Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Fotografija M. K. Čiurlionio pėdsakais 

2016 liepos 29 d. 06:00
Vienu metu menininkas fotografuoja vieną seriją, ne daugiau. Šią kūrė pusantrų metų.
Vienu metu menininkas fotografuoja vieną seriją, ne daugiau. Šią kūrė pusantrų metų.
Gintarės Čiuladaitės nuotrauka

Fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas žvalgydamasis Vilniuje rado 40 vietų, kur Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gyveno, lankėsi, muzikavo, rėmino savo paveikslus. Taip pat mokėsi lietuvių kalbos Sofijos Kymantaitės namuose, fotografavosi – garsusis jo atvaizdas išryškintas fotoateljė, kuri veikė netoli namų.

S. Žvirgždas parodai atrinko 20 vietų, kur slenksčius mynė M. K. Čiurlionis. Jo pėdsakais patraukęs fotomenininkas pristatė ir patį M. K. Čiurlionį kaip fotografą. Paroda, pavadinta „M. K. Čiurlionis ir Vilnius“, atidaryta Druskininkuose, vėliau bus perkelta į Vilnių, M. K. Čiurlionio namus.

Stanislovas Žvirgždas: (iš kairės) Namas Pylimo gatvėje, kur vyko antroji lietuvių dailės paroda, Sofijos Kymantaitės namas Pamėnkalnio gatvėje, kur ji mokė Čiurlionį lietuvių kalbos, ir Lietuvos nacionalinė filharmonija.
Stanislovas Žvirgždas: (iš kairės) Namas Pylimo gatvėje, kur vyko antroji lietuvių dailės paroda, Sofijos Kymantaitės namas Pamėnkalnio gatvėje, kur ji mokė Čiurlionį lietuvių kalbos, ir Lietuvos nacionalinė filharmonija.

Menininko mintu keliu

S. Žvirgždo šeima į Vilnių atsikėlė jam būnant ketverių. Dabar fotomenininkas, fotografijos istorikas, peizažo meistras gyvena Antakalnyje. Didelę įtaką jo kūrybai padarė M. K. Čiurlionio laiškai žmonai Sofijai, juose menininkas žavėjosi gamta.

Antakalnio gatvėje S. Žvirgždas nufotografavo Petro Vileišio rūmus. Šalimais 1907 metų sausio 9 dieną surengta pirmoji lietuvių dailės paroda. Menininkai Antanas Žmuidzinavičius, Petras Rimša, M. K. Čiurlionis „Vilniaus žinių“ pirmojoje redakcijoje ir spaustuvėje ant sienų kabino savus paveikslus. Taip pat kolegų, kurie atsiliepė į iniciatorių išplatintą žinią apie pirmąją parodą ir noriai siuntė savo kūrinius į sostinę.

Stanislovas P. Vileišio rūmus fotografavo taip pat žiemą, kaip ir daugumą kitų parodoje kabančių nuotraukų.

Savičiaus g. 11 – M. K. Čiurlionio namai. Čia jis gyveno ir kūrė 1907–1908 metais. Vilniuje praleisdavo rudenį, žiemą ir pavasarį, o vasarą traukdavo į Druskininkus. Šv. Mikalojaus bažnyčioje giedojo jo vadovaujamas choras, pats M. K. Čiurlionis grojo vargonais.

Pylimo g. 6 vyko antroji lietuvių dailės paroda. „Ar bokšteliai ant stogo neprimena dviejų balandžių? Šiame pastate M. K. Čiurlionis su S. Kymantaite sėdėjo ant palangės, šnekėjosi, paskui Sofija aplankė jo namus Savičiaus gatvėje, ten ji pirmą kartą pabučiavo jį į kaktą“, – pasakojo S. Žvirgždas. S. Kymantaitės namuose (dabar tai – 2-asis Pamėnkalnio gatvės namas) M. K. Čiurlionis mokėsi lietuvių kalbos.

„Vaidilos teatre“ Čiurlionis grojo ir stebėjo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio dramos „Blinda“ repeticiją. 1936 metais į pastatą buvo įsirėžęs lenkų karinis lėktuvas.
„Vaidilos teatre“ Čiurlionis grojo ir stebėjo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio dramos „Blinda“ repeticiją. 1936 metais į pastatą buvo įsirėžęs lenkų karinis lėktuvas.

Palyginimui su dabartimi

Fotografijos istorikas S. Žvirgždas apie M. K. Čiurlionio lankytas vietas perskaitė menininko atsiminimuose, laiškuose, kuriuose jis minėjo savo keliones po apylinkes. Sunkiausia buvo rasti tas vietas šiandien – pakeitus carinės Rusijos pašto sistemą keitėsi ir gatvių numeravimo tvarka. Pavyzdžiui, Vilniaus gatvės 28 namas tapo 25-as.

Fotomenininkas pervertė registracijos knygas, o suradęs namus susidūrė su kitu sunkumu – mašinų gausa. Kad gatvės būtų tuštesnės, fotografavo savaitgaliais arba švenčių dienomis, ankstų rytą, kai tinkama saulės šviesa. Kadruose – tik vienas kitas praeivis. „Vienišas žmogus, kaip Čiurlionio paveiksluose“, – pridūrė Stanislovas.

Ir grafičiais apipieštos sienos liudija, kad laikotarpis pasikeitęs. Paprastai S. Žvirgždas savo fotografijai kelia tokius reikalavimus: gero apšvietimo, kad būtų parodyta įdomi forma, ir paprastumo. Kaip knygų, albumų sudarytojui jam svarbus ir naujumas, sąryšis su dabartimi. Šioje parodoje autorius tai rodo greta fotografijos eksponuodamas ir archyvinę, autentišką pastato nuotrauką ar atviruką.

A. Jakšto gatvėje, kur įsikūręs „Vaidilos“ teatras, tuščia niekada nebūna, todėl automobilius paliko. Be to, Stanislovas nusitaikė į tokį pastato kampą, į kurį, viršuje, 1936 metais buvo įsirėžęs lenkų karinis lėktuvas. Ten, ant bokštelių, jis pakibo. O savo gyvenimo Vilniuje laikotarpiu M. K. Čiurlionis čia grojo ir stebėjo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio dramos „Blinda“ repeticiją.

M. K. Čiurlionis fotografas

Sunkiausias kadras, pasak Stanislovo, buvo M. K. Čiurlionio kapas. „Neišvaizdus, fotografavau ne kartą. Vieną rytą atsikėliau, pamačiau, kad šviežiai prisnigo, ir patraukiau į Rasų kapines. Visgi fotografijoje norisi meniškumo, ieškojimo“, – kalbėjo pašnekovas.

M. K. Čiurlionis kūrė dvylika metų. Kaip dailininkas intensyviai dirbo, tapė šešerius. Be muzikos kompozicijų ir paveikslų, išliko eskizų, piešinių, rankraščių, fotografijų.

1905 metais M. K. Čiurlionis viešėjo Anapoje, Kaukaze, netoli Juodosios jūros. Buvo pasiėmęs fotoaparatą „Kodak“. Jo palikimas – maždaug 48 stikliniai, 10x15 centimetrų formato negatyvai. „Jis fotografavo žmones, žvejus, kaip po pietų su draugų kompanija valgo arbūzą, pakrantes ir keistas uolas – kelios jų primena nugaromis sustojusius dramblius. Įdomi, įspūdinga fotografija“, – įvertino Stanislovas.

Kitas savo fotografijas (šėlsta jūra, ant molo – maža žmogaus figūra stichijos apsuptyje) M. K. Čiurlionis naudojo kaip eskizus paveikslams. Albumą „Anapa“ ilgą laiką saugojo šeima, todėl jis buvo nežinomas, o dabar saugomas Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fotografija, daryta Anapoje 1905 metais. Šėlstanti jūra ir vienišo žmogaus figūra – kaip autoriaus paveikslo eskizas./Mikalojaus Konstantino Čiurlionio nuotrauka
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fotografija, daryta Anapoje 1905 metais. Šėlstanti jūra ir vienišo žmogaus figūra – kaip autoriaus paveikslo eskizas./Mikalojaus Konstantino Čiurlionio nuotrauka

Nepatenkinti praeiviai

Peizažistas S. Žvirgždas yra sukaupęs didelį savo archyvą. Gamtos vaizdus fotografuoti jis pradėjo nuo 1978 metų. Visus negatyvus, apdovanojimus, daugiau nei tūkstančio parodų katalogus yra atidavęs saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. „Neduok Dieve, pradingtų. Reikalingus kadrus turiu suskaitmeninęs. Muziejus yra ta vieta, kur fotografijos išliks visam laikui. O sukrauta buvo pilna sekcija. Pasilikau didžiuosius apdovanojimus, iš karto gaila viską atiduoti“, – sakė daugiau nei dviem šimtais įvairių apdovanojimų įvertintas menininkas.

Vienu metu jis kuria vieną seriją, ne daugiau. Keliasi anksti, laukia efektingo apšvietimo. Kol nuspaudžia fotoaparato mygtuką, stoviniuojantis vyras su objektyvu užkliūva ne vienam praeiviui, gyventojui ar apsaugos darbuotojui. „Kitapus „Vaidilos“ – Specialiųjų tyrimų tarnyba. Išlėkė budėtojas: „Ką jūs čia darote?“ – „Fotografuoju.“ – „Čia gi negalima.“ O aš objektyvą visai į kitą pusę nukreipęs, kas kita man rūpi“, – atsiduso fotografas, kurio darbas – nuolatinis tinkamo kadro laukimas.

Pasižvalgymus nuo Vilniaus tiltų jis kūrė dvejus metus, „Laiko slinktį“, lyg paprastesnę seriją, – trejus. Iš 700 negatyvų išrinko aštuonis. „Prisimenu, fotografavau vieną peizažą – važiavau 17 kartų, kol reikiamoje vietoje, virš upės, užplaukė debesis. Tokia fotografo duona“, – šypsojosi Stanislovas.

„Nesu nusivylęs lietuviška fotografija. Mūsų fotografija – arti žmogaus, arti žemės“, - sakė menininkas.
„Nesu nusivylęs lietuviška fotografija. Mūsų fotografija – arti žmogaus, arti žemės“, - sakė menininkas.

.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"