Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Signataro Jokūbo Šerno sūnaus paslaptis išaiškėjo tik po daugelio metų 

2018 balandžio 30 d. 13:53
Jacques"as Sernas./
Jacques'as Sernas./
Flickriver nuotrauka

Vasario 16-osios Akto signataro Jokūbo Šerno sūnui Jacques‘ui Sernas buvo lemta tapti tikra kino įžymybe. Laisvajame pasaulyje jis labiausiai išgarsėjo kaip Paris įvykių kupinoje dramoje „Elena iš Trojos“. Tačiau ir paties aktoriaus gyvenimas nestigo nutrūktgalviškų nuotykių ir net susidūrimų su mirtimi. Kai kurios jo paslaptys, susijusios su mylėtomis moterimis, išaiškėjo tik po daugelio metų.

Signataras J. Šernas buvo susituokęs du kartus. Per Pirmąjį pasaulinį karą vedė Kleofą Brijūnaitę, jiems gimė duktė Irena Danutė. Neaiškiomis aplinkybėmis pora išsiskyrė.

1924 metais gimtinėje, Nemunėlio Radviliškyje, Jokūbas susituokė su žydaite Vera Fainberg. Vera gimė 1902 metais Sankt Peterburge kailių perdirbėjų šeimoje. Turėjo seserį Riką ir brolį Monią. Nuo jaunumės domėjosi menu – literatūra, muzika, Mėgo šokti, buvo baleto mokytoja. Dažnai lankėsi Sankt Peterburgo operoje.

Lietuvos Tarybos Prezidiumas. Iš kairės: sekretorius Jokūbas Šernas, pirmininkas Antanas Smetona, pirmasis vicepirmininkas Jurgis Šaulys, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis. Berlynas, 1918 m. spalis. / Emilio Bieberio fotoateljė LNM
Lietuvos Tarybos Prezidiumas. Iš kairės: sekretorius Jokūbas Šernas, pirmininkas Antanas Smetona, pirmasis vicepirmininkas Jurgis Šaulys, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis. Berlynas, 1918 m. spalis. / Emilio Bieberio fotoateljė LNM

Čia 1923-iaisiais ir sutiko savo būsimą vyrą signatarą J. Šerną. 1925-ųjų liepos 30 dieną porai gimė sūnus Jokūbas Bernardas – itin turiningos biografijos žurnalistas ir Holivudo aktorius.

Naujai šeimai nebuvo lemta pasidžiaugti bendru gyvenimu. Kai Jokūbui Bernardui suėjo metukai ir viena diena, jo tėvas, ką tik sukakęs 39-erių, mirė nuo skrandžio vėžio.

Ankstyva vyro mirtis skaudžiai palietė Verą. Prislėgta sielvarto našlė net atsisakė važiuoti automobiliu į kapines – apie dešimt kilometrų velionio palaikus lydėjo pėsčiomis.

Po J. Šerno mirties Verai teko pačiai rūpintis sūneliu. Darbo ieškoti ji nusprendė užsienyje. Jokūbą Bernardą palikusi velionio broliui evangelikų reformatų kunigui Adomui Šernui ir jo žmonai Zuzanai, motina iš pradžių išvažiavo į Leningradą, paskui Berlyną, o galiausiai apsistojo Paryžiuje.

Ten gavo aktorės darbą. Kai įsitikino, kad galės išsilaikyti naujoje šalyje, grįžo į Lietuvą pasiimti trejų sulaukusio sūnaus.

Siekė tapti gydytoju, uždarbiavo kaip boksininkas

Prancūzijoje emigrantai patyrė transformaciją: V. Šernienė tapo Charnasse, o sūnus Jokūbas – Jacques‘u Sernas. Vera daug rašė. Nors laisvai kalbėjo lietuviškai, rusiškai, prancūziškai ir vokiškai, jos literatūriniai pėdsakai liko tik prancūzų kalba.

Leidykla „Fayard“ 1933 metais išleido knygą lietuviškos tautosakos motyvais „Nepataisoma žala“ (Le mal irréparable), „Tu enfanteras dans la douleur“ (1934), „Le Charme. Nouvelle inédite“ (1935). Ji dalyvavo leidyklos literatūriniuose vakarėliuose ir socialiniuose pobūviuose, susipažino su kitais rašytojais.

J. Sernas 1935–1940 metais mokėsi „Henri IV École Alsacienne“ licėjuje, 1942-aisiais Klermon Ferane įgijo savo pirmąjį licenciatą, o 1945 metais Liono universitete – antrąjį. Mokėsi boksuotis, siekė profesionalo karjeros.

Išlaikęs egzaminus vaikinas pradėjo studijuoti mediciną Sorbonos universitete, siekė tapti plastikos chirurgu. Bet dar iki tol likimas į Jacques‘o biografiją įrašė daug nepaprastų įvykių.

„Čia gyvena purvinas žydas“

1930-aisiais Vera ištekėjo už gydytojo gastroenterologo Nicola Goldensteino, žydų išeivio iš Rusijos. Žiemas šeima praleisdavo Paryžiuje, o vasaras – garsiajame gydomųjų vandenų kurorte Viši. Abiejuose miestuose veikė N. Goldensteino klinikos.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciams okupavus dalį Prancūzijos, šeima pasiliko Viši. Dar porą mėnesių miestelis liko neužimtas. Bet ir čia fašistuojantys Prancūzijos liaudies partijos (PPF) nariai kėlė galvas, persekiojo kitaip manančius. Būsimasis aktorius įsitraukė į Prancūzijos pasipriešinimo judėjimą.

Viskas prasidėjo nuo to, kai būdamas penkiolikos su draugais apgynė PPF jaunuolių mušamą žydų berniuką. Panašūs konfliktai kartojosi, todėl po truputį Jacques‘as tapo rezistentu.

Vieną dieną ant N. Goldensteino vilos atsirado raudonas užrašas „Čia gyvena purvinas žydas“. Jaunuoliui užvirė kraujas. Padedamas chemijos mokytojo iš Kusė licėjaus jis pasidirbdino bombą ir susprogdino ją prie PPF būstinės. Okupantų valdžia įtarė, kas tai padarė, tačiau pristigo įrodymų.

J. Sernas buvo deportuotas į Uselio miestą Korozės apygardoje. Mama turėjo lydėti nepilnametį sūnų. Uselyje jaunuolis pradėjo rezistentams platinti atsišaukimus ir aukso luitus, kuriuos parašiutais nuleisdavo anglai.

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Sėdi iš kairės: sekretorius Stasys Šilingas, Emilija Vileišienė, pirmininkas Martynas Yčas, Antanas Vileišis, Konstantinas Olšauskas, Jonas Basanavičius, iždininkas Jonas Kymantas; stovi: raštvedys Jokūbas Šernas, Povilas Dogelis, Juozas Balčikonis, vicepirmininkas Juozapas Kukta, Antanas Žmuidzinavičius, vicepirmininkas Antanas Smetona. Vilnius, 1915 m. / Fot. Aleksandras Jurašaitis LNM
Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Sėdi iš kairės: sekretorius Stasys Šilingas, Emilija Vileišienė, pirmininkas Martynas Yčas, Antanas Vileišis, Konstantinas Olšauskas, Jonas Basanavičius, iždininkas Jonas Kymantas; stovi: raštvedys Jokūbas Šernas, Povilas Dogelis, Juozas Balčikonis, vicepirmininkas Juozapas Kukta, Antanas Žmuidzinavičius, vicepirmininkas Antanas Smetona. Vilnius, 1915 m. / Fot. Aleksandras Jurašaitis LNM

Buchenvaldo sukilimas

Dar būdamas septyniolikos J. Sernas pabėgo į Paryžių. Iš ten ketino pasiekti Ispaniją, prisišlieti prie generolo Charles‘io de Gaulle‘io laisvųjų pajėgų. Tačiau buvo areštuotas Liono stotyje ir po dvylikos dienų sausakimšame traukinyje 1943-ųjų birželį atsidūrė Buchenvaldo belaisvių stovykloje prie Veimaro.

Buchenvaldas buvo ne naikinimo, o darbo stovykla. Tačiau Vokietijos reikalams šlyjant, priartėjus Sąjungininkų pajėgoms, SS nusprendė pradėti stovyklos „valymą“. Sušaudė anglų, amerikiečių ir rusų belaisvius.

Matydami, kad ir jų laukia toks likimas, 1945 metų balandžio 11-ąją likusieji kaliniai, tarp jų ir J. Sernas, sukilo. Šturmavo Buchenvaldo bokštą, užėmė dalį stovyklos teritorijos. Apsiausti, likę be maisto, atsilaikė dešimt dienų, kol juos išvadavo amerikiečiai.

Buchenvalde Jacques‘as neteko trečdalio svorio, susirgo dizenterija. Į Paryžių grįžo gegužės 8-ąją, kai buvo paimtas Berlynas. Atsitiktinai susitiko su mama. Iš jos sužinojo, kad po kratos namuose Viši, jo patėvį Nicola vokiečiai išvežė į Aušvicą. Iš ten jis nebegrįžo.

Po karo J. Sernas kurį laiką dirbo laikraščio „Kova“ (Combat) korespondentu Niurnbergo karo nusikaltimų tribunole. Sveikata buvo tokia prasta, kad istorinį procesą stebėjo tik 15 dienų. Apie Niurnbergo bylą parašė tris straipsnius.

Kortos lėmė aktoriaus karjerą

Madam Charnasse mėgo lošti kortomis. Sunkiais karo metais šis užsiėmimas padėjo išlaikyti šeimą. Vera dalyvaudavo bridžo turnyruose, ne retai juos laimėdavo.

Kartą ji kortavo su vienu kino prodiuseriu. Šis paragino atsiųsti sūnų į režisieriaus Raymond‘o Lamy filmo „Veidrodis“ (Miroir) atranką. Vienai scenai ieškota boksininko. Taip lietuvis, gavęs Paryžiaus boksininko Battling-Joe vaidmenį, pateko į kiną. Ir į prancūzų žvaigždžių – Jeano Gabino, Martine Carol, Gabriele Dorziat – draugiją.

Vaikinas pasisamdė agentę, toliau tęsė medicinos studijas. Vieną rytą sulaukė skambučio iš Romos. Prastai prancūziškai kalbantis vyriškis prisistatė esąs prodiuseris Carlo Ponti (vėliau vedęs Sophią Loren) ir pakvietė filmuotis pas Pietro Germi.

„Paklydusiame jaunime“ (Gioventù perduta) J. Sernas įkūnijo pagrindinį personažą – šaltakraujį nusikaltėlį jaunuolį Stefaną. Už šį vaidmenį 22 metų lietuvis pelnė Sidabrinės juostos apdovanojimą – kaip geriausias užsienio aktorius italų kine.

Trumpa draugystė su Marilyn Monroe

1950 metais Prancūzijos lietuvis nusifilmavo Giorgio Bianchi filme „Cuori sul mare“ drauge su kita kylančia kino žvaigžde Marcello Mastroianni. Šis filmas taip pat tapo aktorės S. Loren debiutu.

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje jam nusišypsojo laimė sutikti patį Federico Fellini. Šis pakvietė J. Sernas į legendinį savo filmą „Saldus gyvenimas“ (La Dolce Vita). Lietuvis jame suvaidino kino žvaigždę (Il divo).

Pasirašęs sutartį su kino studija „Warner Bros.“ 1954 metasi J. Sernas išvyko į Jungtines Valstijas. Aktorius yra pasakojęs, kad į Holivudą atskrido su lietuvišku pasu.

Iki 1999-ųjų J. Sernas suvaidino net 85 vaidybiniuose filmuose. O nuo 1973 iki 2006 metų nusifilmavo dešimtyje italų TV serialų.

Penktajame dešimtmetyje aktorius buvo vadinamas gražiausiu pasaulio vyru. Jis filmavosi ir draugavo su tokiomis garsenybėmis kaip Brigitte Bardot, Grace Kelly, Yves‘u Montand‘u, Henry Fonda, Ava Gardner, Nathalie Wood, Rocku Hudsonu.

Buvo atsidūręs ir sekso simbolio aktorės Marilyn Monroe glėbyje. Tiesa, poros draugystė truko vos tris mėnesius.

Dominikos istorija

Kaip ir tėvas, aktorius J. Sernas buvo susituokęs du kartus. Abu – su italėmis. 1955 metais vedė žurnalistę Marią Stellą Signori. Po dvejų metų pora susilaukė dukters Francescos. Pirmoji santuoka truko daugiau kaip keturis dešimtmečius.

2001-aisiais J. Sernas vedė Mariną De Santis. Su ja nugyveno iki savo mirties, vaikų nesusilaukė. 2004-ųjų gegužę, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, šį džiugų įvykį signataro sūnus sutiko su žmona grįžęs į savo gimtinę.

Dar vienas intriguojamas aktoriaus gyvenimo puslapis verčia grįžti į karo metus. Tada Jacques‘as draugavo su mergina Micheline Hebrard. Jaunuolio areštas juos greitai išskyrė, kaip paaiškėjo, visiems laikams.

1944-ųjų rugsėjį, kai Jacques‘as kalėjo Buchenvlde, Micheline pagimdė dukrelę. Pavadino ją Dominika. Net 23 metus nuo merginos buvo slepiama, kas tikrasis jos tėvas. Juo Dominika laikė mamos vyrą muzikantą. Tik šiam mirus tarp dokumentų atrado V. Charnasse laiškus, kuriuose ji maldavo susitikimo su sūnaus Jacques‘o dukra. Iki pat mirties 1971 metais V. Šernienei tokia malonė nebuvo suteikta.

Sernas su dukra Francesca Romoje 1971 metai.
Sernas su dukra Francesca Romoje 1971 metai.

Praeities paieškos Lietuvoje

Jacques‘as ir Dominika – tėvas ir dukra – pirmą kartą susitiko 1995-aisiais Romoje. Tada stiuardese dirbusiai dukrai buvo jau 51 metai. Susitikime dalyvavo jos vyras chirurgas Jeanas Pierre‘as Fraiolis su sūnumis Mathieu, Nicolas ir Damienu.

Po devynerių metų Mathieu pavyko aplankyti senelio kraštą. M. Fraioli buvo studijavęs JAV ir Kanadoje, paskui dirbo vienos prancūzų kompanijos atstovybėje Rusijoje. 1996 metais į jo rankas pateko Bostone leista Lietuvių enciklopedija. Joje jis atrado Jokūbo Šerno pavardę ir praeities paieškas tęsė Prancūzijoje.

Susidomėjęs savo kilme M. Fraioli apsilankė Nemunėlio Radviliškyje, kur palaidoti Jokūbas ir Adomas Šernai, o bažnyčioje buvo pakrikštytas jo senelis Jacques‘as.

Anūko paskatintas po 76 metų pertraukos į gimtinę ryžosi grįžti ir aktorius J. Sernas. Tai įvyko 2004 metų gegužę. J. Sernas mirė 2015 metais Romoje.

Parengta pagal lietuviškos spaudos publikacijas ir Aurelijos Arlauskienės knygą

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika