Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Knygų mugė atsisveikino, kitąmet minės valstybės šimtmetį 

2017 vasario 28 d. 10:18
Laukdamas mugės atidarymo į stendus pasižvalgė Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas.Romo Jurgaičio nuotrauka
Laukdamas mugės atidarymo į stendus pasižvalgė Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas.Romo Jurgaičio nuotrauka

Praėjusį savaitgalį parodų ir kongresų centre „Litexpo“ veikė aštuonioliktoji Vilniaus knygų mugė. Daugiausia skaitytojų mugę lankė šeštadienį, nekasdienių pasimatymų dieną. Iš viso į mugę atėjo beveik 63 tūkst. žmonių, o už geriausias praėjusių metų knygas balsavo kone 17 tūkst. skaitytojų.

Dalis renginių, tokie kaip susitikimas su ispanų rašytoju Francescu Mirallesu, vyko už „Litexpo“ ribų. „Esu nustebintas, kiek daug žmonių atėjo ne tik į mugę, bet ir į susitikimą su mumis. Ispanijoje į knygos pristatymą dažniausiai ateina 15 žmonių: rašytojo tėvai, šeimos nariai, draugai, pora tolimesnių giminaičių ir dar keli atsitiktiniai žmonės. O čia knygomis ir autoriais domisi pilnos salės, ne tik klausosi, bet ir klausia, aktyviai dalyvauja“, – sakė šiųmetės mugės svečias.

Jau tradicinis knygų mugės bruožas - spūstys. Šiemet, organizatorių teigimu sulaukta apie 63 tūkst. žmonių.Alinos Ožič nuotrauka
Jau tradicinis knygų mugės bruožas - spūstys. Šiemet, organizatorių teigimu sulaukta apie 63 tūkst. žmonių.Alinos Ožič nuotrauka

Leidyklos „Tyto alba“ vadovė, viena mugės organizatorių Lolita Varanavičienė teigė, kad šiemet išaugo knygų pardavimas, leidėjai pastebi, kad lietuviai ir toliau labiausiai domisi lietuviška literatūra. Šiemet į mugę susirinko rašytojų, gyvenančių ir kuriančių įvairiose pasaulio šalyse. Jie diskutavo apie kūrybą, kalbą, bestselerius pasaulyje ir Lietuvoje. Jau paskelbta ir ateinančių metų knygų mugės tema – „Skaitau Lietuvą, skaitau pasaulį“.

Arčiausiai – gimtoji

Smagiai nustebęs prof. Alfredas Bumblauskas.Alinos Ožič nuotrauka
Smagiai nustebęs prof. Alfredas Bumblauskas.Alinos Ožič nuotrauka

Knygų mugėje rašytojai svarstė, kokia kalba derėtų rašyti svetur gyvenančiam autoriui. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valdas Papievis, Prancūzijoje gyvenantis jau du dešimtmečius, sakė lietuvių kalbos neiškeisiantis ir prancūziškai rašyti nepradėsiantis. Knyga jam – namai.

„Man kalba – tėvynė, bet tėvynė – ne vien kalba. Ją galėčiau palyginti su oro uostais, kuriuose susijungia daug laiko juostų, – kalbėjo Dalia Staponkutė. – Mano šeima – mišri, lietuvių kalba nėra pirmoji. Gyvenu Kipro saloje – kultūrų kryžkelėje. Niekada nenustosiu derėtis – esu susidvejinusi autorė: gyvenu kaip lietuvė, bet sykiu jaučiuosi kipriete. Abejodama sakau, kad rašyti kita kalba negaliu.“

Birutė Putrius novelių romaną „Lost Birds“ rašė apie lietuvius, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukusius iš Lietuvos. Kaip sakė autorė, rašė angliškai bei siekė, kad dipukų patirtį suprastų ir amerikiečiai. „Tėvai vis liūdėjo dėl prarastos Lietuvos, žvalgėsi į praeitį. O mes, vaikai, juk neliūdėsime visą gyvenimą, žiūrėjome į savo amerikiečius draugus ir kitokį gyvenimą. Iki šiol kalbu senovine prieškarine lietuvių kalba, esu kaip koks istorinis reliktas“, – juokėsi B. Putrius, gimusi pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Į Ameriką ji atvyko ketverių, augo Čikagoje, dabar gyvena Kalifornijoje.

Ateinančių metų devynioliktojoje Vilniaus knygų mugėje bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis.

Išeivė Violeta Kelertienė savo memuarus pradėjo rašyti anglų kalba. „Kai Ilinojaus universitete dėsčiau lietuvių kalbą, turėjau jos mokytis ir pati. Rašau straipsnius ir knygas lietuviškai, bet rašydama lietuviškai nesijaučiu cool. Man atrodo, kad ką kalbu – paprasta ir niekam neįdomu, angliškai galiu pasakyti geriau“, – sakė ji.

Bestselerius vienija anglų kalba

Slovėnų leidėjas ir redaktorius Miha Kovačas tyrinėjo Europos bestselerių tendencijas nuo 2008 iki 2015 metų. Sakė tyrimo ėmęsis dėl nerimo: kaip angliškai rašantiems autoriams taip pavyksta publikuoti bestseleriais tampančias knygas? Savo atradimus jis pristatė Vilniaus ir Rygos knygų mugėse, ši Latvijoje taip pat vyko praėjusį savaitgalį.

„Reikia pasakyti, kad bestseleris Vokietijoje – tai parduoti keli milijonai kopijų. Bestseleris Slovėnijoje, Lietuvoje ar Latvijoje – keli tūkstančiai egzempliorių. Knygos populiarumas taip pat gali būti susijęs su sumania rinkodara, sėkme ar tiesiog atsitiktinumu“, – kalbėjo jis.

Nors Europoje verčiama daug amerikiečių ar Vakarų Europos autorių, šių šalių bestselerių sąrašuose beveik nėra autorių iš Rytų Europos – rašytojams iš mažų šalių sunku įsiterpti į vakarietišką rinką. „Pastebėjau, kad bestselerių autoriai (skandinavai ir net prancūzai, kurie, manoma, nelabai linkę mokytis anglų kalbos) visi sklandžiai susikalba angliškai ir yra gerai pažįstami su anglosaksų kultūra. Tai rodo, kad ji – universali, įsismelkianti į bestselerių turinį“, – svarstė M. Kovačas.

Vienas populiariausių mugės autorių rašytojas ir publicistas Algimantas Čekuolis dalijo autografus.Alinos Ožič nuotrauka
Vienas populiariausių mugės autorių rašytojas ir publicistas Algimantas Čekuolis dalijo autografus.Alinos Ožič nuotrauka

Kad elektroninės knygos keltų grėsmę ar konkurenciją spausdintoms knygoms pranešėjas abejojo. Elektroninėje leidyboje dominuoja keli žanrai: meilės romanų, detektyvų ir fantastikos. „Elektronines knygas leisti pigiau. Suprantama, žmonės ima tikėtis, kad ir spausdintos knygos atpigs“, – sakė jis.

Lietuviams įdomūs lietuviai

Didžioji dalis (du trečdaliai) Lietuvoje išleidžiamų autorių – lietuviai. Visgi lietuvių autorių kūriniai leidžiami mažesniu (tūkstančio egzempliorių) tiražu, o vertimai – dukart didesniu.

Skaitytojų įpročius tyrinėjo Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Eugenija Valienė. „Analizuodama literatūros recenzijas fiksavau, kas patenka į kritikos lauką. Pavyzdžiui, kai susidomėjimą kėlė „Da Vinčio kodas“ ar „Silva rerum“, kūriniai buvo mėgstami pačių skaitytojų. Neretai lietuviai iš solidarumo palaiko savo autorius, bet palankesni jie – užsienio rašytojams. Vyrauja nuomonė, kad lietuviai dar nemoka rašyti bestselerių“, – teigė E. Valienė.

Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje taip pat auga latviškų bestselerių skaičius. Latvijos leidėjų asociacijos vadovė Renate Punka skaičiavo: bestseleris čia – parduota nuo 10 iki 15 tūkst. egzempliorių. „Pastaraisiais metais situacija ėmė keistis – vietinių autorių bestselerių daugėja labai greitai. Galbūt tam įtakos turėjo valstybės strategija daugiau dėmesio skirti literatūrai, daug autorių, ruošdamiesi minėti valstybės atkūrimo šimtmetį, pradėjo rašyti apie šalies istoriją. Kiti suprato galį konkuruoti su kūrėjais iš užsienio“, – įsitikinusi leidėja.

Ateinančių metų devynioliktojoje Vilniaus knygų mugėje, kuri vyks vasario 22 – 25 dienomis, bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis, o jos tema – „Skaitau Lietuvą, skaitau pasaulį“. „Tai galimybė apmąstyti, kaip pasikeitė Lietuva per šimtmetį, kuo gyvenome, kokie autoriai, asmenybės ir tekstai labiausiai paveikė“, – sakė poetas, vertėjas, knygų mugės organizacinio komiteto narys Marius Burokas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"