Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Kaip socialinis dialogas virto valdžios monologu 

2019 vasario 21 d. 06:00

Socialinis dialogas – priemonė darbuotojų ir darbdavių interesams suderinti. Tai – profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų diskusijos, konsultacijos, derybos, dvišalės arba trišalės tarybos, kolektyvinės sutartys ir kita.

Šį bendradarbiavimą reguliuoja Darbo kodeksas. Jis suteikia darbuotojų ir darbdavių atstovams galimybes tartis bei derėtis įvairiu atstovavimo lygiu. Tačiau valdžia mano, jog to neužtenka, ir teikia naujus įstatymų projektus.

Siūlomas Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektas grindžiamas tuo, kad dabartinio reguliavimo nepakanka. Taškas. Tai vienas universaliausių ir tuščiausių teisėkūros iniciatyvų argumentų, nes apie jokius konkrečius esamos tvarkos trūkumus projekto iniciatoriai nediskutuoja. Nors socialinis dialogas jau ir taip yra reguliuojamas, vis dėlto pažiūrėkime, ką raginama „gerinti“.

Valstybei būtų suteikta teisė remti socialinį dialogą. Kolektyvinių santykių subjektams – profesinėms sąjungoms ir darbdavių organizacijoms – valstybė galėtų taikyti mokesčių lengvatas, skirti skatinamuosius balus dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose bei paramos projektuose, papildomas garantijas darbuotojų ir darbdavių atstovams.

Įstatymas paveiktų ir privatų sektorių. Pavyzdžiui, pakeitimai iškreiptų viešųjų pirkimų procesą: valstybė galėtų skirti teikėjams papildomų balų už dalyvavimą socialiniame dialoge, nors tai nesusiję su jų paslaugų bei prekių kokybe ar kaina. Projekte nenurodoma konkrečių kriterijų, pagal kuriuos būtų taikomos skatinamosios priemonės. Todėl papildomų mokesčių lengvatų ar skatinamųjų balų skyrimas galėtų tapti „grožio konkursu“. Tai tikrai nesuteiktų daugiau skaidrumo, be to, užribyje būtų paliekamas tikslas skatinti sąžiningą konkurenciją.

Iš pažiūros siūlomas Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektas nesukuria nei papildomų teisių, nei pareigų darbdaviams ir darbuotojams, tačiau kartu su juo pateiktas Darbo kodekso pakeitimas sukuria. Būtent čia prasideda keisčiausi dalykai. Pavyzdžiui, norima įpareigoti darbdavius darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį arba jo intervalą.

Projekto rengėjai teigia, jog darbuotojai pernelyg kuklūs, esą nedrįsta prašyti didesnio atlyginimo ir iškart sutinka su darbdavio siūloma alga. Šis nuogąstavimas grindžiamas JAV darbuotojų apklausa. Tačiau Lietuvos darbuotojų projekto rengėjai nepasivargino apklausti, todėl neaišku, ar mūsų šalyje ta problema apskritai egzistuoja.

Beje, kaip žadama užtikrinti, kad šio reikalavimo būtų laikomasi? Informacija apie siūlomą atlyginimą negarantuoja, jog būtent tokį užmokestį darbuotojas ir gaus, taip pat tai, kad jam bus lengviau prašyti daugiau. Konkrečios sumos nurodymas darbo skelbime apribotų galimybes diferencijuoti atlygį pagal konkretaus darbuotojo patirtį, kvalifikaciją ir kita. Pretenduoti į tokią darbo vietą galėtų ir ilgametės patirties turintis specialistas, ir ką tik studijas baigęs kandidatas. Potencialūs darbuotojai netektų galimybės prašyti didesnio darbo užmokesčio, nes skelbime nurodytas atlyginimas darbdavio pagrįstai būtų laikomas maksimaliu.

Kitaip sakant, tokie pasiūlymai tik sukurtų betikslę administracinę naštą. Ar nesulauksime kuriozinių situacijų, kai intervalas nuo 1 iki 9999 eurų atitiks reikalavimus, o įprasta praktika taps tai, kad intervalas bus didesnis nei pats atlyginimas. Be to, alga apima ne tik bazinį darbo užmokestį, bet ir priedus, premijas bei panašias išmokas. Ar ir tai kiekviename darbo skelbime reikėtų detalizuoti?

Daugybė neaiškumų rodo, kad klausimai, kiek darbdavys gali ir galės skirti atlyginimui, kokį atlygį konkrečiam žmogui jis siūlo mokėti, turėtų būti aptariami individualiai, paliekant tai spręsti pačioms šalims, o ne primetant perteklines pareigas.

Nors siekiama kilnių tikslų, siūlomi projektai yra vienašališki ir neapgalvoti, o jų poveikio rinkai net nevertinama.

Tačiau Darbo kodekso keitimas nėra vienintelė iniciatyva, kuria siekiant socialinio dialogo būtų prasilenkiama su logika. Siūloma keisti ir Konkurencijos įstatymą.

Konkurencijos įstatymas draudžia kartelius, t. y. konkurentų susitarimus, kad jie nekonkuruos tarpusavyje, o veiks kartu derindami veiksmus. Tačiau yra išimčių, dėl kurių galima susitarti. Pavyzdžiui, dėl to, kas skatina technologinę ir ekonominę pažangą bei suteikia vartotojams galimybę gauti papildomos naudos.

Išimčių sąrašą siūloma papildyti leidimu susitarti ir dėl to, kas „gerina tam tikros ūkio šakos darbuotojų darbo sąlygas“. Projekto rengėjai tikisi, kad tai suteiktų ūkio subjektams teisę susiderinti, kas dirba per Kalėdas, o kas – ne, nes neva esamas reguliavimas to neleidžia. Tačiau šis įstatymo pakeitimas tik apsunkintų ūkio subjektų veiklą.

Taip pat neaišku, kokie susitarimai „gerintų“ darbuotojų darbo sąlygas, kaip būtų vertinamas tas „gerinimas“. Netektų tikslo ir pats socialinis dialogas tarp darbuotojų ir darbdavių atstovų, nes pakeitus Konkurencijos įstatymą tartis būtų leidžiama tik darbdaviams, o darbuotojai būtų paliekami už durų laukti sprendimų.

Apibendrinant galima pasakyti, kad vėl vietoj dialogo turime politinį monologą, kuriuo kitų sąskaita narpliojamos nesamos problemos. Nors siekiama kilnių tikslų, siūlomi projektai yra vienašališki ir neapgalvoti, o jų poveikio rinkai net nevertinama. Dar blogiau – projektai prasilenkia su socialinio dialogo tikslais.

Karolina Mickutė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuota ekspertė

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika