Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Vakaruose – „Brexitas“, Rytuose – Kurilai 

2019 sausio 22 d. 06:00

Kol Lietuvoje visus domina, kaip situacija keisis, kai premjeras Saulius Skvernelis oficialiai paskelbė apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose, pasaulį jaudina „Brexito“ pasekmės ir Kurilų salų klausimo sprendimas.

„Brexito“ įvykių kalendorinė eiga, regis, buvo daugmaž nuspėjama, kai su Europos Sąjunga sutarta, kad Didžioji Britanija pasitrauks iš šios Bendrijos šių metų kovo 29 dieną. Ne vienam britui netikėtos buvo tik pasekmės.

Paaiškėjo, kad XXI amžiaus pradžioje vienoje iš labiausiai išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių jos gyventojams ir Vyriausybei teks galvoti apie tai, kaip išvengti chaoso, kiek maisto produktų, vaistų nusipirkti, kad žmonės nebadautų ir išliktų sveiki, taip pat – kaip į pagalbą pasitelkti kariuomenę, jeigu kiltų poreikis. Koks tai galėtų būti poreikis, niekas tiksliai nežino.

Laukta, kad Didžiosios Britanijos Parlamentas dar spalį priims sprendimą dėl to, kokia bus „Brexito“ eiga. Sprendimo priėmimo data buvo perkelta į sausio mėnesį. Neaiškumų ir baimių toje šalyje vis daugėjo ir tarp paprastų piliečių, ir tarp šalies politikų. Praėjusią savaitę žlugo Vyriausybės pasiūlymas dėl „Brexito“ įgyvendinimo ir Londono santykių su ES.

Smūgį patyrė viena pajėgiausių Europos valstybių. Bloga žinia pasiųsta likusioms ES šalims. „Brexitas“, bent jau taip, kaip jis vyksta iki šiol, tampa smūgiu Vakarų pasauliui.

Tuo pačiu metu pasigirdo žinia iš Rytų, kad Japonija vėl bando išspręsti Kurilų salų susigrąžinimo klausimą. Šią problemą Tokijas Maskvai kelia nuolat, bet iki šiol toliau nebuvo pajudėta. Ir šio klausimo sprendimas niekad neatrodė turįs ką nors bendro su įtaka Vakarų pasauliui.

Japonija, nors ji yra Rytų Azijoje, po Antrojo pasaulinio karo tapo šalimi, gyvenančia pagal Vakarų demokratijos principus. Atsikratyti Antrojo pasaulinio karo metais labai daug gyvybių nusinešusios militaristinės praeities šiai valstybei, kaip ir nacių Vokietijai, padėjo JAV ir kitų Vakarų šalių priežiūra bei pagalba atsistoti ant kojų.

Kartu įtakingiausia Vakarų pasaulio valstybė – JAV – įsipareigojo ginti Japoniją, jeigu jai kiltų kokia nors grėsmė iš kitų regiono valstybių. Anksčiau tokia grėsme buvo laikyta pirmiausia Maskva, bet dabar vis stipresnius ekonominius ir karinius raumenis užsiauginus Pekinui, būtent jis Tokijui gali kelti daugiausia nerimo.

Kol JAV vadovavo prezidentai, puikiai suvokiantys karinių įsipareigojimų Rytų Azijai svarbą, Japonija galėjo jaustis rami dėl išorės grėsmių ir politiką kitų regiono valstybių atžvilgiu dėlioti suvokdama, kad po JAV karinių garantijų skėčiu yra saugi.

Pastaruoju metu, kai JAV prezidentu tapo Donaldas Trumpas, sumažėjo tikrumo, kad Vašingtonas suteiks karinę pagalbą tiek Rytų Azijos šalims, tiek Europai. Europos šalys suvokė, kad reikia galvoti ir apie savo vidinius rezervus, užtikrinti taiką ir saugumą žemyne, o Japonija kitokiu žvilgsniu pažvelgė į regiono šalis. Tapo įmanoma, kad dėl galimos Kinijos grėsmės įsibaiminusi Japonija daug palankiau žvelgs į Maskvą, su kuria po Antrojo pasaulinio karo iki šiol neturi susitarimo dėl šio karo pabaigos, nes nesusitaikė su Kurilų salų užgrobimo faktu.

Gerai būtų, kad Vakarų pasaulis vis dėlto suvoktų, su kokia ugnimi žaidžiama.

Tačiau nauja geopolitinė situacija ir Japoniją gali versti ieškoti naujų sprendimų. Būtent tokioje šviesoje reikėtų žiūrėti į šią savaitę vyksiantį Japonijos ir Rusijos lyderių susitikimą. Rusija pareiškė, kad vis dar nėra pasirengusi Japonijai grąžinti po Antrojo pasaulinio karo užgrobtų Kurilų salų ir laiko jas savo teritorija, bet pasiūlė įvairių tarpinių sprendimų (įskaitant bendrą ekonominę veiklą šiose salose) kaip kompromisinį variantą, jei Japonija sutiks pasirašyti vieną dokumentą. Tas dvišalis dokumentas – tai susitarimas, kuriuo Japonija ir Rusija skelbia, kad Antrasis pasaulinis karas galutinai baigtas. Taigi netikėtai visas pasaulis, įskaitant ir Rusijos piliečius, staiga sužinotų, kad Vladimiras Putinas yra toks didis, jog ne tik sugebėjo, kaip Rusijoje sakoma, sugrąžinti Krymą namo, į Rusiją (demokratinis pasaulis tai laiko tiesiog aneksija, panašia į Hitlerio įvykdytą Sudetuose), ne tik pasiekti, kad Vakarai bijotų Rusijos, bet ir tapti tuo pasaulio lyderiu, kuris galutinai užbaigė Antrąjį pasaulinį karą. Kaip Stalinas 1945 metais.

Tuomet kodėl nepadaryti kai kurių kompromisinių pasiūlymų dėl Kurilų? Žinoma, „išlaikant savo veidą“, kad užimtų teritorijų V. Putinas neatiduoda, bet kartu pateikiant dar vieną pretenziją į pasaulio lyderio statusą.

Neaišku, ar tokio pavojingo žaidimo su V. Putino Rusija pasekmes supranta Japonija. Tačiau kiekvienas Vakarų pasaulio silpnumo ženklas, ar tai būtų „Brexitas“, ar netikėti D. Trumpo pareiškimai dėl JAV karių Sirijoje, o galbūt ir dėl NATO, ar galimas Japonijos susitarimas dėl Kurilų, pateikiant tai kaip galutinį Antrojo pasaulinio karo akordą, visa tai tik stiprins V. Putino įsitikinimą, kad jis gali pasiekti naujų pergalių Vakarų pasaulio atžvilgiu ir imtis naujų karinių avantiūrų. Gerai būtų, kad Vakarų pasaulis vis dėlto suvoktų, su kokia ugnimi žaidžiama.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika