuose Aristava įvardijama kaip Arvistava. Pasak jos, stambaus vietininko Algemino dvaras Arvistos lauke (vietovardis Arvistava kilęs nuo Arvistos upelio) yra susijęs su kunigaikščių Alšėniškių istorija. Istoriografijoje yra nuomonė, kad šis Algeminas (Algimantas) yra kunigaikščių Alšėniškių pirmtakas. "Turint omeny, kad Alšėniškių tėvonija yra laikomos Rokantiškės prie Naujosios Vilnios, vėliau perkelta į Alšėnus, yra pagrindo manyti, kad Arvistavą XIV amžiuje Algimantas buvo gavęs kaip leną, o jo buveinė buvo administracinis Arvistavos centras", - rašoma istoriniame tyrime.

A. A. Vojevodskaitė pateikia ir daugiau duomenų apie pirmuosius dvaro savininkus. "Senoji žemvaldžių Zabielų giminė yra kilusi iš Lenkijos, jų genealogija prasideda 1153 metais, į Lietuvą atkeliauja XV amžiuje, - rašo istorikė. - Vėliau Arvistavą nuperka Kauno žemės raštininkas, Lietuvos kariuomenės generolas majoras Mykolas Zabiela, jis mirė 1734 metais. Mykolas kartu su tėvu Saliamonu dalyvavo Jono Sobieskio kautynėse prie Vienos. Už karo nuopelnus Zabieloms Austrijos karalius Leopoldas 1683 metais suteikė grafų titulą."

Įsigijus rūmus buvo atlikti išsamūs tyrimai, padaryti salės lubų tapybos fragmentų eskizai.
Įsigijus rūmus buvo atlikti išsamūs tyrimai, padaryti salės lubų tapybos fragmentų eskizai.

M. Zabielos žmona Ona Zabielienė, po vyro mirties dar gyvenusi 27 metus, mokėjo savarankiškai tvarkyti dvaro ūkį. Tai, pasak istorikės, pažymima jos nekrologe. Jame rašoma, kad ponia užaugino 10 vaikų, susilaukė 22 vaikaičių, 4 provaikaičių ir iki gyvenimo pabaigos nenustojo rūpintis savo dvarų tobulinimu, buvo šviesaus proto, visų gerbiama. Viena Onos dukrų Konstancija Zabielaitė buvo ištekėjusi už Dominiko Medekšos. Taip dvaras perėjo Medekšų giminei.

Kokie sodyboje dar buvo pastatai, žinoma iš 1840 metų aprašymo: stovėjo arklidės su arklininko butu po vienu šiaudiniu stogu, šiaudais dengta spirito varykla, malūnas prie tvenkinio, tvartai, klojimai, svirnas, ratinė. Kaip teigia istorikė, XX amžiaus pradžioje dalis šių trobesių buvo perstatyti, atsirado nauja oficina, kumetynas, smuklė, nauji ūkiniai pastatai.

"Steponas Medekša dvare išgyveno iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, 1939 metais išvažiavo į Lenkiją, - rašo A. A. Vojevodskaitė. - 1940 metais dvaras konfiskuotas. Dvaro istorija nuo anksčiausių laikų iki savo gyvavimo pabaigos kartoja daugelio Lietuvos dvarų istoriją."

Buvusios sienų tapybos fragmento eskizas.
Buvusios sienų tapybos fragmento eskizas.

.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika