Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Katedros požemiuose – dar daug paslapčių 

2016 spalio 28 d. 06:00
Karalių kripta, kurioje 1931 metais buvo aptikti valdovų palaikai. Jie po keleto metų buvo perkelti į pastatytą mauzoliejų. Kriptoje likusios pirmykštės gruntinės grindys.
Karalių kripta, kurioje 1931 metais buvo aptikti valdovų palaikai. Jie po keleto metų buvo perkelti į pastatytą mauzoliejų. Kriptoje likusios pirmykštės gruntinės grindys.
Alinos Ožič nuotraukos

Jei Vilniaus katedros požemiuose teko būti prieš keliolika metų, tikrai verta užsukti dabar: jie labai pasikeitę, informatyvesni, atraktyvesni. Radiniai, vaizdo projekcijos, instaliacijos ekspoziciją neatpažįstamai atnaujino 2012 metais.

Tik įėjus į katedrą kairėje ties valdovų koplyčia, kurioje, kaip spėjama, naktį slapčia susituokė Lietuvos didysis kunigaikštis bei Lenkijos karalius Žygimantas Augustas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikė Barbora Radvilaitė, yra nusileidimas į požemius. Pirmiausia valdovai buvo laidojami po šia Valdovų koplyčia. Amžino poilsio čia atgulė valdovo Jogailos anūkai – šventasis Kazimieras, paskui jo brolis Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis.

„Po Valdovų koplyčia buvo palaidota ir pirmoji Žygimanto Augusto žmona Elžbieta Habsburgaitė. Beje, ji ištekėjo būdama vos 16 metų, sirgo epilepsija, Vilniuje mirė sulaukusi 19 metų. Čia po mėnesį trukusios kelionės iš Krokuvos į Vilnių buvo atvežti ir karaliene karūnuotos Barboros Radvilaitės palaikai. Kalbama, kad ir pats Žygimantas Augustas troško būti palaidotas Vilniuje, tik jo valia nebuvo išpildyta“, – pasakojo požemiuose ekskursijas vedanti Bažnytinio paveldo muziejui priklausančių Vilniaus katedros požemių administratorė-gidė Diana Ickovič.

Mauzoliejus pagal lenkų architektų projektą sukurtas 1939 metais. Čia stovi trijų valdovų - Aleksandro Jogailaičio, Elžbietos Habsburgaitės, Barboros Radvilaitės - sarkofagai ir urna su Vladislovo IV Vazos širdimi.
Mauzoliejus pagal lenkų architektų projektą sukurtas 1939 metais. Čia stovi trijų valdovų - Aleksandro Jogailaičio, Elžbietos Habsburgaitės, Barboros Radvilaitės - sarkofagai ir urna su Vladislovo IV Vazos širdimi.

Slaptoji kripta ir mauzoliejus

XVII amžiuje Lietuvos globėjo šv. Kazimiero palaikai iš po Valdovų koplyčios buvo iškasti ir perkelti į pietinėje katedros pusėje pastatytą Šv. Kazimiero koplyčią, o trijų valdovų – užmūryti laikinoje karalių kriptoje katedros požemiuose. Palaikus planuota greitai perkelti į mauzoliejų. „Deja, XVII amžiuje mauzoliejaus nepavyko pastatyti – sutrukdė nuolat besiskverbiantys gruntiniai vandenys, pradėta kasti duobė buvo užtvindyta. O vėliau prasidėjo nepalankūs istoriniai šimtmečiai, kripta buvo užmiršta“, – teigė gidė. Lankytojai dabar gali žvilgtelti į šią karališkąją kriptą, joje išlikusios pirminės gruntinės grindys.

Užmirštoje karalių kriptoje už užmūrytos sienos valdovų palaikai su karūnomis atsitiktinai buvo aptikti tik 1931 metais, kai dėl kilusio potvynio buvo nuodugniai apžiūrėti požemiai. Mauzoliejus buvo baigtas statyti apie 1939 metus, į jį perkelti valdovų palaikai ir urna su Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos širdimi, kuri iki tol sidabrinėje dėžutėje slypėjo po Šv. Kazimiero koplyčios grindimis.

Barboros Radvilaitės kapavietėje rastos karūnos kopija ir jos bei Žygimanto Augusto vienas kitam rašytų laiškų kopijos.
Barboros Radvilaitės kapavietėje rastos karūnos kopija ir jos bei Žygimanto Augusto vienas kitam rašytų laiškų kopijos.

Karūnos ir širdis

„Paprotys širdį laidoti atskirai nuo kūno atsirado XVII amžiuje. Manyta, kad tai su jausmais susijęs organas. Todėl širdį populiaru buvo laidoti toje vietoje, kurią žmogus ypač brangino, – aiškino D. Ickovič. – Vladislovo IV Vazos širdis po Šv. Kazimiero koplyčia palaidota neatsitiktinai. Koplyčią jis baigė statyti, o pradėjo – dar jo tėvas. Abu jie rūpinosi šv. Kazimiero kulto sklaida.“

Mauzoliejuje ant trijų valdovų sarkofagų eksponuojamos jų pomirtinių karūnų kopijos. „Tikrosios dingo Antrojo pasaulinio karo metais. Gali būti, kad kur nors paslėptos, panašiai kaip sienoje buvo paslėptas katedros lobynas. Atkreipkite dėmesį, kad karūnos gana kuklios, be brangakmenių. Tokias specialiai sukurdavo įdėti į karstą. Tikrąsias karūnas valdovai paveldėdavo ir perduodavo vienas kitam, su jomis nelaidodavo“, – sakė D. Ickovič.

1930 metais Čekoslovakijos auksakalių pagamintas sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams. Jie, deja, iki šiol nerasti.
1930 metais Čekoslovakijos auksakalių pagamintas sarkofagas Vytauto Didžiojo palaikams. Jie, deja, iki šiol nerasti.

Senieji mūrai

Tik įėjus į požemius galima išvysti, kaip spėjama, Jogailos krikšto metu pastatytos pirmosios katedros sienos fragmentą. Jutikliniame ekrane bakstelėjus pirštu galima pamatyti, kaip kokiame amžiuje atrodė katedra.

„Keitėsi ji beveik kas šimtmetį – dėl gaisrų, perstatymo, potvynių. Vytauto laikais katedra buvo to paties dydžio, tik 8 metrais aukštesnė. XIV amžiuje statytas gynybinis bokštelis XVI amžiuje tapo varpine. Jos apatinė dalis iki mūsų dienų išlikusi autentiška. Tai seniausias mūrų Lietuvoje, – pasakojo D. Ickovič. – Įspūdingai atrodė barokinė XVIII amžiuje Kristupo Glaubico perstatyta katedra. Tačiau per audrą nugriuvus vienam iš dviejų bokštų buvo pradaužtas stogas, žuvo kunigas ir keli vienuoliai. Apie 50 metų katedra buvo uždaryta, kol XIX amžiaus pradžioje ji įgavo dabartinį klasicizmo stilių. Laurynas Stuoka-Gucevičius nelietė senojo mūro, o tik tarsi perrengė katedrą naujais drabužiais.“

Už metalinių durų - Vytauto laikais statytos katedros požemių skliautai.
Už metalinių durų - Vytauto laikais statytos katedros požemių skliautai.

Neatpažinti palaikai

Ekspozicijos pradžioje – pirmųjų palaidojimų vietos. Pasak gidės, požemiuose rasta daugiau kaip šimto asmenų palaikai: kunigaikščių, jų šeimų narių, vyskupų. „Etiniais sumetimais iš ekspozicijos jie dabar perkelti kitur, lankytojams nerodomi. Atpažinta tik apie 3 proc. palaikų. Manoma, kad tarp tų neatpažintųjų gali būti ir Vytauto Didžiojo palaikai, – teigė D. Ickovič. – Reikėtų brangių DNR tyrimų. Tik kaip bent numanyti, kurie iš to šimto gali būti Vytauto? Tačiau mokslininkai dar nepraranda vilties.“

Požemiuose eksponuojamas Vytauto Didžiojo palaikams skirtas prabangus sarkofagas, Čekijoje sukurtas 1930 metais, minint 500-ąsias Vytauto mirties metines. Jį čekų auksakaliams užsakė katedros požemiais domėjęsis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras diplomatas Donatas Malinauskas. Sarkofagas į Vilnių buvo atvežtas 1933 metais. „Tikėtasi palaikus greitai rasti, – sakė gidė. – Daugiau kaip šimtą kilogramų sveriantis plieninis sarkofagas apjuostas iš aukso ir sidabro nukaldinta ąžuolo lapų juosta. Deja, iki šiol jis tuščias.“

Vytauto kapas iš visuomenės akiračio dingo XVII amžiuje. „Žinoma tiek, kad jis buvo palaidotas po centriniu altoriumi. Tačiau po gaisrų, karų, po katedros perstatymų dabar niekas negali pasakyti, kur buvo centrinis altorius, – aiškino D. Ickovič. – Pagal kitą versiją palaikai buvo paslėpti XVII amžiuje, per karą su Maskvos kunigaikštyste. Užmūryti juos galėjo bet kurioje sienoje, tad tikrinamos įvairios versijos.“

Pirmųjų palaidojimų vietos.
Pirmųjų palaidojimų vietos.

Ką išduoda freska

Požemių lankytojai gali iš arti pamatyti vienos seniausių Lietuvoje freskos kopiją. Už grotelių tarp mūrų saugoma ir originali XIV amžiaus pabaigos freska, tapyta ant sauso tinko. Į ją taip pat galima žvilgtelėti gidei trumpam uždegus šviesą. „1985 metais rastoje freskoje vaizduojamas nukryžiuotasis Jėzus, Motina Marija ir mokinys Jonas. Freska galėjo būti nutapyta jau pirmosios katedros rūsyje prie nežinomo kataliko kapo. Pagal vieną naujausių versijų tai galėjo būti vienas Jogailos brolių, – dėstė D. Ickovič. – Įdomu tai, kad freskos stilistika yra bizantinė. Pagal ją Marija freskoje vaizduojama tamsiai raudonos spalvos drabužiais. Pagal katalikų tradiciją ji vaizduojama mėlynais ar žydrais drabužiais. Nors stilistika bizantinė, teologinė mintis – katalikiška: Jėzus pavaizduotas prie kryžiaus prikaltas trim vinimis (rankose ir viena kojose). Stačiatikiai vaizduoja prikaltą keturiomis vinimis: dvi rankose ir dvi kojose. Pagal tai galima daryti išvadą, kad freskos užsakovas buvo katalikas, palaidotas asmuo – taip pat. Tačiau dailininkas, matyt, buvo stačiatikis, todėl freska ir nutapyta jo stiliumi. Vienoje freskoje – susipynę Rytų ir Vakarų krikščionybės bruožai.“

Pasak gidės, iki 2009 metų, kai Trakų bažnyčioje rasta dar senesnė freska, ši buvo laikoma pačia seniausia Lietuvoje.

"Kalbama, kad ir pats Žygimantas Augustas troško būti palaidotas Vilniuje, tik jo valia nebuvo išpildyta", - teigė gidė Diana Ickovič.
"Kalbama, kad ir pats Žygimantas Augustas troško būti palaidotas Vilniuje, tik jo valia nebuvo išpildyta", - teigė gidė Diana Ickovič.

Lankymas ir edukacijos

Norint su gide apsilankyti katedros požemiuose, į ekskursiją reikia registruotis Bažnytinio paveldo muziejaus tinklalapyje

www.bpmuziejus.lt. Pavieniams asmenims ekskursijos lietuvių kalba rengiamos tik šeštadieniais 15.30 valandą. „Visada susirenka 30 asmenų grupė. Jei būna daugiau norinčiųjų, 16.30 val. darome ir antrą ekskursiją“, – sakė D. Ickovič.

Ekskursijos anglų kalba pavieniams asmenims rengiamos antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais 16 val., rusų kalba – trečiadieniais ir penktadieniais 16 valandą. Daugiau kaip 10 žmonių grupės gali užsisakyti atskirą ekskursiją kitu metu nuo 10 iki 16 valandos.

Kaip pasakojo D. Ickovič, moksleiviai labai mėgsta edukacinius užsiėmimus „Tamsieji požemių labirintai“: užgesinus šviesas su žibintuvėliais reikia vaikščioti ir atlikti tam tikras istorines užduotis. Populiarus ir archeologo darbą imituojantis edukacinis užsiėmimas, kai atidengus imitacinį karstą tarp plastiko griaučių reikia ieškoti radinių.

Nuo pavasario katedros požemiuose jau apsilankė apie 17 tūkst. turistų.

Jutikliniame ekrane galima išvysti, kaip kas šimtmetį keitėsi katedra. Taip ji atrodė Vytauto Didžiojo laikais.
Jutikliniame ekrane galima išvysti, kaip kas šimtmetį keitėsi katedra. Taip ji atrodė Vytauto Didžiojo laikais.
Iš arti galima apžiūrėti požemiuose rastos XIV amžiaus freskos kopiją. Joje susipynę Rytų ir Vakarų krikščionybės bruožai.
Iš arti galima apžiūrėti požemiuose rastos XIV amžiaus freskos kopiją. Joje susipynę Rytų ir Vakarų krikščionybės bruožai.

.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"