Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? 

2018 gruodžio 11 d. 10:14

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. 

Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas praktiškai neturi jokių galimybių gauti pritarimo JK bendruomenių rūmuose. Europos teisingumo teismas pirmadienį įnešė dar daugiau nežinomybės paskelbęs išaiškinimą, kad JK gali vienašališkai atšaukti „Brexit“ procesą. Šiuo metu visi scenarijai yra tikėtini, tad ką kiekvienas iš jų galėtų reikšti Lietuvos ekonomikai?

Jungtinė Karalystė yra aštunta pagal svarbą Lietuvos eksporto partnerė, kuriai tenka 3,5 proc. Lietuvos eksporto ir 3,3 proc. importo (2017 m.). Jei JK pavyktų pasiekti vieną iš nuosaikių susitarimų variantų (T. May siūlomas Norvegijos ar Kanados stiliaus susitarimas ir tolimesnė narystė ES), galima būtų tikėtis nuosaikiai teigiamo ar neutralaus poveikio Lietuvos ekonomikai. Tokiu atveju sumažėtų neapibrėžtumas ir atsirastų sąlygos stiprėti svaro kursui. Verslai, turintys prekybinių ryšių su JK, galėtų ramiau planuoti vartojimą ir investicijas. Šie faktoriai kurtų prielaidas didesnei paklausai ir lietuviškų prekių eksportui. Sustiprėjęs svaras galėtų turėti teigiamos įtakos ir migrantų perlaidoms į Lietuvą.

Visai kitaip situacija atrodytų, jei dėl politinės suirutės JK išlėktų iš Europos Sąjungos be susitarimo. Tokiu atveju prekyba turėtų vykti pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, būtų pradėti taikyti muitai, į realybę grįžtų daug dešimtmečių nematytos muitinės patikros. Nepasiekus susitarimo galima žala labai priklausytų nuo institucijų pasirengimo bei laikinų susitarimų dėl tokių kertinių sričių, kaip finansinės paslaugos ar oro erdvės teisės.

Skaičiuojama, kad galima žala Lietuvos ekonomikai dėl atsiradusių muitų galėtų siekti 0,21 proc. šalies BVP, remiantis 2017 m. prekybos apyvartos duomenimis. Tačiau dažnu atveju netarifiniai barjerai prekybai yra skausmingesni nei muitai. Dėl netarifinių barjerų prekybai Lietuvos ekonomika galėtų prasti iki 0,19 proc. BVP.

Kita vertus, „Brexit“ poveikį pajaustų ir kitos svarbios Lietuvos prekybos partnerės. Tai neabejotinai paveiktų jų ekonominį augimą, o tai reiškia − ir paklausą lietuviškoms prekėms. Pavyzdžiui, remiantis EBPO ir TVF skaičiavimais, dėl labai tamprių ekonomių ryšių su JK Airijai „Brexit“ poveikis būtų beveik toks pat katastrofiškas kaip ir JK.

Vidutinis svertinis eksporto muitų tarifas, taikomas lietuviškoms prekėms, nesusitarimo atveju siektų 2,4 proc., importo – 2,2 proc. Vertinant visą prekybą bendrai, tai santykinai nedidelis muito mokestis, tačiau konkretiems sektoriams taikomi muitai gali būti gerokai aukštesni. Pavyzdžiui, drabužių ir avalynės pramonei ar maisto pramonei tektų susidurti su 10 proc. viršijančiais muitų tarifais. Lyginant su aplinkinėmis šalimis, svertinis muitų tarifas nėra didelis, tačiau dėl labai didelio Lietuvos ekonomikos atvirumo galima žala blogiausio scenarijaus atveju būtų žymi.

Pirmadienį Theresa May patyrė eilinį smūgį Bendruomenių rūmuose ir panašu, jog artimiausiu metu sklandaus situacijos sprendimo pasiekta nebus. Politiniai lyderiai, be abejo, nesiekia, kad JK pasitrauktų be susitarimo, tačiau nesant alternatyvos, kuri turėtų daugumos palaikymą, taip vis tiek gali nutikti. JK išėjimas be susitarimo, nors ir niekieno nenorimas, yra automatinis variantas, jei nebus nuspręsta kitaip.

Verslo įmonės ir gyventojai, turintys reikalų su JK, turėtų pagalvoti apie planą B. Staigus perėjimas prie PPO prekybos standartų reikštų ne tik muitus, bet ir vėlavimus, galėtų pasikeisti produktų standartai, nebegalioti licencijos, galėtų tekti iš naujo sudaryti sutartis. Tikėtina, jog net ir išsipildžius tokiam scenarijui ilgai prekiauti pagal PPO taisykles netektų, nes vyriausybės vis tiek pasiektų kažkokį prekybos sutarimą, tačiau trumpuoju laikotarpiu žalos išvengti nepavyktų.

Vytenis Šimkus yra „Swedbank“ ekonomistas

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika