Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Kaip Stalinas svajojo apie Trečiąjį pasaulinį karą 

2019 sausio 9 d. 14:23
RFE/RL iliustracija

Kremliaus ir Vakarų susidūrimas Sirijoje, lydimas apdairios apokaliptinės Kremliaus propagandininkų isterijos, duoda progą prisiminti šio neosovietinio režimo pirmtakus. Mažai žinomas faktas: po pergalės prieš Vokietiją Stalinas rengė „paskutinį ir lemiamą mūšį“ – jis norėjo užvaldyti visą pasaulį.

1948 metais Stalinas, kaip rašo „Svoboda“, Bulgarijos ir Jugoslavijos komunistiniams lyderiams paaiškino apie tarptautinės padėties perspektyvas: „Jeigu gali – smūgiuok. Jei negali, nesivelk į mūšį. Mes einame į mūšį ne tada, kai to nori priešininkas, bet kai tai atitinka mūsų interesus.“

Norėjo karo

Pradėjęs gaminti cheminį ir biologinį ginklą, sukūręs nuosavą branduolinę bombą, Stalinas neatmetė paskutinio ir lemiamo mūšio galimybės dar 1950 metais. Jis suvokė, kad jo inicijuotas karas Korėjoje gali peraugti į globalų.

Ko jie bijojo labiau – kad Stalinas pasveiks ir surengs pasaulio pabaigą ar jis svarstys tai kaip bandymą jį pašalinti iš valdžios?

Apie tai 1950 metų spalį Stalinas atvirai rašė Mao Zedongui: „Vis dėlto siekdama išsaugoti prestižą JAV gali įsitraukti į karą... Tada į karą įsitrauks Kiniją, o kartu į karą įsitrauks ir SSRS... Ar reikia šito bijoti? Mano manymu, nereikia, nes kartu mes būsime stipresni, negu JAV ir Anglija... Jeigu karas neišvengiamas, tegul jis būna dabar.“

Džiaugėsi, kad sukiršino

Po to, kai Šiaurės Korėja užpuolė Pietų Korėją, JAV pajėgų vadai siūlė kontrsmūgiuoti ne Pchenjanui, bet Uralo ir Sibiro gamykloms. Tačiau atsargūs politikai tokią iniciatyvą atmetė. Mat, be kita ko, tarp Sovietų Sąjungos ir Kinijos 1950 metų pradžioje buvo sudaryta sutartis dėl savitarpio pagalbos.

O 1950 metų pabaigoje Mao „savanorių“ įsitraukimas į Korėjos konfliktą virto Kinijos ir JAV karu. Šito Stalinas, sukiršinęs didžiausią ir turtingiausią tautas, ir siekė. Panašų metodą jis išbandė 1939 ir 1940 metais, kai nepuolimo paktais su Vokietija ir Japonija, sukėlė planetos mėsmalę.

1950 metais Stalinas vėl paliko sau trečio besidžiaugiančio vaidmenį. Juolab, kad pranešimuose, kurie buvo dedami ant jo stalo gruodį, „reaktyviniai lėktuvai „MiG-15“ pasirodė esą veiksmingi ne tik prieš „skraidančius supertvirtoves“, bet ir jų palydovus naikintuvus. Amerikiečių branduolinis atsakas nebebuvo toks baisus. JAV kontingento skaičius Korėjoje greitai viršijo amerikiečių pajėgas Europoje. SSRS padidino ginklų gabenimą Vietnamo sukilėliams, ir tiek Mao rankomis, tiek tiesiogiai, kad priverstų atitrauktų dalį prancūzų karių iš Europos.

Numatė Trečiojo pasaulinio karo datą

Sovietų Sąjunga gavo dar vieną penkmetį branduolinei bombai kurti ir ruošti smūgį, kuriame nemaža reikšmė turėjo tekti satelitinių valstybių karinėms pajėgoms. 1951 metų sausio 9 dieną Kremliuje buvo surengtas Sovietų Sąjungos karinės-politinės vadovybės ir penkių Vidurio Europos šalių „liaudies demokratijų“ pasitarimas. Rumunijos gynybos ministro užrašuose pažymėta, kad Trečiojo pasaulinio karo data: „Faktas, kad JAV artimiausius dvejus ar trejus metus įstrigs Azijoje, sukuria labai palankias sąlygas mums, pasauliniam revoliuciniam judėjimui. Mes turime sumaniai tuo pasinaudoti.“

Stalino dukra Svetlana Alilujeva liudijo, kad tuo laikotarpiu vadas siuto ant viso pasaulio. 1952–1953 metų žiemą prieblanda dar labiau sutirštėjo. Prie visos beprotybės prisidėjo žvanginimas ginklais.

„Vienas pulkininkas, artileristas, tomis dienomis man sakė: „Dabar būtų pats laikas pradėti, reikia kariauti, kol tavo tėvas gyvas. Dabar mes nenugalimi“, – pasakojo Stalino dukra.

Ji teigė, kad tuo metu buvo taip baugu, kad žmonės bijojo kalbėti. Viskas buvo užtilę kaip prieš audrą.

Paskutinis bauginantis mostas

Tačiau perkūnas nugriaudėjo Stalino galvoje – kovo 1 dieną jį ištiko insultas. Kraujo išsiliejimas į smegenis. Apsaugos iškviesti išsigandę bendražygiai aplankė nesąmoningą vadą, bet delsė kviesti gydytoją. Ko jie bijojo labiau – kad Stalinas pasveiks ir surengs pasaulio pabaigą ar jis svarstys tai kaip bandymą jį pašalinti iš valdžios? Ryškėjo variantas apie visų atsakingų asmenų garantuotą žūtį.

Vadas galėjo pats atsigauti ir įsiusti dėl nesuteiktos pagalbos. Vis dėlto medikai buvo iškviesti, bet jie nepajėgė išgelbėti despoto.

Staiga jis atsimerkė ir baisiu žvilgsniu apžvelgė visus, buvusius aplinkui. Tada pakelė kairę ranką ir parodė kažkur į viršų. Mostas buvo nesuprantamas, bet bauginantis.

Beveik penkias paras truko siaubingos Stalino kančios, jis vėmė krauju. „Kvėpavimas vis blogėjo ir blogėjo. Paskutines 10 valandų jau buvo aišku, kad didėja deguonies nepakankamumas. Veidas patamsėjo ir pasikeitė, pajuodavo lūpos. Paskutines kelias valanda jis tiesiog duso. Agonija buvo baisi“, – liudijo dukra.

Ji pasakojo, kad staiga jis atsimerkė ir baisiu žvilgsniu apžvelgė visus, buvusius aplinkui. Tada pakelė kairę ranką ir parodė kažkur į viršų. Mostas buvo nesuprantamas, bet bauginantis.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika