Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Įamžins signatarą ir prezidentą 

2018 kovo 13 d. 16:00
Skulptūroje - broliai Stanislovas ir Gabrielius Narutavičiai, 1863-iųjų sukilimo dalyvio, Žemaitijos bajoro Jono Narutavičiaus sūnūs / 
Skulptūroje - broliai Stanislovas ir Gabrielius Narutavičiai, 1863-iųjų sukilimo dalyvio, Žemaitijos bajoro Jono Narutavičiaus sūnūs / 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Iškelta iniciatyva Mažeikių rajone pastatyti paminklą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Stanislovui Narutavičiui ir jo broliui Lenkijos prezidentui Gabrieliui Narutavičiui. Lietuvai tarnavusiam S. Narutavičiui įamžinti bus siekiama gauti lėšų mūsų šalyje, o kitam broliui – kaimynėje Lenkijoje.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio proga Mažeikių rajono Renavo dvaro teritorijoje norima pastatyti paminklą čia augusiems dviem garsiems broliams – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui S. Narutavičiui (1862–1932) ir Lenkijos prezidentu išrinktam jo broliui G. Narutavičiui (1865–1922). Skulptūros kūrėjai – architektas Algirdas Žebrauskas ir skulptorius Romualdas Kvintas.

Romualdas Kvintas: „Paragintas kurti paminklą šiems garbiems žmonėms, nutariau pavaizduoti juos dar vaikus – tokius, kokie buvo broliai Narutavičiai, kai formavosi jų pažiūros ir siekiai.“

Paminklas-simbolis

Telšiuose gyvenantis ir kuriantis architektas A. Žebrauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog pirminė Narutavičių įamžinimo idėja buvo pritvirtinti prie namo, kuriame jie, būdami dar vaikai, gyveno su savo tėvais, atminimo lentą su brolių portretais, atspaustais ant medalių. „Deja, žinoma tik tai, kad Narutavičių šeima buvo įsikūrusi viename iš Telšių Didžiosios gatvės namų, tačiau kuriame, nesiimama aiškintis“, – kalbėjo architektas.

Telšių valdžia taip pat nesutiko Nepriklausomybės Akto signataro ir jo brolio Lenkijos prezidento atminimo įamžinti Telšiuose esančioje garsiojoje Žemaičių sienoje, kurioje meniškai atspindimi svarbiausi Žemaitijos istorijos įvykiai. Toks požiūris paskatino imtis žygių, kad švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį Narutavičiams Mažeikių rajono Renavo dvaro, kuriame jiedu mirus tėvui apsigyveno su mama, teritorijoje būtų pastatytas paminklas.

Taigi architektas A. Žebrauskas ir skulptorius R. Kvintas pasiūlė šiuos garsius vyrus įamžinti skulptūra, vaizduojančia juos dar vaikus. Skulptorius jau sukūrė ir būsimo paminklo modelį. Jame vyresnysis brolis Stanislovas žvelgia į vieną pusę, o jaunesnysis, Gabrielius, žiūri priešinga kryptimi. „Nors vienas Narutavičių dėjo Lietuvos nepriklausomybės pamatus, o kitas tarnavo Lenkijai, tarp brolių buvo glaudus ryšys. Tai matyti ir skulptūroje – vyresnysis uždėjęs ranką jaunesniajam ant peties“, – dėstė A. Žebrauskas.

Kadangi nėra išlikusių Narutavičių vaikystės nuotraukų, paminklas neatspindės jų tikslių veido bruožų. Tai bus simbolinis kūrinys, vaizduojantis brolius vaikystėje. „Net konkretiems žmonėms statomi paminklai gali įkūnyti visą epochą. Taigi paminklu broliams Narutavičiams siekiame perteikti juos išauginusią epochą“, – tvirtino A. Žebrauskas.

Skulptorius R. Kvintas pabrėžė, kad pats augo ir mokėsi Telšiuose. „Tad architekto A. Žebrausko paragintas kurti paminklą šiems garbiems žmonėms, nutariau pavaizduoti brolius dar vaikus – tokius, kokie buvo, kai formavosi jų pažiūros ir siekiai“, – paaiškino menininkas.

Skulptorius Romualdas Kvintas / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Skulptorius Romualdas Kvintas / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Prašo kaimynų paramos

Paminklo broliams Narutavičiaus pastatymas kainuotų 65 tūkst. eurų, aplinkos sutvarkymas – 5 tūkst. eurų. A. Žebrauskas patikino, jog skulptūros Renavo dvaro teritorijoje idėja jau pristatyta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariams ir gautas jų pritarimas. Architektas pridūrė, kad dėl bendradarbiavimo statant paminklą Mažeikių rajono savivaldybė kreipėsi į šiame rajone veikiančią naftos perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“. „Būtų ypač prasminga, jei paminklas abiem valstybėms – Lietuvai ir Lenkijai – tarnavusiems vyrams iškiltų bendromis abiejų šalių lėšomis“, – pažymėjo A. Žebrauskas.

Mažeikių rajono meras Antanas Tenys „Lietuvos žinioms“ taip pat sakė, kad šio rajono žmonės idėją įamžinti brolius Narutavičius sutiko ypač palankiai. „Vien rajono biudžeto lėšomis pastatyti paminklo nepajėgtume, tad su viltimi žvelgiame į Lenkijos kapitalo įmonę „Orlen Lietuva“. Jos atstovai Lietuvoje, kaip supratau, susidomėjo šiuo sumanymu. Dabar laukiama Varšuvoje įsikūrusios koncerno valdybos verdikto“, – kalbėjo meras.

Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Sigutė Bernotienė įsitikinusi, jog broliams Narutavičiams pastatyta skulptūra pritrauktų daugiau lankytojų į puikiai sutvarkytą Renavo dvarą, kuriame vyksta nemažai kultūros renginių. „Neabejotina ir tai, kad paminklas broliams Narutavičiams tiek vietos gyventojus, tiek Renavo dvaro svečius paskatintų dar labiau domėtis istorija, ieškoti žinių apie garsius savo krašto žmones“, – svarstė mero pavaduotoja.

Valstybės vyrai

Priminsime, kad broliai Stanislovas ir Gabrielius Narutavičiai – 1863-iųjų sukilimo dalyvio, Žemaitijos bajoro Jono Narutavičiaus sūnūs. Abu gimė Telšiuose, tačiau našle likusiai jų mamai su vaikais leista apsigyventi Renavo dvare. Čia šeimą globojo dvaro šeimininkai, Renne giminės atstovai.

Būtent Renavo dvare abu brolius mokė garsus to meto istorikas Laurynas Ivinskis. S. Narutavičius, baigęs aukštuosius mokslus, tapo teisininku, jo brolis Gabrielius – inžinieriumi. G. Narutavičiui teko vadovauti dviem Lenkijos ministerijoms, o 1922 metų gruodžio 9-ąją Lenkijos Seimas jį išrinko šalies prezidentu. Deja, valdyti šią valstybę Gabrieliui teko vos savaitę. Prezidentas buvo nušautas jam priešiškų politinių jėgų atstovo. G. Narutavičius palaidotas Varšuvos arkikatedroje.

Teisininkas S. Narutavičius, gavęs lietuvių tautos pasitikėjimą, buvo renkamas į 1905 metų Didįjį Vilniaus Seimą, taip pat – į 1917-ųjų Vilniaus konferenciją. Šios konferencijos dalyviai, išrinkę S. Narutavičių Lietuvos Tarybos nariu, patikėjo jam atsakomybę pasirašyti 1918 metų Vasario 16-osios aktą. S. Narutavičius palaidotas Plungės rajono Alsėdžių kapinėse, jo amžinojo poilsio vieta pažymėta signataro ženklu.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"