Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Kas apgins mūsų teisę neužsikrėsti 

2019 kovo 22 d. 06:00

Pastarosiomis dienomis medikų, visuomenės sveikatos specialistų esu įtraukta į domėjimosi skiepais sritį. Prisipažinsiu, buvau nustebinta, kad problema tokios plačios apimties. Visuomenės sveikatos specialistai skambina pavojaus varpais, nes susirgimų tymais skaičius kasdien auga dešimtimis. Per praėjusius metus tymais sirgo apie 30 asmenų, o dabar užfiksuoti jau 159 tokie asmenys. Kiekvieną dieną atsiranda po maždaug dešimt naujų susirgimo atvejų. Trečdalis susirgusiųjų – vaikai.

Specialistai konstatuoja, kad tokį šios ligos protrūkį lėmė ir tai, jog Lietuvoje vaikų skiepijimas pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių yra tik rekomendacinio pobūdžio. Dėl aktyvios melagingų žinių sklaidos, nepakankamo informavimo tėvų ir globėjų sąmoningumas (dėl imunoprofilaktikos) silpsta. Jau keletą metų iš eilės mažėja visų 14 užkrečiamųjų ligų, kurių vakcinas kompensuoja valstybė, skiepijimo aprėptys. MMR vakcina nuo tymų, epideminio parotito (kiaulytės) ir raudonukės, specialistų teigimu, kasmet lieka nepaskiepyta apie 5 tūkst. Lietuvos vaikų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja siekti ne mažesnių nei 90 proc. vaikų skiepijimo aprėpčių visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų bei raudonukės – ne mažesnių kaip 95 proc. skiepijimo aprėpčių, nes tik tokiu atveju imunoprofilaktika užtikrina deramo lygio visuomenės apsaugą bei sudaro sąlygas eliminuoti ligą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras teikia informaciją, kad daugiausia susirgimo atvejų šiuo metu – Kauno apskrityje. Kodėl taip yra, paaiškina statistika: šioje apskrityje kai kuriose savivaldybėse skiepijimo nuo tymų aprėptis – apie 85 proc., ji gerokai atsilieka nuo šalies vidurkio (92,2 proc. dvejų metų vaikų).

Taigi visuomenėje plintanti „antivax“ kampanija, dažniausiai paremta melagingų ar klaidinančių žinių sklaida socialiniuose tinkluose ir netgi komercinių televizijos kanalų laidose, padarė savo juodą darbą. Visuomenėje, ypač tarp tėvų ir globėjų, nepasitikėjimo skiepais sėkla pasėta. Skleidžiamos nepagrįstos teorijos apie skiepų sukeliamą autizmą, kartu su vakcina įšvirkščiamą lustą, kad būtų galima rinkti asmeninę informaciją apie pasiskiepijusįjį. O vienas Seimo narys yra kalbėjęs prieš darželinukų skiepijimą, nes vakcinose neva esama „beždžionių liekanų, netgi moterų abortų liekanų“. Tokie neatsakingi teiginiai prisideda prie abejonių vakcinacijos nauda didinimo. Tačiau ar ši nepasitikėjimo sėkla sudygs?

Tymai – viena labiausiai užkrečiamų ir greičiausiai plintančių ligų. Vienintelė apsisaugojimo priemonė nuo šios sunkios infekcinės ligos yra skiepai. Iki 1980 metų, prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais būdavo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų. 2017-aisiais nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių visame pasaulyje.

Visuomenėje, ypač tarp tėvų ir globėjų, nepasitikėjimo skiepais sėkla pasėta.

Norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į Lietuvoje fiksuojamą tymų – vienos labiausiai užkrečiamų ir greičiausiai plintančių ligų, nuo kurios vienintelė apsisaugojimo priemonė yra skiepai – protrūkį, Seime įregistravau rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų priemonių, siekiant pagerinti skiepijimo aprėptis Lietuvoje“. Galiu tik apgailestauti, kad Seimo seniūnų sueiga nesutiko įtraukti rezoliucijos į artimiausio posėdžio darbotvarkę, nes, anot valdančiosios daugumos atstovės Agnės Širinskienės, „pasiūlymą reikia ištirti antikorupciniu požiūriu“. Kokia dar korupcija, kai, regis, kiekvienas turėtų suprasti, jog skiepijimasis – tai ne tik jo asmeninė atsakomybė. Turime galvoti ir apie pažeidžiamas visuomenės grupes: kūdikius, kurių negalima skiepyti, onkologinius ligonius, kurių imunitetas ligos metu būna nusilpęs. Fiksuojant grėsmingai augančius susirgimų tymais atvejus, pasigendu Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) dėmesio, siekio suvaldyti susirgimų tymais proveržį.

Dažnai gyventojai šias ligas painioja su įprastomis infekcinėmis ligomis. Kad nesirgtume tymais nepakanka atkreipti dėmesį į įprastą imunitetą, kurį galima stiprinti, kaip bando teigti kai kurie Seimo nariai, „šaltu dušu“. Kad nesusirgtume, reikalingas specialusis imunitetas, įgyjamas tik skiepais.

Vaistai nuo tymų iki šiol neišrasti. Tai – virusinė infekcija, kurios šalutinės pasekmės gali būti skaudžios ir neprognozuojamos. Tuomet medikai jau neturi kitų išeičių, tik pacientui padėti sirgti, o visa ligos eiga – Dievo rankose, nes nežinoma, kokias komplikacijas patirs organizmas: aklumą, kurtumą, meningitą ar dar ką nors.

Štai dėl šios priežasties ir noro tinkamai informuoti visuomenę dar praėjusią savaitę kreipiausi į sveikatos apsaugos ministrą, kad Nacionalinėje imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programoje atskira eilute būtų numatytos lėšos, skirtos visuomenės informavimo apie užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktiką kampanijai vykdyti. Paraginau užtikrinti pakankamą MMR vakcinos rezervą ir prieinamumą visiems, norintiems pasiskiepyti savo lėšomis, sudarant galimybę mokamomis vakcinomis skiepytis valstybinėse ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose. Pasiūliau tymų protrūkio metu atliktus savanoriškus kraujo tyrimus, siekiant nustatyti, ar asmuo turi imunitetą šiai ligai ir ar asmeniui reikalingas MMR skiepas, kompensuoti valstybės lėšomis. Seimo rezoliucijoje numatyta ir kitų priemonių, skatinančių skiepytis bei ugdyti visuomenės sąmoningumą. Tenka tik apgailestauti, kad SAM ir jos vadovas tarsi nemato šios problemos, o kaltina tuos, kas ją iškelia į dienos šviesą.

Manau, kad reikia pradėti diskusiją ir įstatymu numatyti, jog nepaskiepyti vaikai nebūtų priimami į valstybės lėšomis finansuojamas ugdymo įstaigas. Italija, Prancūzija patvirtino privalomą skiepijimą. Vadinamieji „antivakseriai“ pasakys, kad taip neužtikrinama jų pasirinkimo teisė, tačiau aš norėčiau paklausti, kaip jie užtikrins mūsų teisę nebūti užkrėstiems? PSO teigia dar griežčiau – visuomeniniai judėjimai, agituojantys prieš skiepus, yra grėsmė nacionaliniam saugumui.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė yra Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika