Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Vieni keisčiausių rinkimų demokratiniame pasaulyje 

2019 balandžio 16 d. 06:00

Šį savaitgalį Ukrainoje baigsis prezidento rinkimų kampanija, bet jos finalas beveik aiškus jau dabar. Taip pat galima pasakyti, kad demokratinėje Europoje tokių keistų rinkimų dar nebuvo. Ir klausimas, ar po kurio laiko, kai virtualus pasaulis mūsų gyvenime vis labiau persipina su realiu, ši sėkla neužderės ir kitose Europos šalyse.

Kad Ukraina jau žengia demokratiniu keliu, rodė pati rinkimų kampanija. Dar niekada iki šiol opozicinių partijų kandidatai neturėjo tokių lygių galimybių savo nuomonei išsakyti per masines informacijos priemones kaip dabar, o valdžia atsisakė naudotis, kaip įprasta šalyje, administraciniais ištekliais bet kokia kaina siekiant pergalės sau. Matyt, nuo šio kelio ji nenusisuks ir per kitas dienas, nors finalas jau matyti.

Likus savaitei iki antrojo prezidento rinkimų turo dienos pasirodė pirmi sociologinių apklausų, atliktų po pirmojo rinkimų turo, rezultatai. Visi jie rodo arba triuškinamą, arba tiesiog stiprią rinkimų kampanijos lyderio komiko Volodymyro Zelenskio pergalę. Dabartinio šalies vadovo Petro Porošenkos komandos politiniai technologai sako, kad jie, matyt, jau bejėgiai ką nors pakeisti, nes ši rinkimų kampanija – labai keista.

Visi supranta, jog silpniausia P. Porošenkos vieta – iki šiol taip ir nepažabota korupcija aukščiausioje valdžioje. Dėl to per rinkimų kampaniją jis dažnai buvo lyginamas su pirmtaku Viktoru Janukovyčiumi, išverstu iš posto per Maidaną.

P. Porošenka buvo vienas šio gatvės protesto, savaitgaliais sutraukdavusio į centrinę Kijevo aikštę milijoną žmonių, veidų. Dabar dauguma Ukrainos rinkėjų liepia prezidentui rauktis. Tarp jų – ir dalis tų, kurie buvo Maidane, nors tuo metu pastarųjų rinkimų kampanijos lyderis plėtojo savo verslą: kūrė politinio humoro laidas apie valdžią. Iš pradžių – apie V. Janukovyčių, jo aplinką, paskui perėjo prie P. Porošenkos.

Korupcija aukščiausioje valdžioje vėl sukėlė protesto nuotaikas Ukrainoje, bet dabar jau nebe Maidano formos. Tai – teisėtas demokratinis rinkimų procesas.

Ir įvairių Vakarų šalių visuomenėje, kai padidėja nusivylimas valdžia bei politiniu elitu, kyla poreikis politikoje matyti naujų veidų. Taip atsirado Donaldo Trumpo fenomenas JAV, taip į valdžią Prancūzijoje atėjo Emmanuelis Macronas. Šiuo požiūriu viskas, kas vyksta Ukrainoje, atitinka šių dienų demokratines Vakarų tendencijas.

Šiuose rinkimuose virtualus pasaulis susidūrė su tuo, kas iki šiol buvo realus politinis pasaulis. Rinkimų kampanijai nebereikia kandidato, pakanka įvaizdžio.

Ir vis dėlto Ukrainos prezidento rinkimuose pasirodė tai, ko iki šiol niekada nebuvo. Visų pirma – keista rinkimų kampanija, kurioje virtualus pasaulis jau keičia realybę. Antra, visiška nežinia, kokią politiką ketina įgyvendinti rinkimus laimėjęs asmuo, apie kurį net rėmėjai sako, kad jis nepasirengęs būti prezidentu. Kritikai teigia, jog V. Zelenskis – oligarcho Ihorio Kolomoiskio marionetė. Kiti įžvelgia gudrią Maskvos ranką.

Aišku tik viena – tai fantomo, apie kurio politiką niekas nieko tiksliai nežino, rinkimų kampanija. Tiek V. Zelenskio šalininkai, tiek priešininkai balsuos už tikėjimą, o ne už žinojimą.

Teisinėse valstybėse per demokratinius rinkimus vienu svarbiausių uždavinių tampa žiniasklaidos dėmesys – dėl jo varžosi visi rinkimų kampanijos dalyviai. Jei šie to nedaro arba neturi lėšų rinkimų kampanijai, vadinasi, šansų, kad bus išrinkti, yra nedaug.

V. Zelenskiui žiniasklaidos dėmesio nereikia. Kandidatas į prezidentus net vengia jo: neduoda interviu (nebent labai trumpai atsako į klausimus, parengtus iš anksto), nedalyvauja politinių pokalbių laidose.

Jo rinkimų kampanija – tai politinio humoro grupės turas po šalį, kritikuojant visus kitus kandidatus, laidos per populiarų televizijos kanalą, priklausantį I. Kolomoiskiui, televizijos serialas „Tautos tarnas“. Šią politinę komediją žmonės bet kada gali pažiūrėti internete, todėl ir nežino, ką renka šalies vadovu: ar serialo herojų istorijos mokytoją Goloborodką, filme tapusį prezidentu, ar komiką V. Zelenskį.

Ne mažiau svarbus rinkimų kampanijos elementas: daugybė komentarų, vaizdo klipų, kuriais jis su pagalbininkais užtvindė virtualią erdvę, mat ten laiką leidžia dauguma V. Zelenskio rinkėjų.

Jei prezidento P. Porošenkos komanda suranda kokią nors silpną V. Zelenskio vietą ir per ją bando kirsti tradicinėmis priemonėmis – pareiškimais, autorių komentarais, faktų paviešinimu, ta kritika V. Zelenskio šalininkų nepasiekia. Dar daugiau: jis pats kaip atsaką paima į rankas išmanųjį telefoną ir paleidžia į socialinį tinklą naują humoristinį komentarą, kurį iškart pamato milijonai gerbėjų ir persiunčia vienas kitam. O televizijos V. Zelenskio rinkėjai nežiūri, kaip ir visų politinių laidų. Jie tiesiog neturi laiko siužetams, kurie trunka ilgiau kaip porą minučių.

Taip šiuose rinkimuose virtualus pasaulis susidūrė su tuo, kas iki šiol buvo realus politinis pasaulis. Rinkimų kampanijai nebereikia kandidato, pakanka įvaizdžio. Pasiekėme ribą, kai politiniai technologai, naudodamiesi sukurtu įvaizdžiu, gali prastumti į valdžią bet ką. Aišku, rinkėjams paliekama galimybė tikėti, kad renkasi būtent jie.

Šie Ukrainos prezidento rinkimai – pamoka ir likusiam pasauliui. Visiems tiems, kas sutinka tapti virtualaus pasaulio įkaitais. Turėtume suprasti, kad to pasaulio dėsnius įvaldę asmenys po kurio laiko gali pretenduoti ir į realaus politinio gyvenimo vadovus.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika