Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Filatelija reikalauja ir laiko, ir kruopštumo 

2015 birželio 29 d. 09:00
1898 m. Kanada šv. Kalėdas minėjo išleisdama pašto ženklą, o masiškai kalėdinius pašto ženklus įvairios valstybės leisti pradėjo tik 1950–1960 metais. L. Mažylis turi šį pašto ženklą savo kolekcijoje. 
1898 m. Kanada šv. Kalėdas minėjo išleisdama pašto ženklą, o masiškai kalėdinius pašto ženklus įvairios valstybės leisti pradėjo tik 1950–1960 metais. L. Mažylis turi šį pašto ženklą savo kolekcijoje. 

Šiandien daugeliui laiškų siuntimas paprastu paštu jau seniai užmirštas, o pašto ženklai tapo atgyvena. Tik ne filatelistams. 

Filatelija – pašto ženklų, blokų, ženklinių vokų, specialių antspaudų, vokų, praėjusių paštą kolekcionavimas ir analizavimas. Pašto ženklų kolekcionavimas atsirado tuoj po pirmųjų ženklų išleidimo. Jau XIX a. kūrėsi filatelistų klubai, o terminas „filatelija“ pirmą kartą buvo panaudotas 1864 metais Paryžiaus kolekcionierių klubo prezidento - Georges Herpino straipsnyje žurnale „Collectinneur de Timbres-Postes“. Tai žinių ir finansinių resursų rekalaujantis užsiėmimas, teigia portalo lzinios.lt kalbinti filatelistai. Nors kiekvienas kolekcionierius turi pasirinkimo laisvę ir renka, ką nori, visgi privaloma laikytis pasaulinių filatelijos taisyklų.

Tarptautinė paroda Lietuvoje – tik svajonė

Surinktos kolekcijos nelaikomos tik namie, jos eksponuojamos tarptautinėse parodose. Birželio 12-14 d. Lenkijos mieste Gloguve vykusioje tarptautinėje regiono filatelijos parodoje dalyvavę mūsų šalies filatelistai grįžo su apdovanojimais. Aukso medalį „vieno stendo“ klasėje gavo kaunietis Edmundas Liesis už kolekciją „Pirmųjų lietuviškų pašto ženklų naudojimas Gardine 1918 m. gruodžio – 1919 m. kovo mėnesiais“, didįjį, paauksuotą – kitas kaunietis prof. Liudas Mažylis, eksponavęs temą „Kauno gubernijos teritorijos pašto antspaudai iki 1914 m.“, paauksuotą – šakietis Juozas Urbonas už eksponatą „Karinis paštas Lietuvos teritorijoje I pasaulinio karo metais“ (abu – pašto istorijos klasėje). Jaunimo „A“ klasėje Aistė Urbonaitė buvo apdovanota sidabro medaliu už „Lietuvos istoriją Lenkijos pašto ženkluose“.

Lietuvoje dažniausiai rengiamos tik vietinės reikšmės filatelistų parodos, todėl sukurtas ekpozicijas Lietuvos filatelistai dažniausiai važiuoja rodyti į užsienį. „Tikroji pirma filatelistų paroda įvyko Telšiuose 1940 m. dar iki sovietų okupacijos. Labai simboliška, kad po 50 metų, 1990-aisiais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, filatelistų paroda vėl įvyko Telšiuose. Labai tikimės, kad po tų 25 m. šiemet pavyks surengti parodą lapkričio mėnesį Kaune, kurią galėsime pavadinti nacionaline. Tikimės ją surengti Vytauto Didžiojo universiteto erdvėse“ , – portalui lzinios.lt pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.

Pasak kito filatelisto Edmundo Liesio, anksčiau Lietuvoje parodas rengti buvo kur kas paprasčiau: „Anksčiau kai Lietuva buvo satelitinė valstybė, parodos būdavo valstybės planuose, buvo siūlomas finansavimas. Dabar paštai yra privatūs, pasaulinę parodą surengti labai brangiai kainuoja. Lietuvai net pasvajoti negalima apie pasaulinės parodos surengimą“ , – komentuoja jis.

Egzistuoja standartai

Prof. L. Mažylis prie savo stendo tarptautinėje parodoje Gloguve. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Prof. L. Mažylis prie savo stendo tarptautinėje parodoje Gloguve. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Kiekvienas filatelistas laisvai pasirenka ką kolekcionuoti, tačiau egzistuoja įvairūs standartai, taisyklės, kuriomis privalu vadovautis. Yra leidžiami specialūs informacinai katalogai, kuriuose chronologine tvarka surašyti visi vienos valstybės, valstybių grupės pašto ženklai. Apie juos nurodoma pagrindinė informaciją – išleidimo metai, tiražai, spalvos, nominalios bei rinkos kainos ir pan. „Katalogų visada būdavo kokių tik nori ir įvairų firmų, kurios apimdavo ir Lietuvą. Amerikos Lietuviai buvo išleidę Lietuvos pašto ženklų katalogą anglų kalba. Jį išvertė ir lietuvių kalba išleido Vilius Kavaliauskas (žurnalistas, kolekcininkas- aut. past.). Bet ten buvo šiek tiek klaidų, neatitikimų. Šiandien yra Antano Jankausko išleistas katalogas, kuriuo vadovaujamės. Taip pat Europoje dar labai populiarus „Michel“ katalogas. Į jį taip pat orientuojamės“ , – aiškina E. Liesis.

Visos parodos taip pat yra rengiamos pagal tam tikrus pasaulinius reikalavimus, kuriuos diktuoja FIP – Tarptautinė filatelistų federaciją. Norėdami rodyti savo ekspozicijas parodose, filatelistai privalo tuos reikalavimus atitikti. Be to, reikalingi finansiniai resursai – ne tik pašto ženklų rinkimui, bet ir norint rodyti ekpozicijas. „ Kiekviena paroda išleidžia savo taisykles. Yra organizacija FIP, kurios taisyklės jau žinomos. Jomis vadovaujasi visos pasaulinės parodos. Dalyvavimas parodose yra mokamas. Toje parodoje, kur dalyvavome (Gloguve – aut. past.), mes visi už stendus susimokėjome patys. Kurie statė po 5 stendus sumokėjo po 30 zlotų vienam stendui, kurie vieną statė – po 40 zlotų“ , – teigia E. Liesis.

Siejasi su istorija

Anot pašnekovų, renkant pašto ženklus svarbu pasirinkti įdomią temą, jausti kas yra aktualu. Filatelistas turi domėtis įvairiomis temomis ir puikiai išstudijuoti pasirinktą būsimos kolekcijos tematiką, o tai reikalauja daug laiko, kantrybės ir kruopštumo. „Filatelija reikalauja neeilinio kruopštumo ir reikia tą dalyką tikrai labai stipriai mėgti. Šis užsiėmimas padeda susikoncentruoti žmogui, jis pradeda tyrinėti tam tikrą sritį, tai plečia jo pažinimą. Turiu pasirinkimo laisvę – pats susigalvoju kokius pašto ženklus noriu kolekcionuoti, tai kas man svarbu, įdomu, smagu. Bet po to, kai jau surašai kolekcijos planą, žiūri – ar tikrai viską gerai suvoki, kryptingai pasirinkai, ar vis dėl to renki tik dėl rinkimo“ , – portalui lzinios.lt pasakoja prof. L. Mažylis.

Pašto ženklai, antspaudai, atvirukai – svarbi kiekvienos šalies istorijos dalis. Jie gali atskleisti labai daug naujų, įdomių faktų. „Man labai svarbu buvo, kad tuose antspauduose yra tas pirminis užrašymas, tiesa, surusifikuotas, polonizuotas, suslavintas, bet vis gi tų mažųjų lietubviškųjų vietovių. Dažniausiai antspaudai būna ant atvirukų. O pats atvirukas dar turi keletą istorinių bruožų: yra kažkoks tekstelis, laiškelis, gali būti parašytas ir lietuviškai, ir lenkiškai, vokiškai. Tuo mano tiriamuoju laikotarpiu XIX a. pab. – XX a. prad. buvo lietuvėjimo laikotarpis. Ir jį yra labai malonu atsekti tuose antspauduose, eksponatuose, kuriuos aš surinkau. Manau, kad jie turi pridėtine vertę“ , – Lenkijoje rodytą ekpoziciją komentuoja L. Mažylis.

Pasak profesoriaus, filatelija yra stipriai susijusi su istorija, todėl turi būti ne tik smagus užsiėmimas, bet duoti naudos ir visuomenei. „Šis pomėgis turi būti naudingas, kad galėtų kitiems paliudyti, jog verta tuo užsiimti. Kurtų pridėtinę vertę visai visuomenei. Dėl to ir vyksta parodinė veikla, turi rodyti, ką surinkai. Neseniai Vytauto Ddižiojo universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos filatelistų sąjunga. Tai susiję su istorija ir kultūra. Nes pašto ženkluose, jų istorijoje, slypi labai daug vaizdžios, naudingos informacijos apie mūsų krašto praeitį, kultūrą“ , – teigia pašnekovas .

Perka ir iš „eBay“

Iš kairės: parodos Gloguve organizatorius Adamas Kęstowiczius, Edmundas Liesis, vertinimo komisijos pirmininkas Ludwikas Malendowiczius. / Asmeninio archyvo nuotrauka
Iš kairės: parodos Gloguve organizatorius Adamas Kęstowiczius, Edmundas Liesis, vertinimo komisijos pirmininkas Ludwikas Malendowiczius. / Asmeninio archyvo nuotrauka

1924 m. buvo įkurta Lietuvos filatelistų draugija, kurios tradicijas dabar tęsia Lietuvos filatelistų sąjunga. Nariai susiburia kiekvieną savaitgalį. Vilniuje filatelistų susitikimai vyksta kiekvieną šeštadienį buvusiuose profsąjungų rūmuose, Kaune – sekmadieniais vienoje kavinėje. Jų metu vyksta neformalus bendravimas, sužinoma kas kokiomis temomis domisi, mainomasi pašto ženklais. Vis rečiau pašto ženklas išmainomas į kitą pašto ženklą, dažnai tenka primokėti. „Tu gali išsimainyti, bet paprastai būna taip, kad mainų vienetu tampa pinigai. Kolegos filatelistai, draugai sužino kas tave domina, koks objektas, tada jie pradeda tau nešti, siūlyti. Toks turgus tada vyksta. Šiais laikais yra „Ebay“, kuriame galime įsigyti ne tik kasdienių prekių, bet, pasirodo, ir kolekcinių prekių. Internetinėje ervėje vyksta įvairiausi aukcionai. Tad naršai, ieškai ir ten. Be to, susitikimuose prie mūsų šliejasi ir kiti kolekcionieriai, kurie renka monetas ir pan. Išties įdomu pažiūrėti ką ir kiti kolekcionieriai sugeba sukaupti“, – portalui lzinios.lt pasakoja L. Mažylis.

Pašto ženklus dažniausiai pradedama kolekcionuoti dar vaikystėje, kartais po to šis hobis apleidžiamas, o vėliau ateina antroji banga, kuomet žmogus rimčiau susidomi filatelija. Visgi E. Liesio teigimu, Lietuvoje filatelistų stipriai mažėja, o jaunų entuziastų labai mažai. „Lietuvoje jau dabar ne tie laikai, kitaip buvo prieš 30 m. Tada daugiausiai rinkdavo vaikai, jų niekada neatsikratydavome. Dabar praktiškai jaunimo nėra. Nebent filatelistų vaikai tėveliams padeda surengti kokį renginuką. Liko senoji karta, kuri po truputį nyksta. Daugelis išvažiavo, emigravo. Aišku atsiranda ir naujų rinkėjų, bet kai dabar yra įvairių prieigų internete, jie pagal tai orientuojasi, ką rinkti, nedalyvauja susitikimuose“, – komentuoja filatelistas E. Liesis.

Internetinėje erdvėje vyksta ne tik aukcionai. Užsienyje labai populiarūs filatelistų tinklaraščiai, kuriuose pašto ženklų kolekcininkai dalijasi savo patirtimi, rekomenduoją literatūrą, katalogus, pašto ženklais prekiaujančias parduotuves, rengia diskusijas, demonstruoja surinktas kolekcijas. Jas šiais laikais filatelistai gali kaupti ir kompiuteriuose – tam sukurta skaitmeninė kompiuterinė kolekcionavimo programa „Stecotec Stamp Inventory Pro“. Ši programa leidžia ne tik kaupti pašto ženklus bei kurti kolekcijas, bet ir apskaičiuoti surinktų pašto ženklų ir sukurtos kolekcijos vertę, pasirašyti pastabas prie kiekvieno pašto ženklo, sisteminti juos pagal pasirinktus kriterijus, įtraukti specialią literatūrą, kontaktus ir pan.

Pirmasis pašto ženklas – Didžiojoje Britanijoje

Nors pašto ženklų rinkimui oficialų terminą sugalvojo prancūzas Georgas Herpinas, šio užsiėmimo šaknys yra Didžiojoje Britanijoje, kur buvo išleistas ir pirmasis pašto ženklas pasaulyje. 1840 m. gegužės 6 dieną Britanijos pašto viršininkas seras Rowlandas Hillas išleido pirmąjį pašto ženklą su karalienės Viktorijos atvaizdu. Pašto ženklas buvo atspausdintas juodai ir kainavo vieną centą, todėl greitai buvo pavadintas „Penny Black“ (liet. penny – centas, black – juodas) vardu ir tapo vienu populiariausiu pašto ženklu tuo laikotarpiu. Netrukus atsirado ir pirmieji kolekcininkai. Tais metais laikraštyje „London Times“ netgi pasirodė skelbimas, kuriame moteris prašė pagalbos renkant pašto ženklus – mat norėjo jais išsiklijuoti miegamojo sieną. Anglijoje kūrėsi ir pirmosios filatelistų draugijos. Anglų pavydžiu iškart pasekė amerikiečiai – 1847 m. jie išleido pirmuosius pašto ženklus: 5 centų su Benjamino Franklino ir 10 centų su Georgo Washingtono atvaizdais.

Pirmieji pašto ženklai kainavo vos kelis centus, o šiandien jų vertė labai didelė. Labai senas ir retas pašto ženklas gali būti parduotas net už kelis milijonus. 2014 m. Niujorke vykusiame aukcione ypatingai retas XIX a. 1 cento pašto ženklas iš buvusios britų kolonijos Pietų Amerikoje anoniminiam aukciono dalyviui buvo parduotas už rekordinę 5,6 milijonų svarų kainą.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika