Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Kova su dezinformacija neturi riboti žodžio laisvės 

2019 sausio 11 d. 06:04

Seime registruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos sulaukė nemažai dėmesio ir nevienareikšmių vertinimų dėl galimo žodžio laisvės ribojimo.

Pataisas inicijavusi Lietuvos radijo ir televizijos komisija tikina, kad jos parengtos įgyvendinant naują Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą. Be to, komisija atkreipia dėmesį, kad šiemet Lietuvoje vyks treji rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės, todėl reikalingos pakankamos priemonės efektyviai kovoti su dezinformacija ir priešiška propaganda, kuria neabejotinai gali būti siekiama paveikti rinkimų eigą ir rezultatus.

Iš tiesų pagrindiniai grėsmių šaltiniai išlieka tie patys – trečiųjų šalių, pirmiausia – Rusijos, bandymai daryti įtaką Lietuvai. Mūsų šalis yra pirmajame Rusijos vykdomo informacinio karo fronte, o praėjusių metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo dukumente žvalgybos tarnybos labai aiškiai perspėjo, kad „artėjant 2019 metų prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, sieks, kad jai palankios jėgos keltų kandidatus rinkimuose ir turėtų savo atstovus valdžios institucijose“. Todėl susirūpinimas dėl galimos dezinformacijos ir priešiškos propagandos yra pagrįstas. Rusija labai išmano „žaidimo taisykles“ ir, apeliuodama į informacijos laisvės ir pliuralizmo principus, savo propagandą pateikia kaip dar vieną arba kitokią nuomonę. Tačiau iš tikrųjų ji siekia supriešinti visuomenę, skatinti nepasitikėjimą valstybe, jos naryste Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, diskredituoti pastangas stiprinti gynybą, pasitikėjimą sąjungininkais, „perrašyti“ šalies istoriją ir pan.

Be abejonės, žodžio ir saviraiškos laisvė yra vienas atviros, teisingos bei darnios pilietinės visuomenės ir demokratinės valstybės pagrindų. Tačiau visuose tarptautiniuose teisės aktuose, susijusiuose su saviraiškos, žodžio ir informacijos laisve bei jos ribojimais, aptinkama, kad ši laisvė nėra absoliuti – ji nesuderinama su priešiškais ir nusikalstamais veiksmais: karo, neapykantos ar nesantaikos kurstymu, dezinformacija, šmeižtu. Tam negali būti taikomi informacijos laisvės standartai. Todėl valstybė privalo turėti galimybę užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo interesų, visuomenės intereso būti teisingai informuotai ir informacijos rengėjų bei skleidėjų teisėtų lūkesčių, t. y. teisės netrukdomai skleisti informaciją, bei jų atsakomybės už skleidžiamos informacijos turinį.

Taigi kovą su dezinformacija, priešiška propaganda ir informacinėmis atakomis stiprinti reikia. Tai daroma visos ES mastu. Todėl ir priimta nauja Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva.

Reikia aiškių kriterijų, atskiriančių kritikos skelbimą nuo siekio veikti prieš nacionalinio saugumo interesus.

Tačiau visame šitame kontekste vertinant Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, dėl jų kilusi kritika, regis, yra pagrįsta. Verta atkreipti dėmesį į tokią projekto nuostatą: „Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje (...) skleidžiama dezinformacija, (...) skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis (...).“ Toks siūlymas peržengia minėtos ES direktyvos nuostatas ir sukuria galimybes riboti žodžio laisvę ir galbūt net persekioti už kritiką. Pavyzdžiui, numatyta, kad pats dezinformacijos skleidimo faktas, neatsižvelgiant į tokios informacijos skleidimo motyvus ir pasekmes, jau savaime yra laikomas tokiu įstatymo pažeidimu, už kurį gali būti taikomos griežčiausios administracinio poveikio priemonės. Tačiau dažnai pati dezinformacija jokių reikšmingų neigiamų pasekmių gali apskritai nesukelti, pavyzdžiui, dezinformacija apie sportinius, kultūrinius, mokslinius pasiekimus, apie nebūtus paranormalaus pobūdžio įvykius ir pan., kas yra mažesnis įstatymo pažeidimas nei skelbimas informacijos, kuria raginama prievarta pažeisti valstybės suverenitetą, kurstomas karas ar neapykanta. Bet atsakomybę už dezinformacijos skleidimą norima statyti į vieną gretą su atsakomybe už pastaruosius įstatymo pažeidimus. Juk grėsmę nacionaliniam saugumui kelia ne bet kokia dezinformacija, o, kaip teigiama Nacionalinio saugumo strategijoje, nepagrįsta ir klaidinanti prieš šalies nacionalinio saugumo interesus nukreipta informacija, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba ir t. t.

Dėl draudimo skelbti informaciją, kuria „skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“, bet kokia kritika, išsakyta valstybės ir jos institucijų atžvilgiu, galėtų būti vertinama kaip informacija, skatinanti nepasitikėjimą. Kitaip tariant, formuluotėje nėra aiškių kriterijų, atskiriančių kritikos skelbimą nuo siekio veikti prieš nacionalinio saugumo interesus. Riboti reikėtų ne kritiškos, galbūt valdantiesiems nemalonios informacijos skelbimą, o nepagrįstos ir klaidinančios prieš šalies nacionalinio saugumo interesus nukreiptos informacijos, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas valstybe bei jos institucijomis, skleidimą. Todėl toks įstatymo projektas yra taisytinas.

Atsižvelgdami į visa tai su kolegomis parengėme ir registravome naują įstatymo pataisų projektą. Mūsų siūloma formuotė užtikrintų, kad kovojant su informacinėmis grėsmėmis žodžio laisvė nebūtų ribojama.

Laurynas Kasčiūnas yra Seimo TS-LKD frakcijos narys

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika