Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Tynieco vienuolyne lankėsi Vytautas Didysis 

2017 rugpjūčio 30 d. 12:00
1939 metais Tynieco vienuolynas atgimė kaip didingos praeities simbolis.
1939 metais Tynieco vienuolynas atgimė kaip didingos praeities simbolis.
krakow.naszemiasto.pl nuotrauka

Seniausio Lenkijos vienuolyno – Tynieco abatijos – istorija siejasi ir su Lietuva. Čia kadaise viešėjęs didysis kunigaikštis Vytautas brolius pakvietė įsikurti Lietuvoje.

Seniausią ir šiuo metu patį didžiausią Lenkijoje benediktinų Tynieco vienuolyną ant stataus uolėto Vyslos upės skardžio 1044 metais įkūrė Lenkijos kunigaikštis Kazimieras I Atnaujintojas. Spėjama, kad vienuolius benediktinus jis pasikvietė iš Vokietijos. Kadangi neseniai buvo nuslopintas pagonių sukilimas, vienuolius jis įpareigojo atkurti tvarką, įtvirtinti Bažnyčios pozicijas, o pats siekė naujai pertvarkyti Lenkiją. Aplankyti šį vienuolyną Tyniece pakvietė Lenkijos institutas Vilniuje.

Ryšiai su Lietuva

Vytautas Didysis Krokuvoje lankėsi 1386 metais, apsikrikštijo ir apsilankė vos už 12 km esančiame tuomet jau labai garsiame Tynieco vienuolyne. Po mongolų ir totorių antpuolių vienuolynas XIII amžiuje priminė tvirtovę, atsirado daug gynybinių įtvirtinimų.

Čia viešėdamas Vytautas Didysis susipažino su vienuoliais ir pakvietė įsikurti Lietuvoje. 1405 metais jiems padovanojo savo gimtąją pilį Senuosiuose Trakuose (dabar išlikusi tik medžiais apaugusi piliavietė) ir šalia pastatė bažnyčią. Spėjama, kad bažnyčios zakristija buvo įrengta iš jo tėvo Kęstučio pirties. Dabar stovinti bažnyčia jau gerokai pakitusi.

Lankantis Tynieco vienuolyne vyriausiasis fondų saugotojas Michalas Gronowskis pažymėjo, kad Vytauto apsilankymas Tyniece irgi įrodo vienuolyno svarbą ir reikšmę praeityje. Su Lietuva susijusi istorija broliams yra žinoma, ne vienas jų privačiai viešėjo Senuosiuose Trakuose, o Tynieco vienuolyne ant akmeninių lentelių yra įamžintos Lietuvoje palaidotų benediktinų misionierių pavardės.

„Veiklos Trakuose ištakos buvo Tynieco abatijoje. Be to, iš rašytinių šaltinių žinome, kad broliai benediktinai XVII-XVIII amžiuje Vilniuje yra buvę seserų benediktinių nuodėmklausiais“, – pasakojo fondų saugotojas. Seserys benediktinės Vilniuje veikė prie Šv. Kotrynos bažnyčios. Ten irgi yra palaidotų brolių benediktinų.

Istorijos vingiai

Tyniece benediktinai gyveno ilgai, jų veikla buvo nutraukta tik po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai šis kraštas atiteko Austrijai. Kaip pasakojo ekskursiją po vienuolyną surengęs brolis Grzegorzas, iš pradžių vienuolyną atakavo carinės Rusijos pajėgos, vadovaujamos karvedžio Aleksandro Suvorovo. Vienuolynas buvo smarkiai apgriautas, tačiau konfederatai atsilaikė.

„Kai po metų atėjo austrai, tuomet šis kraštas pasidavė. 1816 metais austrų valdžia vienuolyną uždarė, tik 1939 metais čia sugrįžo vienuoliai. Iš dabar vienuolyne gyvenančių 40 brolių yra keletas, kurie čia gyvena nuo 1939 metų“, – pasakojo brolis Grzegorzas.

Tynieco vienuolynas atviras turistams. Čia veikia svečių namai, yra kavinė, iš kurios atsiveria vaizdas į Vyslą, knygynas, vienuolijos istorijos muziejus.

Kaip pažymėjo M. Gronowskis, Tynieco vienuolynas tuomet atgimė kaip valstybės širdis, kaip didingos praeities simbolis. „Beje, lenkų rašytojo, Nobelio premijos laureato Henryko Sienkiewicziaus romano „Kryžiuočiai“ veiksmas prasideda būtent Tynieco abatijoje, – pasakojo M. Gronowskis. – O XVI amžiaus istorikas Janas Dlugošas vienuolyną yra pavadinęs gražiausiu tėvynės brangakmeniu. Būtent tais laikais pastatai įgavo gotikinių formų, daug kas buvo perstatyta.“

Lietuvoje benediktinų vienuolynas buvo uždarytas taip pat XIX amžiuje, caro laikais. Kai nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje pradėjo atsikurti vienuolijos, benediktinai į Lietuvą atvyko jau ne iš Lenkijos, o iš Prancūzijos. Dabar jie veikia Palendriuose (Kelmės r.).

Šiuo metu Tynieco vienuolyne visi broliai yra iš įvairių Lenkijos kraštų, vienas – ukrainietis. Kaip pasakojo brolis Grzegorzas, stojantieji į vienuolyną abitą gauna pusmetį pagyvenę čia ir pasitikrinę, ar toks gyvenimo būdas jiems tikrai tinka. Tuomet prasideda noviciatas – oficialus buvimo, mokymosi vienuolyne kelias, trunkantis vienus metus. Tada metus ruošiamasi pirmiesiems įžadams.

„Pasak legendos, Kazimieras I Atnaujintojas pasitraukęs iš Lenkijos buvo pats tapęs benediktinų vienuoliu ir gyveno Kliuni (Prancūzija) vienuolyne. Jis turėjo dvi karūnas – kunigaikščio ir benediktinų (tonzūra – išskustas jo viršugalvis – reiškė vienuolio gyvenimo „karūną“). Apie tai byloja ir XVI amžiaus šio valdovo skulptūra, esanti vienuolyne, – sakė brolis Grzegorzas. – Kazimieras vienoje rankoje laiko kalaviją, kitoje – kryžių ir šv. Benedikto regulą“.

Nuo bičių iki knygų

Tynieco vienuolynas atviras turistams. Čia veikia apie šimto vietų svečių namai, galima apsistoti, organizuoti konferencijas. Yra restoranas, kavinė, iš kurios atsiveria vaizdas į Vyslą, knygynas, vienuolijos istorijos muziejus, suvenyrų ir benediktinų gaminių parduotuvėlė.

Tynieco vienuolyne lankėsi Vytautas Didysis

Joje galima įsigyti arbatžolių, natūralaus muilo, medaus, vyno, alaus. Tiesa, anksčiau šiuos produktus gamindavo patys vienuoliai, o dabar, kaip pasakojo mus lydėjęs brolis, jie tuo užsiimti nesuspėtų, todėl pagal jų užsakymus benediktinų prekės ženklo gaminius daro įvairios įmonės.

Vienam broliui leista užsiimti bitininkyste, nes tai yra jo mėgstama veikla. Vienuolyne yra ir kelios dirbtuvės. Vienoje jų veikia ikonų tapymo mokykla, kitoje vienas brolis kuria meno dirbinius, suvenyrus. Vienuoliai turi ir savo leidyklą, jos knygomis prekiauja vietos knygyne. Apie vienuolyno veiklą, galimybes čia apsistoti informacijos galima rasti www.benedyktyni.pl.

Broliai penkis kartus per dieną renkasi kartu pasimelsti, o kitą laiką skiria įvairiai veiklai: rūpinasi parapija, du broliai dėsto universitetuose, keli studijuoja teologiją. Keletas jų rūpinasi vienuolyno istorijos tyrinėjimais. Aptarnauti turistus – taip pat vienuolių pareiga. Pasak M. Gronowskio, brolių veikla siejasi su pagrindinėmis benediktinų savybėmis – ištverme, kantrybe, nuolankumu.

Kaip pažymėjo vienuolis, daugelis mano, kad lotyniškas šūkis „Ora et labora“ (Melskis ir dirbk) yra iš šv. Benedikto regulos. Iš tikrųjų šis šūkis atsirado gerokai vėliau. Spėjama, kad XIX amžiuje jį sugalvojo vienas autoritetingas benediktinų abatas iš Vokietijos.

Tynieco vienuolynas ypatingas ir tuo, kad jame buvo pradėtas pirmasis Biblijos vertimas į lenkų kalbą. Naujausiuose brolių planuose – po vienuolynu lankytojams įrengti požeminį pasivaikščiojimo taką, kuris per refektoriumą (brolių valgyklą) nuvestų į sodus.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika