Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Virtuali paroda Lietuvos laisvės premijos laureatams pagerbti 

2019 sausio 14 d. 10:08
Vyčio apygardos partizanai.Iš kairės: 2. Viktoras Mažeika-Vanagas, 3. Mykolas Jakionis, 5. Česlovas Sologubas,  6. Bronius Juospaitis-Direktorius, 7. Jadvyga Žardinskaitė-Doliklis, 8. Stasys Giedraitis, 9. Vytautas Zulumskis (Zolomskis)-Lūšis, 10. Marytė Štarolytė-Joana, 11. Kazys Gvergždys-Klajūnas, 13. Leonas Štarolis-Aras, 14. Danielius Krikščiūnas-Liubka. [Ramygalos r.] Ne vėliau kaip 1951 m. kovo 14 d.
Vyčio apygardos partizanai.Iš kairės: 2. Viktoras Mažeika-Vanagas, 3. Mykolas Jakionis, 5. Česlovas Sologubas,  6. Bronius Juospaitis-Direktorius, 7. Jadvyga Žardinskaitė-Doliklis, 8. Stasys Giedraitis, 9. Vytautas Zulumskis (Zolomskis)-Lūšis, 10. Marytė Štarolytė-Joana, 11. Kazys Gvergždys-Klajūnas, 13. Leonas Štarolis-Aras, 14. Danielius Krikščiūnas-Liubka. [Ramygalos r.] Ne vėliau kaip 1951 m. kovo 14 d.
LYA nuotr.

Laisvės gynėjų dieną, kai pagerbiami kovojusieji už Lietuvos laisvę per 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje, Laisvės premija buvo įteikta septyniems pokario Lietuvos laisvės gynėjams, buvusiems partizanams: Algimanto apygardos Audros būrio vadui Jonui Abukauskui-Siaubui, Vyteniui, Jono Misevičiaus būrio nariui Vytautui Balsiui-Uosiui, Tauro apygardos štabo nariui ir Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo patikėtiniui Jonui Čeponiui-Vaidevučiui, Pietų Lietuvos srities vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago ryšininkui Juozui Jakavoniui-Tigrui, Vyčio apygardos Vėtros būrio vadui Broniui Juospaičiui-Direktoriui, Algimanto apygardos Butageidžio kuopos vadui Jonui Kadžioniui-Bėdai, Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininkui Juozui Mociui-Šviedriui, Rainiui.

2018 m. Laisvės premijos laureatams pagerbti, Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje pristatoma Laisvės premija apdovanotų partizanų veikla, eksponuojami dokumentai ir fotonuotraukos iš Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyviniuose fonduose saugomų šių partizanų baudžiamųjų bylų, jų šeimų narių tremties bylų, skelbiami saugumo represinių struktūrų agentūrinės-operatyvinės veiklos dokumentai bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo (LCVA) saugomos fotonuotraukos.

Šie Laisvės kovų dalyviai kovojo dešimtmetį trukusiame ginkluotame partizaniniame kare prieš okupacinę sovietų valdžią, už tai sovietų represinių struktūrų buvo suimti, nuteisti daugelį metų kalėti pataisos darbų lageriuose ir tremtyje. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, už didvyrišką Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynimą visi buvo apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinais.

Lietuvos ypatingojo archyvo parengtoje parodoje eksponuojami dokumentai ir fotonuotraukos iš Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyviniuose fonduose saugomų šių partizanų baudžiamųjų bylų, jų šeimų narių tremties bylų, skelbiami saugumo represinių struktūrų agentūrinės-operatyvinės veiklos dokumentai bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos fotonuotraukos. Parodoje trumpai pristatyta Laisvės premija apdovanotų partizanų veikla.

Jonas Abukauskas-Siaubas, Vytenis

Jonas Abukauskas gimė 1927 m. Utenos aps. Norvaišių k. Už nelegalų šautuvo, kurį rado miške, laikymą Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo tribunolo nuosprendžiu 1944 m. spalio 26 d. nuteistas 5 m., kalėjo Pataisos darbų kolonijoje Nr.3 Šilutėje. Pritaikius amnestiją 1947 m. iš įkalinimo paleistas. 1949 m. pavasarį, vengdamas tarnybos sovietinėje armijoje, įstojo į Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės (nuo 1950 m. pabaigos Vaižganto rinktinė) Felikso Stasiškio-Smūgio vadovaujamą Audros būrį, turėjo slapyvardžius Siaubas, Vytenis. Žuvus F. Stasiškiui-Smūgiui, rinktinės vadas Juozas Kemeklis-Rokas 1949 m. gruodžio mėn. paskyrė J. Abukauską-Siaubą, Vytenį būrio vadu. Būryje buvo apie 17 partizanų. 1949 m. kartu su kitais partizanais dalyvavo susišaudyme su Valstybės saugumo ministerijos (MGB) kariuomenės kareiviais ir stribais netoli Rameikių k. Mūšis vyko keletą valandų, žuvo trys partizanai. 1951 m. kovo mėn. buvo suimtas ir nuteistas brolis, partizanų rėmėjas Pranas Abukauskas. 1952 m. vasario 7 d. J. Abukauskas-Siaubas, Vytenis legalizavosi Lietuvos SSR MGB Dusetų r. skyriuje Užpaliuose. Saugumiečiams papasakojo apie būrio partizanus, savo veiklą partizanų būryje, atidavė ginklus. Lietuvos SSR MGB Dusetų r. skyriaus 1952 m. vasario 29 d. pranešime nurodyta, kad J. Abukausko-Siaubo giminaičiai nuolat buvo kviečiami į MGB, jam ir kitiems partizanams per giminaičius buvo siunčiami laiškai siūlantys legalizuotis. Galutinį J. Abukausko-Siaubo apsisprendimą legalizuotis esą nulėmė jo mylimosios Bronės Indrašytės, su kuria jis vėliau susituokė, sulaikymas. Po legalizavimosi J. Abukauskas dirbo malūno sargu. Nesutikęs legalizuotis brolis partizanas Vytautas Abukauskas-Laisvutis žuvo 1952 m. rugsėjo 21 d. 1952 m. spalio 17 d. J. Abukauskas buvo suimtas. Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo 1953 m. sausio 26 d. nuosprendžiu nuteistas sušaudyti. SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1953 m. birželio 5 d. nutarimu, mirties bausmė pakeista 25 m. pataisos darbų lagerio. Kalėjo Kamyševo lageryje Omsko srityje, Ozernyj lageryje Irkutsko srityje bei Vladimiro kalėjime. 1976 m. paleistas iš Dubravnyj pataisos darbų lagerio (Mordovijos ASSR). 1963 m. Dubravnyj lageryje J. Abukauskui, kaip „lietuvių nacionalistui, buvusiam būrio vadui“ buvo užvesta operatyvinio stebėjimo byla. Jam grįžus į Lietuvą, bylą toliau vedė Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetas (KGB).

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Jonas Abukauskas 2006 m. buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi.

Vytautas Balsys-Uosis

Vytautas Balsys gimė 1923 m., gimė Kauno aps. Zapyškio vls. Kluoniškių k. Vengdamas tarnybos Raudonojoje armijoje, 1945 m. vasario mėn. kartu su broliais Zigmu ir Viktoru įstojo į Jono Misevičiaus partizanų būrį, kuriame buvo apie 20 partizanų. Su Jonu Misevičium ir Kaziu Bieliausku, bandydami užmegzti ryšius su kitu partizanų būriu, prie Girininkų k. buvo apsupti sovietinių kareivių. Kautynių metu žuvo keliolika partizanų. Bandydamas prasiveržti iš apsupties, buvo sužeistas į koją. Gydėsi tėvų sodyboje Kluoniškių k., kur buvo įrengtos dvi slėptuvės. Šiose slėptuvėse kartu su V. Balsiu-Uosiu, slapstėsi ir kiti partizanai. 1945 m. birželio 15 d. sodybą apsupo Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės kareiviai ir stribai, kurie slėptuvėje besislapstantiems partizanams pasiūlė pasiduoti. Į tai partizanai atsakė šūviais. NKVD kareiviai padegė sodybos pastatus ir pradėjo šaudyti į iš jų bėgančius partizanus. Operacijos metu žuvo septyni partizanai, sužeistas vienas NKVD kareivis. Išsigelbėti pavyko tik Vytautui ir Zigmui Balsiams bei dar vienam partizanui. Brolis Viktoras žuvo. Po šio įvykio tėvas Zigmas Balsys pasitraukė į mišką, kur žuvo tais pačiais metais. Vykstant nuolatiniam partizanų persekiojimui, būrys išsiskirstė mažomis grupėmis ir slapstėsi miškuose. Lietuvos SSR NKVD Kauno aps. skyriaus duomenimis, 1945 m. liepos pabaigoje agentas „Kunigas“, kuris buvo J. Misevičiaus būrio partizanas, turėjo įkalbėti J. Misevičių legalizuotis kartu su savo būrio partizanais. NKVD Kauno aps. skyrius J. Misevičiui taip pat išsiuntė laišką su grasinimais dėl atsakomybės, jei jis nenutrauks „nusikalstamos veiklos“. J. Misevičius, siekdamas išvengti tolimesnių represijų ir išsaugoti jėgas galimam ginkluotam sukilimui, nurodė būrio partizanams legalizuotis, bet neatiduoti ginklo. 1945 m. rugpjūčio 18 d. J. Misevičius su Vytautu ir Zigmu Balsiais bei kitais partizanais legalizavosi ir atidavė dalį ginklų. Iš viso legalizavosi 20 partizanų. 1946 m. ginklų neatidavę partizanai, tarp jų ir Zigmas Balsys, buvo suimti ir nuteisti. Vytautas Balsys, vengdamas arešto nelegaliai gyveno pas gimines Kauno aps. Birutės k., turėjo fiktyvų pasą Liudvigo Franieriaus (Pranieriaus) pavarde. Slapstydamasis palaikė ryšius su Dariaus ir Girėno kuopos partizanais, perdavė jiems pistoletą, skaitė partizanų leidinius. 1948 m. vasario 4 d. buvo suimtas Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1948 m. liepos 3 d. nutarimu „už dalyvavimą kontrrevoliucinėje nacionalistinėje gaujoje“ nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. 1955 m. paleistas iš Norilsko lagerio ir ištremtas į Kazachijos SSR. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1966 m. nutarimu leista gyventi Lietuvoje. Motina Ona Balsienė 1948–1960 m. buvo tremtyje Irkutsko ir Karagandos srityse.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Vytautas Balsys 2000 m. buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi.

Jonas Čeponis-Vaidevutis

Grupė lietuvių politkalinių lageryje 1955 m.: Jonas Čeponis - antroje eilėje pirmas iš dešinės, Iš kairės -Vytautas Makutėnas ( pirmas antroje eilėje), Vytautas Balsys (pirmas pirmoje eilėje). / Asmeninio archyvo nuotr.
Grupė lietuvių politkalinių lageryje 1955 m.: Jonas Čeponis - antroje eilėje pirmas iš dešinės, Iš kairės -Vytautas Makutėnas ( pirmas antroje eilėje), Vytautas Balsys (pirmas pirmoje eilėje). / Asmeninio archyvo nuotr.

Jonas Čeponis gimė 1925 m. Biržų aps. Pasvalio vls. Pagojaus k. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, bet jos nebaigęs pasitraukė į pogrindį. 1945 m. užmezgė ryšius su partizanais, parūpindavo jiems ginklų, fiktyvių dokumentų, štampų, antspaudų, spausdinimo technikos, spausdino ir platino antisovietinius lapelius. 1947 m. vasarą Tauro apygardos Birutės rinktinės vado Stasio Jakštavičiaus-Katino pakviestas, įstojo į rinktinę slapyvardžiu Vaidevutis. 1947 m. gruodžio mėn. Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo paskirtas Tauro apygardos štabo nariu bei Lietuvos ginkluotojo ir neginkluoto antisovietinio pogrindžio struktūras vienijančios organizacijos Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo patikėtiniu ryšiams su partizanų apygardomis. Antano Baltūsio-Žvejo pavedimu, 1947 m. gruodžio mėn. užmezgė ryšius su Dariaus ir Girėno bei Vyčio apygardų vadovybėmis, perdavė Antano Baltūsio-Žvejo dokumentus apie pogrindžio organizacijas. Suimtas 1948 m. sausio 27 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno m. skyriaus. Suimamas priešinosi ginklu. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1948 m. liepos 21 d. nutarimu „už dalyvavimą kontrrevoliucinėje gaujoje“ nuteistas 25 m. pataisos darbų lagerio, vėliau bausmė sumažinta iki 12,6 metų. 1957 m. paleistas iš Siblago ir išsiųstas į Buriatijos Mongolijos ASSR pas ištremtus brolį ir seserį. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1968 m. nutarimu leista gyventi Lietuvoje. Valstybės saugumo komitetas (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos J. Čeponiui, kaip „buvusiam nacionalistinio pogrindžio būrio nariui“, užvedė operatyvinio stebėjimo bylą, kuri buvo baigta 1990 m. vasario 26 d. „dėl [J. Čeponio] amžiaus“.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais Jonas Čeponis 1998 m. buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. – Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2001 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Juozas Jakavonis-Tigras

Juozas Jakavonis gimė 1929 m. Varėnos aps. Merkinės vls. Kasčiūnų k. Jo tėvų sodyboje įrengtoje slėptuvėje, 1945–1946 m. gyveno ir dirbo Pietų Lietuvos srities partizanų vadai Juozas Vitkus-Kazimieraitis ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas, buvo leidžiamas laikraštis „Laisvės varpas“. Šios vadavietės sovietų saugumui aptikti nepavyko. J. Jakavonis-Tigras buvo A. Ramanausko-Vanago ryšininku, lydėdavo jį ir kitus partizanus po aplinkinius kaimus. Platino partizanų spaudą ir atsišaukimus. Rinko informaciją apie MVD kariuomenės ir stribų būrių judėjimą, kurią perduodavo partizanams. Kartu su tėvu Juliumi valtimi kilnodavo partizanus per Merkio upę. 1946 m. gruodžio 8 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Varėnos aps. skyriaus karinė grupė, apsupo Tomo Pačkausko namą Kasčiūnų k. Name buvęs J. Jakavonis-Tigras iššoko per langą, žemėje prie tvoros užkasė pistoletą bei dokumentus ir bandė pasitraukti, bet buvo sulaikytas. Suimant J. Jakavonį-Tigrą, pas jį buvo paimtas pistoletas „Parabellum“ su šoviniais, rekviziciniai kvitai, kuriuos partizanai išduodavo rėmėjams už gautus daiktus ir maisto produktus, trijuose lapuose surašytos partizanų dainos. Apkaltinus tuo, kad 1946 m. rudenį Dainavos apygardos Merkio rinktinės būrio vado Antano Ivanausko-Šturmo (žuvo 1947 m.) buvo užverbuotas ryšininku, turėjo slapyvardį Tigras, saugojo antisovietinius dokumentus, turėjo pistoletą, Vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo tribunolo 1947 m. kovo 27 d. nuosprendžiu nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. J. Jakavonio tėvas Julius Jakavonis už sūnaus partizaninę veiklą 1948 m. gegužės mėn. buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Motina Karolina Jakavonienė su dukromis Antose, Aldona ir Ona taip pat turėjo būti ištremtos, tačiau nuo trėmimo pasislėpė. Juozas Jakavonis iš įkalinimo Osobyj lageryje Nr. 5 Magadano srityje buvo paleistas 1953 m. ir ištremtas į tėvo tremties vietą Krasnojarsko krašte. Iš tremties paleistas 1958 m.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais Juozas Jakavonis 1998 m. buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Bronius Juospaitis-Direktorius

