Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Sudorok e-Solomoną 

2019 kovo 21 d. 12:56

Rinkimų aistros ir asmeninių sąskaitų suvedinėjimas Lietuvoje jau abiem kojom persikėlė į internetą, kur nuo šiol suklastotuose įmonių portaluose galima ne tik užsisakyti prastų prekių iš Kinijos, bet ir įsigyti žmonių, net su nuolaida.

Tą interneto vartotojai suprato vakar atsivertę suklastotos buities įrankių parduotuvės bossmotion.com svetainę, kurioje tarp palapinių, grąžtų, atsuktuvų ir spynų, puikavosi ir internetinės „Laisvės TV“ įkūrėjo Andriaus Tapino nuotrauka. Tokį e-Tapiną galima buvo „pirkti“ už trečdalį įprastinės kainos, vos už 37 JAV dolerius.

Prekės aprašyme elektronine netaisyklinga kalba (aiškėja, kad visai ne kompiuteriams teks išmokti kalbėti lietuviškai, o mums su jais, e-troliškai), buvo minimas neegzistuojantis e-Tapino ir Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio e-teismas, netikras jo e-bankrotas ir kitokios blėnys, nė nebandant paslėpti, kad su mumis iš interneto kalbasi gili klastotė „deep fake“.

Jeigu į pirkinių krepšelį galima įsidėti „e-Tapiną“ už prieinamą kainą, tuomet visai įmanomos ir kitokios nesąmonės.

„Iš pradžių galvojau nereaguoti, bet jau koks šimtasis žmogus sunerimęs informavo, kad nuolat mato šitas reklamas, tai trumpai pasakysiu“, – savo feisbuko paskyroje atsakė A. Tapinas suglumusiems internautams.

„Ne, nepatyriau asmeninio bankroto ir neišlipau iš duobės uždirbęs 2,3 milijono eurų investuodamas į kriptovaliutas. Ir ne, nereikėtų spausti ant nuorodos, kur aš esu apstulbintas ir pritrenktas. Kažkas masyviai užpirko tokiu fake reklamų, kurios intensyviai sukasi per Programmatica, Adwordsus ir Facebooko Sponsored postus. Kodėl ir kas – neturiu supratimo“, – rašė jis.

Svarstyti – kieno čia darbas ir net ieškoti realių institucijų nuomonių, kas bus prikišęs nagus (premjeras, kuriam būtinai reikia viešumo pakeliui į prezidento rinkimų tiesiąją, pats A. Tapinas, ar koks įtūžęs populiarumo trokštantis nepilnametis) yra beprasmiška, nes bet kokios spėlionės, neturint pagrįstų faktų, yra vienodai bevertės.

Pakanka konstatuoti, kad keletą metų gaudytas Vilniaus grafičių meistras „Solomonas“ (kuopinė, ne konkretų asmenį apibrėžianti sąvoka), kuris po galybės pinigų, išleistų perdažant miesto mūrus, pasirodė tesanti amorfinė paauglių grupelė, susiburianti ir išsilakstanti, kai reikia, atgijo elektronine forma.

Tačiau iniciatyva šiandien persikvalifikavo terlioti internetines sienas.

Regis, toks darbas yra ir lengvesnis, ir paprastesnis – nereikia investuoti į bliuzoną su kapišonu ar balaklavą, kad CCTV stebėjimo kameros neužfiksuotų. Nereikia rytmetį sliūkinti su dažų balionėliais į viešą skverą, kad ant kokio didvyrio statulos paliktum kokį nors savivertės įtvirtinimo teiginį „Aš buvau čia“. Tereikia patalpos su stogu, interneto ryšio ir pinigų už netikras reklamas susimokėti. Gal dar „Red Bull“ skardinės energijai palaikyti.

O tada jau galima atsipūtus pakikenti – bet koks gyvų žmonių veiksmas (komentarai, žiniasklaida ir net pokalbiai virtuvėje („ar tu matei“) yra tai, ko ir buvo siekiama – įtaka mūsų smegenims, jausmams ir poelgiams, taigi – propaganda. Galbūt ir SEO (liet. optimizavimo paieškos sistemos) ataskaita užsakovams.

Pasekmės – suardyta aiškiai ir pagrįstai suvokiamos realybė, ratilais pasklidęs emocijų pliūpsnis, gal net piktdžiuga: tokia niekad nesibaigianti balandžio pirmoji.

Juk jeigu į pirkinių krepšelį galima įsidėti „e-Tapiną“ už prieinamą kainą, tuomet visai įmanomos ir kitokios nesąmonės, pavyzdžiui, kad Radviliškyje savo biurą atsidarė Islamo valstybė, o Zapyškio bažnyčioje susituokė Pokemonų porelė.

Suirusi įprastinė tvarka siūlo proveržio galimybių nevykėliams, kurie dar vakar buvo tik „jokieji“. Galime atsikvėpti, gūžtelėti pečiais, pasakyti „rinkimai“ ir nedaryti nieko.

Solomono paženklintieji persidažydavo savo sienos lopinėlį su bereikšmiu užrašu ir paniurnėdavo. O jo – nematomojo ir visur esančiojo – tvirtybė rėmėsi ne „išdaigininkų“ gausa, ar begaliniu protu ir net ne sumania pogrindinės kovos strategija, o paprasčiausia inercija ir piliečių tinginyste teikti skundus policijai, užpildant egzistuojančią formą.

Tuomet „e-nesitaikstantieji“ parėkaudavo feisbuke, kad UNESCO paveldą turi perdažyti Šimašius – jo miestas, jo mūrai, jo ir rūpestis.

Ir net visų nuostabai viena kita siena mikliai persidažydavo visų e-sunerimusiųjų džiaugsmui. O savomis kojomis nueiti iki policijos ir elgtis pagal įstatymą nesinorėjo niekam – klampu, ilga, gal niekas jokių veiksmų nesiims.

Bet konkrečių, ne internetinių, žmonių atsirado – ir formą užpildė, ir į policiją nuėjo. Ne todėl, kad degė pykčiu kieno nors savisvarbai, o todėl, kad egzistuojanti administracinė tvarka reikalauja kaip tik tokio veiksmo.

Elektroniniai valdžios vartai jau veikia, leisdami piliečiams su nacionalinėmis ir municipalinėmis institucijomis kalbėtis formaliai: prisijungti, parašyti pretenziją ir gauti atsakymą net neperkant pašto ženklų.

Reikia tik procedūros ir veikimo mechanizmo, kur ir kaip derėtų kreiptis pamačius e-save, pavyzdžiui lipant per kaimyno tvorą Šiauliuose, nors tuo metu esi Antananarive.

Užuot grąžius rankas („iki ko nusiritome“) galime manyti, kad mums pasisekė, nes labai nemalonus e-atvejis turėtų paskatinti Vyriausybės vadovą bei kandidatą į prezidentus (solidi ir įmanoma keturių su puse metų perspektyva!) pagal egzistuojančią konsolidavimo strateginę kryptį suburti šalies IT raumenis, dabar besiglaudžiančius po trimis stogais: Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijų.

Dar gal vertėtų sukurti logišką ir ne vien koordinaciniais posėdžiais tarpusavyje besikalbančią struktūrą. Juoba, kad LR Skaitmeninės darbotvarkės taryba, kaip skelbiama Susisiekimo ministerijos tinklalapyje, paskutinį kartą posėdžiavo 2018 m. kovo 29 d, taigi, prieš metus.

Džomolungma pati į save neįlips. Tą padaryti teks žmonėms.

Kad informacinės ir ryšių technologijos būtų pripažintos strategine šalies vystymo kryptimi, o E-stonijos programos svarba finansiškai sulyginant ją su šalies dalyvavimu NATO, estams teko išgerti kartesnių pelynų taurę – 2007 m., kuomet Taline centre nebeliko parduotuvių su neišdaužytais vitrinų langais ir bankų, kuriuose veiktų nors vienas kompiuteris.

Dabar jų programa sudėliota remiantis strategine verslo logika ir išskirstyta paprastais, mokyklinukams suprantamais, etapais: https://e-estonia.com/.

Estų padrąsinančiu šūkis: „Mes sukūrėme skaitmeninę visuomenę, vadinasi, tą galite ir jūs“ reiškia, kad e-Solomoną sudoroti įmanoma taip pat, kaip ir jo vyresnį brolį.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika