Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Dokumentinis kinas: tikri gyvenimai, retos istorijos 

2016 rugsėjo 19 d. 06:00
Pietų Ukrainos kaimo policininkai keliauja nuo trobos prie trobos. Kasdienį jų darbą pakoreguoja Euromaidano išvakarės bei pokalbiai su siekiančiais išvengti karinės tarnybos.
Pietų Ukrainos kaimo policininkai keliauja nuo trobos prie trobos. Kasdienį jų darbą pakoreguoja Euromaidano išvakarės bei pokalbiai su siekiančiais išvengti karinės tarnybos.
Kadras iš filmo

Du artėjančius savaitgalius kino teatrai tradiciškai skirs kūrybinei dokumentikai. „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“ – tryliktasis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF), šiemet rengiantis dvi retrospektyvas. Pirmoji skirta čekų kino kūrėjai Helenai Třeštíkovái, kuri kiekvieną savo herojų dokumentuoja daugiau nei dešimtį metų. Kita (tačiau pirma Lietuvoje) skirta režisieriui Audriui Stoniui.

Taip pat ilgai – net septynerius metus – kasdienį savo aplinkos gyvenimą, skurdą, aplinkinių šeimų likimus fiksavo darbininkas iš Havanos (Kubos) Andres Rodriguezas. Tiesa, jo nufilmuotą medžiagą (jau po jo mirties) į filmą sudėjo režisierė Annetta Ilijew ir montažo režisierė Friederike Schuchardt. Pačiam Andres kamera buvo būdas rašyti dienoraščius, metraščius, unikalius kasdienio gyvenimo žurnalus apie savo šalį, pavadintus „Somos Cuba“ – „Mes esame Kuba“.

Politinis fonas

Andres septynerius metus laukė ekonominės situacijos pagerėjimo, žodžio laisvės, laisvės keliauti, korupcijos pabaigos Kuboje. Kadangi būtent jis, vietinis, filmavo „Mes esame Kuba“, šią šalį matome ne kaip svečiai, o įsitraukiame į žmonių buitį, išgyvenamas emocijas. Filmo pradžioje apie tikėjimą Fideliu Castro ir santvarka kalbanti mergaitė per septynerius metus užauga.

Kino teatras – kaip maža valstybė, įsitikinusi Sonata Žalneravičiūtė.Romo Jurgaičio nuotrauka
Kino teatras – kaip maža valstybė, įsitikinusi Sonata Žalneravičiūtė.Romo Jurgaičio nuotrauka

„Šalys, filmų pavadinimai provokuoja kalbėti politiniais klausimais. Jų fonas – politinis, tačiau griauna mūsų turimus stereotipus ir įsivaizdavimus, ką tikėtumėmės pamatyti“, – pasakojo „Skalvijos“ programų koordinatorė, kinotyrininkė Sonata Žalneravičiūtė.

„Ukrainos šerifai“ – tragikomiška istorija apie vieno Ukrainos kaimelio policininkų kasdienybę ir rūpesčius dar iki įvykių Euromaidane. Žinant filmo kontekstą, jis atrodo skaudus, bene komiškas, absurdiškas. Vilniuje lankysis ir vienas šerifų – Viktoras Kryvoborodka. Jis pristatys filmą, kurį Ukraina nominavo „Oskarams“.

„Mano draugas Borisas Nemcovas“ – apie praėjusiais metais nužudytą Rusijos opozicijos lyderį. „Ne politiko, o asmeniškas žmogaus portretas. Režisierė Zosia Rodkevič filmavo turėdama kitą užmanymą. Bebaigiant filmą B. Nemcovas buvo nužudytas, ir dokumentikos autorė jį išdrįso parodyti kitaip nei įpratome matyti žiniasklaidoje“, – sakė S. Žalneravičiūtė.

Pagrindinėje programoje – geriausi per dvejus metus sukurti dokumentiniai filmai iš viso pasaulio. Jų rengėjai peržiūri daugybę – atsitiktinių juostų festivalyje nėra.

Nione, „Visions du Réel“ festivalyje buvo parodyta Audriaus Stonio retrospektyva, 18 režisieriaus filmų. Garbės svečio kvietimu režisierius surengė ir meistriškumo dirbtuves.
Nione, „Visions du Réel“ festivalyje buvo parodyta Audriaus Stonio retrospektyva, 18 režisieriaus filmų. Garbės svečio kvietimu režisierius surengė ir meistriškumo dirbtuves.

Moterį filmavo 36 metus

VDFF šiemet rodys dvi retrospektyvas. Festivalyje jau anksčiau buvo rodyti čekės H. Třeštíkovos filmai „Renė“ (2008), „Katka“ (2009), šiemet juos papildys „Marčela“ (2006), „Malorė“ (2015) ir naujausias „Pasmerktas grožis“.

Režisierė kūryboje naudoja „ilgalaikio stebėjimo“ techniką – ji filmuoja trylika ar daugiau metų. Ilgiausiai jos kamera sekė paskui Marčelą – net 36-erius metus. Režisierė teigė tokiu būdu siekianti parodyti žmogaus, visuomenės pokytį.

Festivalio organizatoriai H. Třeštíkovos laukė jau kelerius metus žinodami, kad filmus ji kuria ypač įsitraukusi, stebi savo herojus ir jų nepalieka.

Dokumentininkės, nuolatinės stebėtojos, kūrybą pristatys jos studentė Šárka Slezáková, parašiusi disertaciją apie H. Třeštíkovos kūrybą. „Daugelį dokumentinio kino režisierių slegia tai, kad jie lyg pasinaudoja savo herojais, o paskui juos palieka. H. Třeštíkova ir toliau bendrauja, filmuoja Renė ar Katką. Jos dalvavimas jų gyvenimuose – neatsiejamas. Tuo ji ir yra išskirtinė režisierė, kad gyvenimas – kaip nuolatinė kūryba“, – kalbėjo S. Žalneravičiūtė.

Pirmoji retrospektyva gimtinėje

Dažnas VDFF svečias – A. Stonys, ir visgi ši jo retrospektyva – pirmoji gimtojoje šalyje. Tuo pačiu – jubiliejinė, kadangi šiemet režisieriui suėjo 50 metų.

Helena Třeštíková – bene ilgiausiai savo herojų gyvenimus fiksuojanti režisierė. Dešinėje – Malorė, kurią lydėjo 13 metų.Dano Materno nuotrauka
Helena Třeštíková – bene ilgiausiai savo herojų gyvenimus fiksuojanti režisierė. Dešinėje – Malorė, kurią lydėjo 13 metų.Dano Materno nuotrauka

Bene kasmet pasipildo A. Stonio filmografija. Jis vertinamas ne tik kaip kūrėjas, bet ir pedagogas. O šiemet jo retrospektyvai „Visions du Réel“ dokumentinio kino festivalyje Nione (Šveicarijoje) buvo skirtas ypatingas dėmesys. Garbės svečio kvietimu režisierius Nione surengė ir meistriškumo dirbtuves.

Daguma jo filmų šiemet suskaitmeninti ir restauruoti. „Mano stebėjimo kampas – poetinė perspektyva, atverianti nematomą, metafizinę pasaulio pusę, visąlaik domino sąvokos: vienatvė, liūdesys, prie jų prieidavau per simbolį, metaforą“, – yra pasakojęs A. Stonys. Autorius pats pristatys kino seansus „Skalvijoje“. Jau yra sukūręs ir naujausią filmą „Moteris ir ledynas“ apie glaciologę, kuri tris dešimtmečius viena gyvena Tuiksu ledyne. Filmą Lietuvoje išvysime kitąmet.

Kinas – mano meilė

Keturios dešimtys VDFF filmų – tikros ir retos istorijos iš viso pasaulio. O festivalio specialioji programa pavadinta „Kinas – mano meilė“. Čia kiekvienas filmas pristato vis kitą kino darbuotoją ir entuziastą: operatorių, teoretiką, kino teatro vadovą.

Alexandro Belco justoje „Cinema, mon amour“ vienas tokių vadovų griebiasi šiaudo, kad prisišauktų ir salėje išlaikytų žiūrovą. Rumunijoje per pastaruosius tris dešimtmečius iš 400 kino teatrų teliko vos 30. „Ši tema mums artima, nes ir „Skalvija“ vis pajaučia grėsmę būti iškelta. Programa apie kino entuziastus mus stiprina, nors ne visos joje pasakojamos istorijos sėkmingos – vieniems teatrams pavyko atsilaikyti, kitus uždarė“, – svarstė S. Žalneravičiūtė.

Alexandro Belco „Kinas – mano meilė“. Vaikai nuo stogo šokinėja ant kalno senų kino juostų.Kadras iš filmo
Alexandro Belco „Kinas – mano meilė“. Vaikai nuo stogo šokinėja ant kalno senų kino juostų.Kadras iš filmo

Paklausta, kodėl mėgsta kiną, sakė, kad kino teatras – kaip maža valstybė, kurioje gyvena ir lankosi skirtingi žmonės. „Dokumentika man patinka labiau nei vaidybinis kinas – tikri ir neišgalvoti gyvenimai artimesni, visada jaudina. Mums gi dar svarbu, kad filmai būtų ne televiziniai, o išdėstytų aiškią autoriaus poziciją. Tokio kino esmė, – kad filmas būtų ne tik dokumentas, bet ir meno kūrinys“, – įsitikinusi pašnekovė.

Lankysis kūrėjai

VDFF Vilniuje – „Skalvijos“ bei „Pasakos“ kino teatruose – nuo rugsėjo 22 iki spalio 2 d., Kauno „Romuvos“ kino centre ir Klaipėdos Kultūros fabrike – spalio 7–9 d.

Po filmų peržiūrų vyks ir susitikimai su kūrėjais: A. Ilijew ir F. Chuchardt, A. Stoniu, Z. Rodkevič, V. Kryvoborodko, Amitu Madheshiya, Cláudia Varejão, Peteriu Flynnu, Massimo Coppola. O Vilniuje bei Kaune vyks ekskursijos po senuosius kino teatrus.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"