Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Kaip anksčiau laivų patrankos buvo saugomos nuo rūdžių? 

2019 kovo 14 d. 05:00
Rūdys patrankos viduje tikrai nėra geras dalykas. Jos trukdo ginklo veikimui, tikslumui ir gali sudaryti pavojingas sankaupas.
Rūdys patrankos viduje tikrai nėra geras dalykas. Jos trukdo ginklo veikimui, tikslumui ir gali sudaryti pavojingas sankaupas.
Scanpix nuotrauka

Senųjų karo laivų patrankos, siekiant apsaugoti jų išorę nuo rūdžių, buvo dažomos arba tepamos derva. Juk sūrus vanduo skatino koroziją, kuri labai reikalingus ginklus galėjo išvesti iš rikiuotės. Tačiau kaip apsaugoti patrankų vidų? Pasirodo, žmonės naudojosi viena gudrybe.

Iš tiesų senųjų laivų patrankos būdavo laikomos laivo viduje tol, kol jų prireikdavo. Kai prasidėdavo mūšis, įgulos nariai atidarydavo liukus ir pastumdavo patrankas į priekį. Tačiau kartais jų vamzdžiai taip ir kyšodavo išstumti į lauką. Kai kurios patrankos išvis būdavo paliekamos ant denio, todėl čia jas nuolat plaudavo sūrus vanduo, o tai, kaip žinia, skatino koroziją.

Rūdys patrankos viduje tikrai nėra geras dalykas. Jos trukdo ginklo veikimui, tikslumui ir gali sudaryti pavojingas sankaupas. Tačiau buvo sumanytas būdas, kaip kovoti su rūdimis.

Patrankos būdavo užkemšamos specialiais mediniais kamščiais, kurie neleisdavo sūriam vandeniui patekti į vidų. Tačiau to nepakakdavo, ypač jei šių pabūklų neprireikdavo ilgesnį laiką. Į patrankos vidų dar būdavo įdedamas sviedinys (metalinis rutulys), įpilama šiek tiek alyvuogių aliejaus, o vamzdis užkemšamas ir pakreipiamas horizontaliai. Laivui plaukiant sviedinys riedėdavo nuo vieno galo iki kito ir taip ištepdavo visą patrankos vidų aliejumi, kuris apsaugodavo metalą nuo korozijos.

Modernių jūrinių pabūklų vamzdžiai irgi uždengiami. Anksčiau tam būdavo naudojami mediniai kamščiai, bet vėliau imta gaminti metalinius, papuoštus įvairiais raižiniais ir ornamentais. Tačiau šie turi vieną rimtą trūkumą – jiems nuimti reikia daug laiko. Jūrininkui tenka užsliuogti pabūklu į viršų ir nuimti kamštį. Todėl jie naudojami rečiau. Pavyzdžiui, laivuose-muziejuose, per įvairias ceremonijas ar šventes, kai svečiai lanko karinius laivus.

Kartais tokie kamščiai gali būti tiesiog nupučiami suspausto oro srove. Tačiau jei yra tikimybė, kad pabūklo prireiks artimiausiu metu, jis bus uždengiamas specialiu plastiko arba gumos maišu. Šios dangos taip pat apsaugo nuo sūraus vandens (ir paukščių), be to, per jas galima šaudyti.

Įvairūs kamščiai naudojami ne tik laivų artilerijai, bet ir antžeminei ginkluotei apsaugoti. Jos priešai yra tiek vanduo, tiek įvairios šiukšlės, gyvūnai, o muziejų atveju – artimiausios šiukšliadėžės nerandantys žmonės.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika