Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Ginkluotės varžybos vėl madingos? 

2019 vasario 4 d. 10:52

Jungtinės Valstijos informavo pasaulį (pirmiausia – Rusiją), kad nuo vasario 2 dienos stabdo savo dalyvavimą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartyje. Vašingtonas pažymi, jog tai yra atsakas į Maskvos veiksmus.

Minėta sutartis buvo sudaryta JAV ir tuometės Sovietų Sąjungos dar 1987 metais. Jos tikslas iš esmės buvo branduolinis nusiginklavimas, didesnio abipusio pasitikėjimo atmosferos sukūrimas ir stabilesnė transatlantinė taika. Reikia pažymėti, jog susitarimas buvo pasirašytas per pertvarkos įkarštį, kai Vakarai patikėjo, kad Sovietų Sąjunga (pirmiausia – Rusija) gali pasikeisti.

Didesnio stebuklo, žinoma, neįvyko. Pasaulis savotiškai grįžo prie retorikos, kuri skambėjo kaip tik kiek daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Rusija vėl labai konfrontuoja su Vakarais ir gviešiasi kaimyninių teritorijų. Po Krymo aneksijos ignoruoti šį faktą tapo neįmanoma. Taigi palyginti drąsiai galima kalbėti apie naują šaltąjį karą. Visi kiti dalykai neturėtų stebinti.

Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis atsirado, kai įtampa tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų pastebimai sumažėjo. Šiandien atrodo, jog istorija savotiškai juda atbulai, tad ir JAV sprendimas sustabdyti savo dalyvavimą minėtoje sutartyje yra dėsningas. Juolab kad apie tokio žingsnio galimybę Vašingtonas buvo įspėjęs Rusiją dar praėjusių metų gruodį.

Pažymėsiu, kad JAV galutinai dar nepasitraukė iš sutarties, bet jeigu Maskva neatsitokės, po pusmečio tai įvyks. Akcentuojama, jog Vašingtonas yra nepatenkintas tuo, kad Rusija kuria naują raketų sistemą 9M729. Maskva ginasi ir teigia, kad šios sistemos kūrimas nepažeidžia sutarties.

Rusija buvo išreiškusi apgailestavimą dėl JAV dalyvavimo Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartyje sustabdymo, o kiek vėliau pareiškė, jog ir pati stabdo savo dalyvavimą šioje sutartyje. Atsižvelgiant į visa tai atrodo, jog Maskva aktyviai siekia naujų ginklavimosi varžybų. Galiausiai būtent Rusija pasižymi karinga retorika, o ką jau kalbėti apie atitinkamus veiksmus. Galima prisiminti ir atvejį, kai kalbėdamas Federaliniam Susirinkimui šios šalies vadovas Vladimiras Putinas visą valandą pasakojo senatoriams apie naujausią, „analogų neturinčią“ ginkluotę. Visa tai vyko palyginti neseniai – kiek mažiau nei prieš metus.

Tiesa, minėta V. Putino kalba sukėlė nemažai klausimų. Ekspertai nelabai sutaria, ar visa tai, apie ką kalbėjo Rusijos prezidentas, yra realu (ar bent potencialiai įgyvendinama). Egzistuoja versija,kad dauguma anonsuotų ginkluotės srities pasiekimų yra tik dūmų uždanga, demonstruojanti nebent Maskvos pasiekimus kompiuterinės grafikos srityje (čia turima galvoje medžiaga, kuri iliustravo minėtą kalbą).

Abejonės yra suprantamos, nes Rusija šiandien pavirto melagingų naujienų šalimi. Būtent jos pastangomis šis reiškinys – melagingos naujienos – pasaulyje paplito plačiai. Sutariama, kad Maskva negeidžia tiesioginio karinio susidūrimo su Vakarais, nes, regis, kilus tokiam konfliktui ji tiesiog neturėtų jokių šansų.

Galbūt Rusijos šansus gali kiek padidinti branduolinis konfliktas, tačiau dar nuo pirmojo šaltojo karo žinoma, kad toks konfliktas potencialiai yra pražūtingas abiem šalims. Kitaip tariant, tai konfliktas be nugalėtojų. Ko gero, Maskva nenorėtų bandyti tikrinti, ar šis teiginys atitinka realybę. Tačiau tai nestabdo Rusijos vadovybės nuo žongliravimo branduoline retorika. Kaip jau kadaise rašiau, blogas ženklas yra tai, jog dabartinė Rusijos visuomenė pratinama nebijoti branduolinio karo, verčiama galvoti apie tokį konfliktą, kaip apie tą, kurį galima laimėti. Blogai tai yra pirmiausia dėl to, kad laikui bėgant ir Kremlius gali pradėti tikėti savo pasakomis.

Kitas dalykas – Rusijos veiksmuose galima įžiūrėti veidrodinį šaltojo karo ginklavimosi varžybų atspindį. Pažymima, kad kadaise skatinant tokias varžybas buvo naudojamas ir blefas. Kaip pavyzdys neretai minima JAV skleista informacija apie „Žvaigždžių karų“ programą, kuri būtų leidusi Vašingtonui įgyti aiškią persvarą potencialiame konflikte. Maskva išsigando, kad atsilieka, todėl didžiuliai ištekliai buvo mesti siekiant pavyti JAV šioje srityje. Galiausiai Rusija šias varžybas pralaimėjo.

Šiandien jau Maskva bando sekti JAV pasakas apie fantastinius ginklus, kuriuos neva kuria Rusija. Gali būti, jog Kremlius nori savotiško revanšo už minėtą istoriją su „Žvaigždžių karais“ ir pan. Tačiau tokiu atveju Maskva neįvertino vieno niuanso – Amerika nėra tokia paranojiška kaip Sovietų Sąjunga. Be to, JAV objektyviai turi daugiau galimybių ir resursų, palyginti su dabartine Rusija, kuriai taikomos sankcijos.

Žinoma, potencialus Vašingtono pasitraukimas iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties leis moderniai Kremliaus propagandai pasakoti apie „karingus amerikiečius“, keliančius grėsmę tarptautiniam saugumui ir pokario taikos architektūrai pasaulyje. Tačiau svarbiau yra tai, jog Maskva palyginti lengvai gali pati pakliūti į naujų ginklavimosi varžybų spąstus. Jeigu Vašingtonas priims šio žaidimo taisykles, blefo Maskvai jau neužteks, o realių varžybų, kaip ir minėta, ji gali ir nepatempti.

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika