Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Savivaldos rinkimai baigėsi 

2019 kovo 22 d. 06:00

Savivaldos rinkimai baigėsi – išrinkti visi merai, laimėti visi savivaldybių tarybų mandatai, tačiau kalbos apie tai, kas laimėjo ir kas pralaimėjo, netyla. Partijų atstovai visur įžvelgia savo pergalę arba bent neblogą pasirodymą, rinkimų komitetų atstovai mato partijų pralaimėjimą. Nesutaria ir politikos komentatoriai – pavyzdžiui, dauguma jų mano, kad „valstiečiai“ pasirodė prastai, tačiau yra ir manančiųjų priešingai.

Merų rinkimų antrasis turas kiek pakoregavo tarybų narių mandatų pasiskirstymą, tačiau laimėtojų eiliškumo nepakeitė. Daugiausia mandatų laimėjo visuomeniniai rinkimų komitetai (317), antrąja ir trečiąja vieta dalijasi konservatoriai bei socialdemokratai (po 274), ketvirti – „valstiečiai“ (223), penkti – liberalai (126). Kitų partijų „grobis“ nesiekia šimto mandatų – „darbiečiai“ laimėjo 62, „tvarkiečiai“ – 54, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 54, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – 32 mandatus.

Pasibaigę merų rinkimai pateikia vaizdą apie mūsų vietos savivaldos lyderius bei jų partiškumą. Kiek galima spręsti iš viešosios erdvės, daug kam buvo netikėtas socialdemokratų iškovotas mandatų skaičius – po 2015-ųjų rinkimų turėję 16 merų, dabar jie laimėjo 15 merų postų. Tai tam tikra atgaiva partijai, kuri savivaldybių tarybose neteko 85 mandatų, nelaimėjo nė vieno mandato Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Tačiau keista ir kartu įdomu stebėti, kaip socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas bando išvedžioti kažką apie socialdemokratų atsigavimą. Juk sunku būtų paneigti, kad išsaugoti merų postai yra ne partijos, o pačių merų nuopelnas. Šie politikai įrodė rinkėjams, kad yra verti dirbti merais. Lietuvai labai reikia tikros socialdemokratinės partijos, tačiau dabartinė LSDP tokia gali netapti, jei savo pirmininko lūpomis liūliuos apie laimėjimus. LSDP yra gilioje duobėje, nes jau yra išmesta iš didžiųjų miestų tarybų, be to, turi rimtą konkurentą – „valstiečius“, kurie taikosi į tą patį elektoratą.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai keliomis dešimtimis padidino mandatų skaičių ir išsaugojo tiek merų, kiek turėjo, – 11. Tačiau ne vienas politikos apžvalgininkas po šių rinkimų prakalbo apie konservatorių „lubas“ – tam tikrą rinkėjų skaičių, kurio niekaip nepavyksta padidinti. Akivaizdu, kad konservatoriams nepavyksta perimti Liberalų sąjūdžio rinkėjų, kurie greičiau balsuoja už žinomus liberalų politikus, pabėgusius iš savo partijos ir įkūrusius rinkimų komitetus. Kaip nepavyksta pritraukti ir naujų rinkėjų, kurie yra niekieno, nes apskritai nebalsuoja.

Ramūnas Karbauskis viešai pripažino neįvertinęs asmenybės svarbos savivaldos rinkimuose, ir tai patvirtino rinkimų rezultatai – „valstiečiai“ laimėjo 6 merų mandatus vietoj turėtų 4. Ar tai galima vadinti laimėjimu, kai ši partija savo reitingais yra pirmaujanti? Išvada viena – partijos etiketė mažai ką reiškia, kai yra renkamas meras. Daugiau lemia pats kandidatas, jo asmeninės savybės, jo žinomumas ir santykiai su savivaldybės gyventojų bendruomene.

Tyrimais jau įrodyta, kaip ligoninių, mokyklų ir kitų savivaldybės įmonių vadovai staiga tampa tos politinės partijos, kuriai priklauso meras, nariais.

Liberalai laimėjo taip pat 6 mandatus, tačiau turėjo 9, todėl tai būtų kaip ir pralaimėjimas, vis dėlto Vilniuje, Klaipėdoje ir Varėnoje merais tapo buvę liberalai. Nustebino „tvarkiečiai“, laimėję 5 merų postus, kai iki šiol turėjo tik 2. Visuomeniniai rinkimų komitetai laimėjo 12 merų mandatų (turėjo 4), tačiau, žiūrint neformaliai, dalis iš šių dvylikos merų yra buvę partiniai politikai.

Kaip vertinti tai, kad iš 60 merų tik 22 yra naujai išrinkti, o net 38 yra perrinkti? Ar tai rinkėjų duoklė stabilumui? O gal tai gero darbo įvertinimas? Rezultatus lengviau paaiškinti, kai meras perrenkamas aiškia persvara – gauna 60 ar 70 proc. balsų. Tačiau yra ir atvejis, kai meras perrinktas vos 14 balsų persvara – tai įvyko Elektrėnuose, kur mero Kęstučio Vaitukaičio konkurentė Silva Lengvinienė Vyriausiosios rinkimų komisijos jau paprašė perskaičiuoti balsus.

Kiekvieni savivaldos rinkimai vis labiau patvirtina teiginį, kad vietos savivaldoje turime reiškinį, kurį vienareikšmiškai vertinti sunku, o gal net ir neįmanoma. Tai – ilgą laiką savo poste dirbantys merai. Sąmoningai neminėsiu pavardžių ir savivaldybių, kurioms jie vadovauja, nes šiuo atveju svarbu ne personos, o pats reiškinys.

Po šių rinkimų ir bene pirmą kartą viešojoje erdvėje atsirado svarstymų, kad galbūt reikėtų riboti merų kadencijas. Suprantama, patys merai karštai pasisako prieš tokį ribojimą, tačiau rinkėjai turi teisę šį klausimą apsvarstyti, palyginti tokio ribojimo pliusus ir minusus.

Kai kurie „valstiečių“ frakcijos Seime nariai neseniai prakalbo ir apie Seimo nario kadencijų ribojimą. Kyla rimtas klausimas, ar galima lyginti savivaldybės merą ir parlamento narį? Mero rankose sutelkta daug daugiau galių, jis yra administracinio teritorinio vieneto vadovas, nuo kurio malonės ar nemalonės priklauso dešimčių ar šimtų žmonių profesinė karjera. Tyrimais jau įrodyta, kaip ligoninių, mokyklų ir kitų savivaldybės įmonių vadovai staiga tampa tos politinės partijos, kuriai priklauso meras, nariais.

Vilniaus universiteto profesorė, politologė Ainė Ramonaitė užfiksavo dar vieną reiškinį, kurį ji vadina „užvaldytų savivaldybių“ terminu. Skiriami trys „užvaldytos savivaldybės“ požymiai: savivaldos rinkimuose dominuojanti partija, įtartinai didelis rinkėjų aktyvumas bei išankstinio balsavimo naudojimas, dideli dominuojančios partijos rezultatų skirtumai savivaldybės rinkimų apylinkėse. Šie požymiai rodo, kad savivaldybė gali būti laikoma užvaldyta, tačiau aiškesniam atsakymui reikalingi išsamesni tyrimai.

Be šių, yra daugiau svarstytinų ir taisytinų dalykų mūsų savivaldoje, apie kuriuos reikia viešai kalbėti, bet rinkimai baigėsi, ir visa tai nuslys į visuomenės dėmesio paraštes. Tuo labiau kad artėja dar dveji rinkimai, iš kurių vieni – prezidento – mūsų piliečiams gerokai įdomesni nei savivaldos rinkimai.

Vytautas Dumbliauskas yra Mykolo Romerio universiteto docentas

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika