Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Vilniaus barokas Latvijos rytuose 

2017 balandžio 18 d. 11:19
Jėzuitams priklausiusi Dagdos bažnyčia, kurios architektas, kaip spėjama buvo Antonio Paracca, su kurio pavarde siejami ir kiti baroko objektai Latvijoje. Šis architektas taip pat aktyviai veikė buvusioje LDK teritorijoje.
Jėzuitams priklausiusi Dagdos bažnyčia, kurios architektas, kaip spėjama buvo Antonio Paracca, su kurio pavarde siejami ir kiti baroko objektai Latvijoje. Šis architektas taip pat aktyviai veikė buvusioje LDK teritorijoje.

Kaimyninėje Latvijoje iki šiol yra išlikę nemažai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinio palikimo, kuris ypač matomas sakralinėje architektūroje. Vilniaus baroko mokyklos kūrėjai paliko ryškų pėdsaką katalikiškoje Latvijos rytinėje dalyje, Latgalos regione.

Dabartinė Lietuvos teritorija apibrėžia tik dalį mūsų krašto istorinio konteksto. Iki šiol dažnam lietuviui sunku suvokti buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) regioninę reikšmę ir šios valstybės palikimą už dabartinės mūsų valstybės ribų. Kaimyninės šalys slepia išskirtinę, mažai pažintą paveldo kolekciją. Ne išimtis yra ir mūsų kaimyninė Latvija, kurios permaininga istorija yra taip pat tiesiogiai susijusi ir su Abiejų Tautų Respublikos praeitimi ir neatskiriama nuo LDK kultūrinės raiškos.

Ieškant „lietuviško“ paveldo pėdsakų labiausiai akys krypsta į Latgalą, ryškiausiai katalikiškos įtakos paliestą Latvijos regioną. Šis konfesinis akcentas yra labai svarbus, leidęs katalikiškos dvasios paliestai LDK architektūrai reikštis šiame regione.

Kodėl Latvijos rytai?

Latvija paprastai laikoma liuteronišku kraštu, tačiau iš tiesų taip nėra, apie penktadalis Latvijos gyventojų yra katalikai. Tokią situaciją sąlygoja Latvijos regioniniai skirtumai, padiktuoti krašto istorijos.

Bene visai Latvijos teritorijai nuo XIII iki XVI amžiaus vidurio įtaką darė vokiška kultūra, kurią apibrėžė Livonijos ordinas arba vėliau Livonijos konfederacija.

Jau XVI amžiaus pirmoje pusėje šiame regione pradėjo plisti reformacijos idėjos, kurių įsitvirtinimą sujaukė Livonijos karas. Jo metu iš esmės subyrėjo iki tol egzistavęs Livonijos teritorinis politinis vienetas.

Dėl kilusios didelės grėsmės iš Maskvos Livonija pasidavė į LDK globą, o po 1569 metų Liublino unijos ši teritorija tapo ne tik formalia LDK dalimi, bet bendrai valdoma Abiejų Tautų Respublikos.

Iki pat 1629 metų Altmarko paliaubų, kuometdidžiąją dalį Livonijos teritorijos užėmė Švedija, krašte vyko stipri kontreformacijos veikla. Po didžiosios dalies Livonijos praradimo Abiejų Tautų Respublikai išliko tik dabartinis Latgalos regionas, iš kurio buvo suformuota Livonijos vaivadija.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau
Pasienės dominikonų vienuolyno griuvėsiai. Latgalos regionas priklausė Lietuvos jėzuitų, dominikonų bei bernardinų vienuolijų provincijoms.
Pasienės dominikonų vienuolyno griuvėsiai. Latgalos regionas priklausė Lietuvos jėzuitų, dominikonų bei bernardinų vienuolijų provincijoms.

Šis regionas išbuvo Abiejų Tautų Respublikos valda iki 1772 metų įvykusio pirmojo valstybės padalijimo.

Lietuvos ir Lenkijos žinioje taip pat vasalu liko Kuršo kunigaikštystė, kuri, turėdama stipresnes autonomines sąlygas, nebuvo stipriau paliesta kontrreformacijos. Livonijos vaivadija buvo tik gabalėlis, likęs iš viso buvusio istorinio regiono, kuriame katalikybė pralenkė reformacijos idėjas. Iš tiesų, tai netgi formavo atskirą latviškų žemių identitetą, kuris ypač pasireiškė formuojant latvių valstybės idėjas jau XIX amžiaus vidury – XX amžiaus pradžioje.

Jėzuitų ordino veikla

Svarbią vietą kovoje su reformacija užėmė jėzuitai. Jų administracinė erdvė – Lietuvos provincija – aprėpė ir dabartinę Latvijos teritoriją. Buvusioje Kuršo kunigaikštystėje vis dėlto iškilo svarbių katalikų bažnyčių. Viena svarbiausių Latvijoje katalikų bažnyčių buvo dar XVII amžiaus antroje pusėje jėzuitų pastatyta Skaistkalnėje, pasienyje ties Lietuva. Jėzuitų kolegija XVII amžiaus antroje pusėje buvo įkurta Jelgavoje. Tuo pat metu jėzuitai įsikūrė Alūkstoje.

Latvija paprastai laikoma liuteronišku kraštu, tačiau iš tiesų taip nėra, apie penktadalis Latvijos gyventojų yra katalikai.

Pirmojo pasaulinio karo metais sunaikinta jėzuitų Alūkstės bažnyčia buvo suprojektuota žinomo XVIII amžiaus Lietuvos architekto Tomo Žebrausko ir pastatyta tarp 1754 – 1758 metų ir 1761 – 1769 metų. Bažnyčios išvaizda atitiko ryškius Vilniaus baroko principus.

Kuršo kunigaikštystei vis dar buvus Abiejų Tautų Respublikos žinioje, krašte atsirado ir daugiau katalikų įtakos bei bažnyčių, būta atvejų, kuomet buvusios liuteronų bažnyčios tapo katalikų valda. Kūrėsi taip pat ir atskiros katalikų salos, pavyzdžiui, Alsungoje.

Abiejų Tautų Respublikai po švedų įsiveržimo likusioje Livonijos vaivadijoje jėzuitai mokyklą Daugpilyje įkūrė jau XVII amžiaus pirmoje pusėje. Į kolegiją ją reformavo XVII amžiaus antroje pusėje. Tuo metu Kraslavoje taip pat buvo pastatyta jėzuitų bažnyčia. XVII amžiaus pabaigoje – XVIII amžiaus pirmoje pusėje jėzuitai įkūrė misijas Asūnoje, Aulejoje, Dagdoje, Indricoje, Pušoje.

Pasienės dominikonų vienuolynas ir Šv. Dominyko bažnyčia - ryškus Vilniaus baroko akcentas prie Rusijos sienos.Žyginto Buržinsko nuotraukos
Pasienės dominikonų vienuolynas ir Šv. Dominyko bažnyčia - ryškus Vilniaus baroko akcentas prie Rusijos sienos.Žyginto Buržinsko nuotraukos

Vienas ryškiausių jėzuitų paveldo objektų buvo Daugpilio bažnyčia, kuri buvo sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metais. Pastato architektūrinai sprendimai buvo artimi Vilniaus baroko mokyklai, tačiau objekto autorystė iki šiol yra diskutuotina.

Dagdos bažnyčia yra viena iš įspūdingesnių išlikusių XVIII amžiaus pirmos pusės jėzuitų bažnyčių, kurios projekto autorystė siejama su Antonio Paracco pavarde. Šio architekto darbai yra beveik nežinomi Vilniuje, tačiau jis paliko ryškų pėdsaką kitose LDK vietovėse, o jo braižas buvo artimas Vilniaus barokui. Buvusioje jėzuitų įkurtoje Aulėjos misijoje bažnyčia pastatyta iškart po Abiejų Tautų Respublikos padalijimo ir atskiri pastato elementai vis dar būdingi Vilniaus baroko mokyklai.

Kitų vienuolijų veikla

XVII amžiaus pabaigoje dominikonai taip pat įsikūrė Latgalos regione, čia buvo įkurti Pasienės bei Agluonos vienuolynai. Škaunėje Dominikonų misija įkurta XVIII amžiuje, o mūrinė bažnyčia pastatyta jau XIX amžiaus pirmoje pusėje, tačiau joje vis dar ryškūs baroko akcentai. Nuo XVIII amžiaus vidurio Vilianuose įsikuria bernardinai, o Kraslavoje misionieriai.

Kaimyninė Latvija slepia išskirtinę, mažai pažintą LDK paveldo kolekciją.

Dominikonai Pasienėje ir Agluonoje pirmaisiais misijos dešimtmečiais tenkinosi mediniais pastatais, tačiau jau XVIII amžiaus antroje pusėje šiose vietovėse iškilo įspūdingi mūriniai baroko statiniai. Šie objektai yra iki šiol išlikę vieni ryškiausių ir lengvai atpažįstamų Vilniaus baroko mokyklos perlų ne tik dabartinės Latvijos teritorijoje, bet ir žvelgiant į visą istorinį LDK regioną. Šių objektų autorystė iki šiol yra miglota. Agluonos bažnyčia dabartinę savo išvaizdą įgavo jau XIX amžiaus pradžioje. Pasienės bažnyčios architektais dažniausiai laikomi minėtas Antonio Paracca ir neabejotinai Vilniuje dirbęs Jonas Tobiasas Dyderšteinas (vienas ryškiausių pavyzdžių – Šv. Rapolo bažnyčia Vilniuje).

Šie architektai tiesiogiai siejami su Kraslavos miesto suklestėjimu XVIII amžiuje. A. Paracca parengė Kraslavos misionierių bažnyčios projektą. J. T. Dyderšteinas vykdė Platerių rūmų bei puošnios rotušės statybas (pastatas buvo sunaikintas XIX amžiaus pabaigoje). Kai kurių tyrėjų darbuose šių architektų darbų autorystė persipina.

Tokia pati situacija yra ir su netoliese esančia Piedrujos bažnyčia. Pati Piedruja yra įsikūrusi šalia Dauguvos upės, skiriančios kaimą nuo dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančios Drujos, kurioje iki šiol yra išlikę reikšmingų Lietuvai paveldo objektų. Beje, žvelgiant į kai kuriuos XVIII amžiaus pabaigos LDK žemėlapius, Piedrujos kaimas nurodomas jau ne kaip Livonijos vaivadijos, o tiesioginė LDK dalis.

Šiame kontekste taip pat ryškus akcentas yra Vilianų bernardinų bei Berzgalės mūrinės bažnyčios, kurių barokinės formos taip pat artimos Vilniaus baroko mokyklai.

Dabarties tyrimų perspektyvos

Kraslavos rotušės statyba siejama su Jonu Tobiasu Dyderšteinu, vienu iš Vilniaus baroko kūrėjų. Rotušė buvo nugriauta XIX amžiaus pabaigoje.Napoleono Ordos piešinys
Kraslavos rotušės statyba siejama su Jonu Tobiasu Dyderšteinu, vienu iš Vilniaus baroko kūrėjų. Rotušė buvo nugriauta XIX amžiaus pabaigoje.Napoleono Ordos piešinys

Livonijos vaivadija, po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo pateko į Rusijos imperijos rankas. Kraštas tiesiogiai buvo atplėštas nuo kitų latviškų žemių administracijos, Latgalą įtraukiant į Vitebsko gubernijos teritoriją. Kaip Lietuvoje bei Lenkijoje, čia aktyviai buvo įsitraukiama į sukilimus prieš carinę Rusiją, po kurių krašte pradėtos vykdyti represijos prieš katalikų bažnyčią ir prieš pačius gyventojus. Buvo uždarinėjami vienuolynai, draudžiama statyti naujas bažnyčias.

Abiejų Tautų Respublikos palikimas Latvijoje nėra plačiai nagrinėtas nei lietuvių, nei latvių istoriografijoje. Kalbant apie šį laikotarpį Latvijoje dažnai apsiribojama tokiomis sąvokomis, kaip „lenkų įtaka“. Barokinių bažnyčių architektūra vadinama „lenkų baroku“. Tai rodo, jog ši tema reikalauja didesnio abiejų šalių istorikų dėmesio, visuomenėje būtina labiau skleisti LDK istorinį naratyvą.

Kaimyninis Livonijos regionas visuomet buvo įtrauktas į lietuviškų vienuolijų provincijų plėtrą šiame regione, o architektūriniai sprendiniai tiesiogiai sutapo su LDK architektūrinėmis madomis, kurioms milžinišką įtaką turėjo unikalusis Vilniaus barokas ir jo mokykla. Latgalos regionas yra reikšmingas LDK istorijos tyrimų laukas, tik iki šiol menkai sulaukia tyrinėtojų dėmesio.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"