Bronius Juospaitis gimė 1925 m., Panevėžio aps. Ramygalos vls. Rimaisų k. 1944 m. gavęs šaukimą atvykti į Panevėžio karinį komisariatą ir vengdamas tarnybos Raudonojoje armijoje, kartu su broliu Jonu Juospaičiu slapstėsi daržinėje įrengtoje slėptuvėje. Brolis 1945 m. išėjo į Stasio Eitmanavičiaus-Rupūžėno vadovaujamą partizanų būrį (žuvo 1949 m.). B. Juospaičio tėvai Motiejus ir Agnija Juospaičiai, brolis Petras, sesuo Marcelė kaip „nacionalistinio būrio nario šeima“ 1947 m. pabaigoje buvo ištremti į Tomsko sritį. Kareiviams pasitraukus iš tėvų ūkio, B. Juospaitis tą pačią dieną įstojo į Ramygalos apylinkėse veikusį Jono Kalvaičio-Pažįstamo (žuvo 1950 m.) būrį, kuriame jau buvo ir jo brolis Jonas. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) suimtos partizanės Jadvygos Žardinskaitės-Doliklio tardymo protokoluose ir MGB kariuomenės Karo tribunolo 1952 m nuosprendyje nurodyta, kad B. Juospaitis partizanavo nuo 1944–1945 m., turėjo Direktoriaus slapyvardį. 1948 m. dalyvavo susirėmime su MGB kareiviais Krekenavos miške. 1949 m. pavasarį B. Juospaitis-Direktorius su kitais trimis partizanais Pašilės miške buvo apšaudyti MGB kareivių, tačiau jiems pavyko pasitraukti be aukų. Vyčio apygardos Krikštaponio rinktinės (nuo 1951 m. Gedimino rinktinė) I-ojo rajono vadas J. Kalvaitis-Pažįstamas 1950 m. B. Juospaitį paskyrė Vėtros (buvo vadinamas ir Vytenio) būrio vadu, šias pareigas ėjo iki suėmimo. Būryje buvo apie 10 partizanų. Nuo 1950 m. rugpjūčio mėn. Vėtros būrys buvo pavaldus I-ojo rajono vadui Jonui Vepštui-Paukšteliui. Būrio partizanai paramą maistu ir pinigais gaudavo iš rėmėjų, taip pat iš kolūkių, kurių pirmininkams B. Juospaitis-Direktorius įteikdavo rašytinius įpareigojimus per nurodytą terminą paremti (miltais, lašiniais, cukrumi, mėsa, pinigais) partizanus. 1949 m. su kitais partizanais iš kolūkio nusavino 11 karvių ir jas nuvedė į J. Kalvaičio-Pažįstamo partizanų buvimo vietą. Karvės buvo parduotos turguje, o gautos lėšos panaudotos partizanų reikmėms. B. Juospaitis-Direktorius ir jo būrio partizanai platino iš J. Vepšto-Paukštelio gautus Vyčio apygardos štabo antisovietinius lapelius, išklijuodavo juos ant pakelės stulpų ir tvorų. 1951 m. kovo mėn. MGB agentas „Šaržas“ saugumiečiams pranešė, kad Mikalinos Juozapavičienės namuose Viržonių k. buvo du kartus sutikęs J. Vepšto-Paukštelio būrio partizanus, kurie pas ją gali būti ir esamuoju laiku. Lietuvos SSR MGB Ramygalos r. skyrius J. Vepšto-Paukštelio ir Vytenio būrių partizanų slapstymosi vietovėse surengė karinę čekistinę operaciją, kurioje dalyvavo 130 MGB kariuomenės kareivių ir stribų. 1951 m. kovo 14 d. operatyvinė paieškos grupė apsupo M. Juozapavičienės ūkį. Pirmieji pradėjo šaudyti namą saugoję partizanai. Mūšyje, kuris truko apie valandą, žuvo 8 partizanai, tarp jų būrio vadas J. Vepštas-Paukštelis. Pabėgti pavyko keturiems partizanams, tačiau trys iš jų vėliau buvo suimti. Tarp suimtųjų buvo iš šautuvo atsišaudęs ir sunkiai sužeistas B. Juospaitis-Direktorius, kuris suimamas pasivadino Jonu Masioku. Saugumiečiai sužeistą B. Juospaitį-Direktorių nuvežė į Panevėžio m. ligoninę, vėliau jis buvo gydomas Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjimo Nr. 1 ligoninėje Vilniuje. Po gydymo, 1951 m. birželio 9 d. B. Juospaičio baudžiamoji byla buvo atnaujinta. MGB kariuomenės Karto tribunolo 1952 m. vasario 2 d. nuosprendžiu B. Juospaitis buvo nuteistas 25 m. pataisos darbų lagerio, vėliau bausmė sumažinta iki 15 metų. Kalėjo Gornyj lageryje Norilsko m., Krasnojarsko krašte, Ozernyj lageryje Irkutsko srityje. 1966 m. paleistas iš Dubravnyj lagerio (Mordovijos ASSR). Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetas (KGB) nuo 1966 m. iki 1990 m. vasario 15 d. B. Juospaičiui, kaip „buvusiam lietuvių nacionalistinio pogrindžio būrio vadui“, vedė operatyvinio stebėjimo bylą. Byla nutraukta dėl [B. Juospaičio] amžiaus.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais Bronius Juospaitis 1998 m. buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais.

Jonas Kadžionis-Bėda

Jonas Kadžionis gimė 1928 m. Ukmergės aps. Kavarsko vls. Piktagalio k. Brolis Karolis Kadžionis žuvo partizanaudamas 1945 m. Už brolio partizaninę veiklą ištrėmus motiną, brolį ir keturias seseris bei konfiskavus jų ūkį, J. Kadžionis 1948 m. gegužės mėn. įstojo į Algimanto apygardos Butageidžio kuopą, vadovaujamą Antano Jagėlos-Ąžuolo. Žuvus kuopos vadui, 1948 m. gruodžio mėn. legalizavosi, gyveno pas pažįstamus ir gimines. 1949 m. gegužės mėn. vėl įstojo į Butageidžio kuopą, vadovaujamą Alekso Velenio-Tigro. Į partizanų būrį įstojo kartu su žmona Malvina Gedžiūnaite-Sesute, kuri slapstėsi po tėvų bei seserų arešto bei tremties. 1949 m. lapkričio mėn. suėmus A. Velenį-Tigrą, J. Kadžionis-Bėda pradėjo vadovauti likusiems Butageidžio kuopos partizanams. 1949–1953 m. J. Kadžionis-Bėda kartu su žmona M. Gedžiūnaite-Sesute slapstėsi miškuose įrengtuose bunkeriuose. Suimtas kartu su žmona 1953 m. gegužės 22 d. Troškūnų r. Šikšnalaukio k. vykusios karinės čekistinės operacijos metu, kada iš slėptuvės Kavarsko r. miške vyko susitikti su Vyčio apygardos Žvalgybos skyriaus viršininku Mykolu Januliu-Tautvydu. M. Janulis-Tautvydas 1953 m. balandžio mėn. buvo sulaikytas ir saugumo „naudojamas operatyviniais tikslais“. Jis buvo vedliu suimant Joną Kadžionį-Bėdą su žmona. Vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo tribunolo 1953 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu už ginkluotą kovą su sovietų valdžia J. Kadžionis ir M. Gedžiūnaitė nuteisti 25 m. pataisos darbų lagerio. Bausmės terminas M. Gedžiūnaitei vėliau buvo sumažintas iki 7 metų. J. Kadžionis kalėjo Kamyšovo lageryje Omsko srityje, Ozernyj lageryje Irkutsko srityje, Dubravlage Mordovijos ASSR, buvo tremtyje Permės srityje. Iš tremties paleistas 1978 m. gegužės 23 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetas (KGB) J. Kadžioniui, kaip buvusiam „nacionalistinio būrio vadui“, vedė operatyvinio stebėjimo bylą, kuri buvo pradėta dar 1966 m., J. Kadžioniui atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais Jonas Kadžionis 1998 m. buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, 2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais.

Juozas Mocius-Šviedrys, Rainys

Juozas Mocius gimė 1924 m. Šiaulių aps. Meškuičių vls. Dapkūnų k. 1944 m. tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus įkurtoje Lietuvos vietinėje rinktinėje. 1944 m. pabaigoje persikėlė pas brolį kunigą Algirdą Mocių į Viduklę (Raseinių aps.), kur vienerius mokslo metus dirbo mokytoju pradžios mokykloje ir suaugusiųjų progimnazijoje. Brolis kunigas 1945 m. už paramą Lietuvos laisvės armijai (LLA), parapijiečių agitavimą kovoti už nepriklausomą Lietuvą ir paremti partizanus buvo suimtas. Po brolio suėmimo J. Mocius išvyko į Eržvilką (Tauragės aps.), įsigijo pasą Antano Jonaičio pavarde ir pradėjo dirbti Eržvilko vykdomojo komiteto Finansų skyriuje. Eržvilke jis užmezgė ryšius su LLA Eržvilko kuopos nariu Henriku Danilevičium ir kitais. 1946 m. partizanų vadovybės nurodymu iš Vykdomojo komiteto kasos partizanų reikmėms paėmė apie 15 tūkst. rublių ir pasitraukė pas partizanus, įstojo į Antano Stoškaus-Railos vadovaujamą partizanų būrį, turėjo slapyvardį Šviedrys. 1946 m. gegužės 3 d. naktį kartu su Lydžio rinktinės vadu H.Danilevičium-Danila, štabo kuopa ir jos vadu A.Stoškum-Raila dalyvavo Eržvilko antpuolyje, kurio metu iš kulkosvaidžių ir šautuvų apšaudė Vidaus reikalų ministerijos (MVD) operatyvinės grupės kareivius ir stribus. 1946 m. rugsėjo 20 d. paskirtas Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininku, turėjo slapyvardį Rainys. 1947 m. sausio 18 d. naktį Tauragės aps. Eržvilko vls. Smaidrių k. vykstant čekistinei karinei operacijai, Agotos Fišerienės name buvo aptikta požeminė slėptuvė ir suimti joje besislapstantys Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininkas J. Mocius-Rainys, Lydžio rinktinės štabo Ryšių skyriaus viršininkas Jonas Rimša-Justas Šopis, Lydžio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Jonas Mačiulis-Paulius Gasys. Slėptuvėje buvo rasti ginklai, 3 rašomosios mašinėlės su spausdinamais lapeliais, rotatorius, antspaudai ir štampai, vaistai, radijo imtuvas, pasai, lagaminas su štabo dokumentais. J. Mocius-Rainys MVD kariuomenės Karo tribunolo 1947 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu nuteistas 25 m. pataisos darbų lagerio. 1956 m. bausmė sumažinta iki 15 m. 1957 m. paleidus iš Pečioros pataisos darbų lagerio Komijos ASSR, pradėjo dirbti kombinato „Intaugol“ akmens anglies kasyklos šachtoje. 1964 m. iš tremties paleistas, tačiau į Lietuvą grįžti negalėjo, todėl toliau dirbo akmens anglies kasykloje. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1977 m. nutarimu leista gyventi Lietuvoje. J. Mociaus motina Ona Mocienė su dukra Eugenija Mociūte 1948 m. gegužės mėn. ištremtos į Buriatijos Mongolijos ASSR. Motina mirė tremtyje 1955 m. E. Mociūtė 1959 m. buvo perkelta pas brolį į Intos m. Komijos ASSR, o 1960 m. grįžo į Lietuvą. Nuo trėmimo pasislėpęs brolis Stasys Mocius-Klevelis įstojo į partizanų būrį, žuvo1952 m. Brolis kunigas Algirdas Mocius iš lagerio grįžo 1954 m., tačiau 1957 m. už „atnaujintą antitarybinę veiklą“ buvo suimtas antrą kartą, 1967 m. paleistas iš Dubravlago. 1977 m. Valstybės saugumo komitetas (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos pradėjo tirti, dar 1958 m. Komijos ASSR KGB J. Mociui užvestą operatyvinio stebėjimo bylą.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais Juozas Mocius 2000 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2001 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, o 2003 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.

Parodos kuratorė Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika