Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KULTŪRA IR ŽMONĖS

Archeologijos įžymybėms pagerbti 

2016 spalio 1 d. 06:00
Regina ir Pranas Kulikauskai.
Regina ir Pranas Kulikauskai.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ne memorialinis muziejus. Bet ir ne lankytojams neprieinamos saugyklos, kuriose paprastai priglobiami iškilių žmonių asmeninių daiktai, įskaitant bibliotekas, sukauptus rinkinius, įvairią archyvinę medžiagą.

Tarpinis variantas: pagerbiant mūsų archeologijos įžymybes – Reginą ir Praną Kulikauskus – Lietuvos nacionaliniame muziejuje įrengtas Kulikauskų kabinetas.

Archeologijos skyriuje, vieno kambario erdvėje, įkurdinti mokslininkams priklausę baldai: antikvarinis rašomasis stalas, kėdė, antikvarinė spinta su knygomis. Ant stalo – lempa, rašomoji mašinėlė „Olympia“, pirmosios archeologų laidos Vilniaus universitete absolventės Kazės Gabriūnaitės dovana (1949) – medžio drožinys rašymo reikmenims. Ant grindų patiestas kilimas. Viskas atkeliavo iš archeologų šeimos būsto sostinės Mildos gatvėje. Vertybes muziejui perdavė (dovanojo) mokslininkų dukra.

Keliuose stenduose pristatoma Kulikauskų mokslinė veikla.

Tokia praktika – ne naujiena. Muziejaus Etnografijos skyriuje kiek anksčiau įrengtas etnologo Vacio Miliaus kabinetas.

Archeologijos įžymybėms pagerbti

Į Kulikauskų kabinetą pateko tik dalelė itin gausios mokslininkų bibliotekos ir archyvo. Didžioji dalis nukeliavusi į Vrublevskių biblioteką. Tačiau muziejus gali didžiuotis jam tekusiais raritetais, pavyzdžiui, vadovu po Eustachijaus Tiškevičiaus senienų muziejų (tai Nacionalinio muziejaus pirmtakas), ko gero, vieninteliu šio leidinio egzemplioriumi Lietuvoje, kurio iliustracijos „suinteresuotų“ skaitytojų neišplėšytos. Labai vertingas dokumentas – Senienų muziejaus protokolų sąvadas.

Šiemet minint Reginos Volkaitės-Kulikauskienės 100-ąsias gimimo metines išleista Raimondos Daivos Kulikauskaitės-Jankauskienės ir Gintauto Zabielos parengta knyga „Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Dienoraščių pynės“, o Lietuvos mokslų akademijoje neseniai atidaryta paroda „Atvėrusi žemę su joje slypinčiomis paslaptimis būsimoms kartoms“.

R. Kulikauskienė dirbo Vilniaus universitete, o nuo 1962 iki 1992 metų – Istorijos institute. Jos tyrinėtas laikotarpis – IX-XII amžiai. Dvi svarbiosios temos: drabužių rekonstrukcijos ir lietuvių kario žirgo apranga. Didieji veikalai: „Lietuva valstybės priešaušriu“ (2010), „Senovės lietuvių drabužiai ir jų papuošalai. I-XVI a.“ (1997).

Regina Volkaitė (1916–2007) ir Pranas Kulikauskas (1913–2004) susituokė 1941 metais.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"