Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Elektroninių pinigų turėtojų lėšoms – papildomas apsaugos mechanizmas 

2019 vasario 7 d. 06:00

Elektroninių pinigų įstaigoms griežtinami reikalavimai: nustatyta pareiga užtikrinti elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą.

Didėjant elektroninių pinigų įstaigų skaičiui rinkoje bei esamoms įstaigoms plečiant savo veiklos ribas, poreikis užtikrinti vartotojo teisių apsaugą tampa vis aktualesnis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė: elektroninių pinigų turėtojų lėšos yra jų, ne elektroninių pinigų įstaigų nuosavybė, todėl elektroninių pinigų įstaigoms numatoma pareiga užtikrinti elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą.

2018 metų gruodžio 20 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3–512–687/2018 (toliau – Nutartis), kurioje suformulavo papildomus rizikos valdymo kriterijus ir reikalavimus, vystant elektroninių pinigų įstaigų veiklą.

LAT kasacinėje byloje sprendė klausimus dėl teisės normų, reglamentuojančių elektroninių pinigų įstaigų veiklą ir pareigą saugoti klientų lėšas, asmenų, kurie nenurodyti kaip sąskaitos savininkai, teisę į draudimo išmoką ir indėlių garantijų sistemos taikymo išimtis. Teismas konstatavo, kad elektroninių pinigų turėtojų lėšos yra jų, o ne elektroninių pinigų įstaigų nuosavybė. Ši suformuota taisyklė sukelia atitinkamus padarinius, kuriuos verta aptarti kiek plačiau.

LAT nutartyje nurodė, kad elektroniniai pinigai nominaliąja pinigine verte išleidžiami elektroninių pinigų leidėjui gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų. Už išleistus elektroninius pinigus sumokėta piniginė vertė tampa elektroninių pinigų turėtojo pretenzija, reiškiančia, kad bet kada, kai tos vertės turėtojas nuspręs, būtų galima pareikalauti iškeistą vertę grąžinti atgal ir atgauti elektroninių pinigų leidėjui mainais už elektroninius pinigus perduotas lėšas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo nustatyta pareiga bet kada, gavus elektroninių pinigų turėtojo prašymą, grąžinti už elektroninius pinigus gautas lėšas, išperkant jo turimus elektroninius pinigus, lemia elektroninių pinigų įstaigos pareigą apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas kaip išpirkimo garantą.

Įstatymo nustatyta pareiga bet kada, gavus elektroninių pinigų turėtojo prašymą, grąžinti už elektroninius pinigus gautas lėšas, išperkant jo turimus elektroninius pinigus, lemia elektroninių pinigų įstaigos pareigą apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas kaip išpirkimo garantą.

Teismas taip pat teigia, kad Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas įtvirtina metodus, kurių privalo imtis kiekviena pinigų pervedimo įstaiga: 1) atskirti klientų lėšas nuo įstaigos lėšų ir laikyti jas atskiroje sąskaitoje, atidarytoje kredito įstaigoje, arba investuoti jas į saugų, likvidų ar mažos rizikos turtą, priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y.: grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus skolos vertybinius popierius; terminuotuosius indėlius iki vienų metų, laikomus kredito įstaigose; suderintojo kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjekto vertybinius popierius; 2) apdrausti šias lėšas draudimo sutartimi arba gauti joms garantiją, laidavimo raštą, išduotą draudimo įmonės ar kredito įstaigos.

Vadovaujantis pateiktu teismo išaiškinimu bei įstatymo nuostatomis, pažymėtina, kad elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė, kas elektroninių pinigų įstaigoms nustato pareigą imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą.

Apibendrinant – akivaizdu, kad taip formuojama LAT praktika gali būti vertinama dvejopai: yra puiki naujiena vartotojams, kurių lėšos įgauna papildomą apsaugos mechanizmą, ir bloga naujiena elektroninių pinigų įstaigoms, kurių įtvirtintų pareigų sąrašas yra išplečiamas.

Atsižvelgiant į vis labiau į rinką ateinančias elektronines finansines technologijas – tikėtina, kad netolimoje ateityje šios srities reglamentavimas plėsis bei teismų praktika taps turtingesnė, tačiau į klausimą, ar bus išlaikytas balansas tarp elektroninių pinigų įstaigų ir vartotojų interesų, kol kas atsakyti negalime.

Augustas Platūkis yra LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros teisininkas

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika