Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Kaip prancūzai Kremlių sprogdino 

Užsienio spaudos nuotrauka

1812 m. prancūzų kariuomenė užėmė Maskvą. Ten Kremliaus rūmuose Napoleonas įsitaisė savo būstinę. Imperatoriui supratus, kad sudaryti taikos su Aleksandru I nepavyks, prancūzai pradėjo tvarkingai atsitraukinėti.

Mažai kas žino, kad atsitraukdami prancūzai ir Kremliaus rūmus susprogdino, padarę didelių nuostolių.

Kaip ir buvo sutarta, paskutiniai Maskvą paliko maršalo Mortjė daliniai, kurie buvo paaukoti siekiant pridengti atsitraukiančius didžiosios armijos karius, todėl mažai buvo tikimasi, kad jiems vėl pavyks susijungti su didžiąja armija. Maršalui Mortjė Napoleonas įsakė sunaikinti Kremlių.

Anot P. Seguro, „Visose carų rūmų salėse buvo išdėstytos parako statinės – 183 tūkstančių svarų parako po rūmų skliautais/atsitraukdami jie patikimoje slaptavietėje paliko sumaniai sukonstruotą sprogdinimo įtaisą, kuris pamažu degė. Degimo greitis buvo apskaičiuotas iš anksto ir buvo žinoma valanda, kada jo ugnis pasieks statines su paraku, pakastas po šių pasmerktų sugriauti rūmų pamatais. Spalio 23-iosios naktį, apie pusę dviejų, orą sudrebino baisus sprogimas. Mortjė skubėjo bėgti <…> godūs kazokai ir murzini maskviečiai, privilioti troškimo pasiplėšti, atlėkė užimti jų vietos. Iš pradžių jie klausėsi, paskui, padrąsinti šioje tvirtovėje viešpataujančios tylos, įėjo į vidų, ėmė lipti aukštyn, ištiesę grobio pasiilgusias rankas, kai staiga visi buvo sunaikinti“.

Maršalui Mortjė jau atvykus pas Napoleoną, Fominskoje (Фoмінскoe) kaime – už 45 km. nuo Maskvos imperatorius išgirdo sprogimą, po kojomis drebėjo žemė.

Buvo sunaikintas arsenalas, komendanto namas, kai kurie rūmai, Ivano Didžiojo varpinės dalys ir Aleksejaus bokštas (pats Ivano Didžiojo varpinės bokštas liko išsaugotas – prasidėjo lietūs, sušlapo sprogmenys). Kremliaus lobynas išgrobstytas. Atstatinėjant buvo nugriauti didieji kremliaus rūmai, ginklų rūmai, sukurtas carų rezidencijos ansamblis.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika