Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
KOMENTARAI

Ekonomika auga: kodėl daugelis to nejaučia? 

2019 balandžio 12 d. 05:00

Lietuvoje ekonomika vis dar auga, daugėja laimingų žmonių, sėkmingai susitvarkiusių karjerą ir asmeninį gyvenimą. Tačiau šiame fone dar skaudžiau akis bado „paliktųjų už borto“ padėtis – nemaža dalis šalies gyventojų jaučia apmaudą ir neteisybę, kai gaudami per praūžusią krizę „nušienautas“ algeles bando sudurti galą su galu. Tuo metu gyvenimas nušuoliavo į priekį, kainos gerokai šoktelėjo, o didmiesčių auksinis jaunimas eteryje pasakoja apie įgyvendintas svajones.

Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas jau kuris laikas ragina didinti darbuotojų algas, kad didėtų vartojimas ir būtų skatinamas ekonomikos augimas. Deja, tik trijose Europos Sąjungos šalyse – Bulgarijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje – 2010–2017 metų laikotarpiu algos buvo didesnės nei 2000–2009 metais. Lietuvos privačiame sektoriuje jos taip pat didėja, nes dėl emigracijos darbo rinkoje gerokai sumažėjo darbuotojų pasiūla.

Įžvalgomis dalijasi darbo rinkos ekspertai. Jie teigia, kad daugiausia galėsi uždirbti, jei gyveni Vilniuje, dirbi užsienio kapitalo įmonėje telekomunikacijų, nekilnojamojo turto, draudimo, informacinių technologijų ar finansų srityse, turi aukštąjį išsilavinimą ir esi 30–40 metų. Taip pat – jei esi sukaupęs nemažai patirties, kad eitum bent jau vidutinio lygio vadovaujamas pareigas. Kaune ir Klaipėdoje algų vidurkis yra 100 eurų mažesnis nei Vilniuje, o kitur Lietuvoje – atlyginimai visai kitokie. Regionuose galingos užsienio investicijų liūties iki šiol nesulaukta, o smulkusis ir vidutinis verslas, pamirštas valdžios, neišgali mokėti padoresnių algų.

Valdantieji kuria ilgalaikes strategijas, tarsi būtų nepajėgūs suprasti, kad duonos kąsniui uždirbti reikia šiandien.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai kritikuoja Lietuvą už didelę algų nelygybę, teigdami, kad maži atlyginimai – ilgalaikė problema ir pagrindinė darbo jėgos emigracijos priežastis.

Mokėjimo už darbą dydžio teisingumas vienaip ar kitaip susijęs ir su darbo našumu. Atrodytų, kad kuo našiau dirbi, tuo daugiau uždirbi. Tačiau nors Lietuva pagal naujausią EBPO darbo našumo reitingą lenkia kaimynes Latviją, Estiją, Lenkiją, taip pat Čekiją, Vengriją, Graikiją, Portugaliją, Izraelį, Pietų Korėją, Čilę ir Meksiką, nė vienai jų negali prilygti algomis. Keistai atrodo tai, kad Lietuva čia atsilieka nuo valstybių, kurių ekonominis išsivystymas yra menkesnis. Pagrįstai kyla klausimas, kodėl valdantieji, užuot vykdę rinkimų pažadus, įgyvendina neoliberalią politiką, t. y. nesprendžia skurdžių algų klausimo ir taip prisideda prie didžiulio rinkos disbalanso, kai pelnas ir bendrasis vidaus produktas auga labiau nei algos?

Atskirai reikėtų analizuoti ir Lietuvos viešąjį sektorių, kuris apima 3883 valstybės ir savivaldybių biudžetines bei viešąsias įstaigas ir kuriame dirba 286 tūkst. darbuotojų. Ekonomikos augimas ir didelis kvalifikuotų specialistų nutekėjimas į Vakarus privertė Lietuvos valdžią gana simboliškai padidinti algas gydytojams, mokytojams, slaugytojams.

Tiek politikai, tiek ekspertai, rengiantys mokytojų streikų išprovokuotą viešojo sektoriaus darbuotojų algų finansavimo iki 2025 metų strategiją, sutaria, kad dabartinė algų skaičiavimo tvarka yra neteisinga: algos netolygios, o sistema išbalansuota. Lietuvoje ypač didelis darbo užmokesčio skirtumas tarp vadovaujamas ir žemesnes pareigas einančių darbuotojų, algos skiriasi net 5,6 karto, kai Vakarų Europoje šis skirtumas – 3 kartai, o Skandinavijos šalyse – 2,5 karto. Kaip teisingai teigia ekonomistas Romas Lazutka, ši neteisybė gali būti ištaisyta ir be didelių strategijų.

Valstybės tarnyboje taip pat matome didžiulę neteisybę: praėjusiais metais valstybės tarnautojų algos didėjo mažiausiai. Valstybės biudžetas neleistinai menkai perskirstomas. Valdantieji, nepaisydami, kad nuo krizės pradžios praėjo 10 metų ir ekonomika sparčiai auga, neatkuria bent jau iki krizės buvusio pareiginės algos bazinio dydžio, jis šiandien yra beveik 6 proc. mažesnis nei 2008 metais.

Užuot gerinę mokesčių surinkimą ir teisingai apmokestinę turtuolius, valdantieji imituoja rūpinimąsi mokytojais ir ugniagesiais, kurdami ilgalaikes strategijas, tarsi būtų nepajėgūs suprasti, kad duonos kąsniui uždirbti reikia šiandien. Ne tik regionuose, bet ir visoje Lietuvoje senjorai ir šeimos, auginančios vaikus, skursta dėl kainų didėjimo. Taip pat skurstama dėl nedarbo, dėl nesaugaus, nedeklaruoto darbo.

Deja, socialinis dialogas nevyksta, žmonės nėra atgavę pasitikėjimo ir įgiję pakankamai drąsos vienytis į profsąjungas ir reikalauti ne tik saugaus darbo, socialinių garantijų, bet ir teisingo atlyginimo už darbą.

Rasa Budbergytė yra LSDP pirmininko pavaduotoja, Seimo narė

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika