Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Odinės budelių prijuostės: NKVD veterano išpažintis 

2019 kovo 31 d. 15:52
1991 metais ekshumuoti lenkų belaisvių palaikai iš pirmų 4 kapaviečių.
1991 metais ekshumuoti lenkų belaisvių palaikai iš pirmų 4 kapaviečių.
katynfiles.com nuotrauka

Senas vaizdo įrašas. 88 metų amžiaus KGB generolas majoras Dmitrijus Tokarevas mielai atsakinėja į SSRS karinė prokuratūros klausimus apie lenkų belaisvių žudynes 1940 metais. Nepaisant su nauja jėga įsiplieskusios Katynės neigimo bangos, kai kurie tyrinėtojai Rusijoje vis dar mėgina papasakoti tiesą.

Įsakymą dalyvauti tūkstančių lenkų belaisvių egzekucijoje generolas Tokarevas gavo 1940 metais iš paties vidaus reikalų „narkomo“ Bogdano Kobulovo. Lenkus gabeno iš Ostaškovo lagerio į Kalininą, kur NKVD kalėjime buvo įrengta speciali egzekucijų kamera, apmušta veltiniu (kad slopintų šūvių garsą). Kiti kaliniai iš buvo laikinai iškeldinti. Masinei egzekucijai vadovavo specialiai iš Maskvos atsiųsti NKVD Komendatūros skyriaus viršininkas Blochinas, majoras Sinegubovas ir Konvojaus pajėgų štabo viršininkas Krivenka.

Prieš egzekuciją Blochinas vildavosi specialius rūbus – rudą odinę kepurę, ilgą odinę prijuostę ir ilgas (aukščiau alkūnių) odines pirštines. Po nakties „triūso“, sunkvežimiai išgabendavo kūnus į Medno kaime jau paruoštas duobes.

Belaisvius šaudė ir išvežinėjo naktimis. Nuveždavo, suversdavo į duobes, užberdavo žemėmis ir eidavo ilsėtis – degtinę gerti. Vakare – viskas iš naujo.

Generolo Tokarevo parodymai įrašyti 1991 metų kovą. Įrašo fragmentai buvo skelbiami Rusijoje, kai kurie epizodai išversti į lenkų kalbą. Tačiau visas įrašas tyrinėtojams atiteko palyginti visai neseniai. Astronomas Aleksejus Pamiatnychas trijų valandų trukmės įrašą atrado privačiame archyve tik dabar, nors dar 1989 metais publikavo pirmąjį savo straipsnį „Katynė. Patvirtinti ar paneigti“.

Tai buvo pirmoji publikacija sovietų spaudoje, kurioje teigta, kad lenkų karo belaisvius sušaudė ne naciai, o sovietai. Tais pačiais metais Kremlius nusprendė perduoti Katynės dokumentus Lenkijai, o 1990 metų pabaigoje karinė prokuratūra, Michailo Gorbačiovo nurodymu, ėmėsi tyrimo ir pradėjo apklausti liudininkus. 1991 metų rugpjūtį, iškart po nepavykusio pučo, Aleksejus Pamiatnychas, kaip fondo „memorial“ atstovas, dalyvavo Katynės aukų palaikų ekshumacijoje Medno kaime, kur visai šalia buvo ir masinės kapavietės ir čekistų vasarnamiai.

Rusijoje leidžiamos tik sovietų atsakomybę neigiančios knygos./svoboda.org koliažas
Rusijoje leidžiamos tik sovietų atsakomybę neigiančios knygos./svoboda.org koliažas

Kodėl generolo Tokarevo parodymai vis dar aktualūs dabartinei Rusijai, Aleksejus Pamiatnychas pasakojo svoboda.org:

„Tokarevas pasakojo, apie posėdį Maskvoje, kur buvo perduotas aukščiausios valdžios įsakymas – sušaudyti. Jis atsiminė ir skaičių – 14 000 lenkų karininkų. Iš Maskvos ateidavo sąrašai (maždaug po 100 pavardžių) ir iš Ostaškovo geležinkeliu gabendavo iškart po keletą grupių, po 250 – 300 žmonių. Tada automobiliais juos atgabendavo į Kalinino NKVD kalėjimą, kur kiekvieną dieną vykdytos egzekucijos.

Tokarevas pasakojo ir kaip buvo šaudomi belaisviai lenkai. Dalyvaudavo apie 30 enkavėdistų. Tardymas „raudonajame kampelyje“ trukdavo neilgai, tik tiek, kad budeliai įsitikintų, kad žmogus yra tikrai tas, kuris nurodytas sąraše. Tai yra, klausdavo tik asmeninių duomenų. Iš ten belaisvį vesdavo tiesiai į rūsį, paleisdavo šūvį į galvą ir kūną išvilkdavo pro kitas duris į vidinį kiemą. Surinkus keliasdešimt kūnų, juos kraudavo į sunkvežimį ir išveždavo į Medne, kur „darbavosi“ iš Maskvos atsiųsti ekskavatorininkai – duobkasiai. Jie padėdavo kūnus ir iškrauti, ir į duobes suversti.

Belaisvius šaudė ir išvežinėjo naktimis. Nuveždavo, suversdavo į duobes, užberdavo žemėmis ir eidavo ilsėtis – degtinę gerti. Vakare – viskas iš naujo.

Egzekucijose dalyvavo ir aukšto rango enkavedistų vairuotojai. Tokarevo vairuotojas mėgino atsisakyti, bet viršininkas pagrasino, kad ir jį patį nušaus.

Anot Tokarevo, toje vietovėje laidojo tik sušaudytus lenkus, o sovietų piliečius užkasdavo aplinkinėse kapinėse. Tokarevas užsiminė apie tai, kad Katynėje lenkų belaisvius šaudė tiesiog prie duobių ir tvirtino, kad taip daryti buvo neteisinga, nes kas nors iš jų galėjo pabėgti ir viską papasakoti. O štai Kalinine – tvarka – niekas niekur iš kalėjimo dingti negalėjo.

Paties Tokarevo vasarnamis stovėjo vos už kilometro nuo Medno. Kai buvau ten 1991 metais, aplink buvo keletas KGB vasarnamių, apsaugos postas. Kai atkasėme pirmąją duobę, radome septintajame dešimtmetyje statyto lauko tualeto liekanas. Tiesiog toje vietoje buvo įrengta tinklinio aikštelė.

Jei (rusiškuose) internetiniuose knygynuose įvesite paiešką „Katynė“, rasite tik neigėjų knygas, kuriems nė motais daugybė įrodymų – pagal juos lenkus vis tiek žudė vokiečiai. Šiuo metu itin populiari neigėjų versija: Kalinine palaidoti ne lenkai, o mūšiuose su vokiečiais žuvę arba nuo sužeidimų ligoninėse mirę raudonarmiečiai“.

Kapavietėse šalia Medno rasta daugybė dokumentų, įrodančių, kad palaidoti lenkų belaisviai./katynfiles.com nuotrauka
Kapavietėse šalia Medno rasta daugybė dokumentų, įrodančių, kad palaidoti lenkų belaisviai./katynfiles.com nuotrauka

„Memorial“ Lenkijos komisijos vadovas Aleksandras Gurjanovas:

„Ostaškovo stovykloje daugiausia buvo lenkų policininkų – 5000 iš 6300 sušaudytų belaisvių. Daugelis policininkų buvo iš vakarinių vaivadijų. Prasidėjus karui jie evakavosi į rytus ir pateko į nelaisvę. NKVD atiteko ir visi jų evakuoti dokumentai. Čekistai juos nagrinėjo, kad identifikuotų kuo daugiau lenkų policininkų. Jų sąrašai siųsti į Minską ir Kijevą, nors daugelis jau buvo nelaisvėje.

Sklype šalia Medno – 23 masinės kapavietės. 1991 metais sovietų karinė prokuratūra atrado tik 4, tačiau nenuginčijamai nustatė, kad jose palaidoti lenkai, 1939 – 1940 metais kalėję Ostaškove. Tai buvo galingas smūgis melagingai sovietų versijai, kad visus lenkų karininkus vokiečiai sušaudė Katynėje. Uniformų kišenėse rasti asmens tapatybės dokumentai, laiškai nuo artimųjų, sovietiniai laikraščiai ir net dienoraščiai. Tačiau ekshumacijos rezultatai Rusijoje pilnai nepaskelbti iki šiol. 1995 metais lenkai atkasė visas 23 duobes ir surado dar daugiau dokumentų“.

Baisiausias NKVD budelis, nužudęs dešimtis tūkstančių žmonių, mirė 1955 metais. Krivenka, apdovanotas keletu ordinų ir dalyvavęs čečėnų trėmimuose, mirė 1954 metais. Ilgiausiai išgyveno Sinegubovas, iki 1971 metų. Tokarevas po karo tapo Tadžikijos SSR ir Totorijos ASSR KGB vadovu, 2 kartus tapo SSRS Aukščiausiosios Tarybos nariu, Apdovanotas 7 ordinais.

1940 metais išžudyti Lenkijos piliečiai Rusijoje iki šiol nereabilituoti.

Aleksandras Gurjanovas:

„Mes norime parodyti rusams, kad tai buvo realūs žmonės, o ne kažkokia beveidė masė, kaip kad juos vaizduoja Rusijos prokuratūra ir kitos žinybos, vykdančios valdžios valią. Lenkų bylos sunaikintos ir prokuratūra tvirtina, kad nėra jokių įrodymų, kad šie žmonės buvo nuteisti ir sušaudyti. Maža to, jie neigia patį žmogaus žūties faktą. Jie nori, kad visi sušaudytieji būtų laikomi nežinomomis aukomis. Rusija pripažįsta, kad nusikaltimą įvykdė NKVD, tačiau kai pateiki žmonių vardus ir pavardes – kategoriškai atsisako juos pripažinti“.

„Memorial“ šiuo metu rengia knygą, kurioje bus išvardytos visi žinomos aukos. Knyga bus išleista iš suaukotų lėšų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika