Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Iš daugelio archyvų – apie Polocko žemę 

2016 lapkričio 30 d. 06:00
"Man labai įdomu buvo sužinoti, kad Polocko kunigaikščio Andriaus Algirdaičio antspaude pavaizduotas stovintis karys - toks pat, kaip ir 1379 metų kunigaikščio Kęstučio antspaude", - sakė Vilniuje viešėjęs istorikas iš Maskvos Sergejus Polechovas.
"Man labai įdomu buvo sužinoti, kad Polocko kunigaikščio Andriaus Algirdaičio antspaude pavaizduotas stovintis karys - toks pat, kaip ir 1379 metų kunigaikščio Kęstučio antspaude", - sakė Vilniuje viešėjęs istorikas iš Maskvos Sergejus Polechovas.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rusijoje ką tik išleistas fundamentalus seniausių istorinių šaltinių rinkinys apie Polocko žemę. „Polocko raštų“ dvitomis pristatytas Baltarusijoje, o praėjusią savaitę – ir Lietuvoje. Pasak Vilniuje viešėjusio istoriko iš Maskvos Sergejaus Polechovo, šis leidinys atskleidžia Polocko ryšius su Vilniumi ir Ryga, parodo šios žemės reikšmę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijoje.

Dabartinėje Šiaurės Baltarusijos dalyje, ties Dauguvos ir Palatos upės santaka, esantis Polockas įėjo į LDK sudėtį, o nuo 1504 iki 1772 metų buvo LDK Polocko vaivadijos sostinė. „Polocko raštai“ – svarbus ir vertingas leidinys ne tik istorikams, tyrinėjantiems LDK, Livoniją, bet ir lingvistams.

500 istorinių dokumentų

Raštų rinkinyje – daugiau kaip 500 istorinių dokumentų, 189 iš jų – originalūs. Tai įvairios sutartys tarp Polocko ir Rygos, valdžios ir eilinių miestiečių susirašinėjimai, Vokiečių ordino, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir jų kanceliarijos dokumentai, Polocko vyskupų raštai. Šie dokumentai suteikia daug informacijos apie ekonominį, politinį, visuomeninį, kultūrinį Polocko žemės gyvenimą, apie polockiečių ryšius su kaimynais.

Leidinio rengėjas Rusijos mokslų akademijos Istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. S. Polechovas pasakojo, kad pirmąją leidinio versiją 1977–1989 metais buvo parengusi Rusijos istorikė Ana Choroškevič. Garbaus amžiaus (85-erių) mokslininkė buvo ir naujojo leidinio atsakingoji redaktorė.

„Mums su kolegomis iš Rusijos, Baltarusijos, taip pat prisidėjus lietuviams, vokiečiams, latviams, pavyko leidinį pataisyti, papildyti, pridėti naujų dokumentų, žemėlapių, iliustracijų, antspaudų reprodukcijų, istorinių dokumentų vandenženklių. Pateikiame dar ir dvylika naujų dokumentų. Viduramžiams tai nėra mažai. Turiu pasakyti, kad teko pataisyti kai kuriuos anksčiau skelbtus dokumentus, nes juose buvo klaidingai nurodytos kai kurios datos. Manau, kad tai svarbu, nes pastaruoju metu LDK tyrinėtojai, remdamiesi senaisiais šaltiniais, pamėgo leisti darbus, skirtus atskirų valdovų kelionėms po jų valdomas žemes. Jeigu jie remiasi dokumentu, kuriame klaidingai nurodyta kokia nors data, klaida gali būti platinama toliau“, – pasakojo istorikas.

Polockas XVI amžiuje. Ant Dauguvos upės kranto įsikūręs Polockas daugiausia ryšius palaikė su Ryga. /Iliustracija iš "Didžiojo istorinio Baltarusijos atlaso"
Polockas XVI amžiuje. Ant Dauguvos upės kranto įsikūręs Polockas daugiausia ryšius palaikė su Ryga. /Iliustracija iš "Didžiojo istorinio Baltarusijos atlaso"

Daugiausia – Rygoje

„Polocko raštuose“ skaitytojai ras ne tik šaltinių tekstus ir įvairių raštų reprodukcijas, bet ir kitokio pobūdžio šaltinių teikiamą informaciją, – sakė S. Polechovas. – Galima sakyti, visus dokumentus parengėme, aprašėme iš naujo. Tik du originalai mums buvo neprieinami – vienas iš Gdansko, kitas iš Žemutinio Naugardo, tad juos parengėme pagal nuotraukas.“

Rengėjams teko apvažiuoti daug archyvų – Berlyno, Varšuvos, Vilniaus, Minsko, Krokuvos, Maskvos, Žemutinio Naugardo, Rygos, Sankt Peterburgo. Daugiausia dokumentų aptikta Rygoje. Kartu su S. Polechovu „Polocko raštus“ rengė Baltarusijos istorikai – bene geriausias XVI amžiaus Polocko žemės istorijos žinovas Vasilijus Voroninas, žinomas archeografas Aleksandras Gruša, lotynistas Alesius Žlutka. Dokumentus, parašytus vokiečių žemaičių tarme, rengė profesorė iš Maskvos Jekaterina Skvairs.

S. Polechovas džiaugiasi užmegztais ryšiais su vokiečių istorikais. Neseniai jie informavo, kad kitais metais pagaliau turėtų pasirodyti XIII Livonijos dokumentų tomas, kuris nebuvo išleistas XX amžiaus pradžioje dėl kilusio Pirmojo pasaulinio karo.

Moka lietuviškai

Dar mokyklos suole S. Polechovas susidomėjo LDK istorija, apie kurią žinių Rusijoje leidžiamuose vadovėliuose buvo labai mažai. Lietuvos ambasados Maskvoje organizuotuose kursuose prieš vienuolika metų jis išmoko lietuvių kalbą, dabar lietuviškai kalba laisvai. Galimybes darbuotis kelių šalių archyvuose papildė dar ir išmoktomis lenkų bei vokiečių kalbomis.

Dauguma „Polocko raštuose“ skelbiamų dokumentų parašyti rusėniškai, yra lotyniškai, vokiškai parašytų ir lenkiškai transkribuotų dokumentų. „Dauguma skaitytojų jų nesuprastų be vertimo. Kartais reikėjo lyginti ir nustatyti geriausią nuorašą. Taip nutiko ir su vienu svarbiausių Polocko žemės istorinių dokumentų – 1406 metų prekybos sutartimi tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Livonijos magistro Conrado von Vytinghove'o. Iki šiol nebuvo apibendrintos publikacijos, neaišku, kurį nuorašo tekstą laikyti geriausiu. Neaišku, kuris tekstas – vokiečių aukštaičių ar vokiečių žemaičių kalba parašytas buvo antspauduotas Vytauto. Vis dėlto mums pavyko rasti svarbių užuominų“, – teigė S. Polechovas.

"Polocko raštus" jau turi kai kurios Lietuvos bibliotekos.
"Polocko raštus" jau turi kai kurios Lietuvos bibliotekos.

Įdomūs antspaudai

„Polocko raštų“ leidėjai skaitytojams pateikia ne tik dokumentų tekstus, bet aprašo ir pačius dokumentus, kurie dar būdavo antspauduojami. „Paskelbėme antspaudų reprodukcijas. Mums labai padėjo heraldikos specialistas Edmundas Rimša. Kai kurios senesnės jo nuotraukos yra kokybiškesnės nei dabartinės iš Rygos archyvų,– sakė S. Polechovas. – Kai kurie antspaudų originalai nėra išlikę, pavyzdžiui, garsus sfragistikos paminklas – kunigaikščio Gedimino sūnaus kunigaikščio Narimanto Gediminaičio (Glebo) herbas – buvo pirmas Lietuvos kunigaikščio antspaudas su raiteliu (Vyčiu). Deja, originalas XX amžiaus pabaigoje dingo iš Latvijos valstybės istorijos archyvo, todėl mes įdėjome seną nuotrauką ir XX amžiaus pradžioje archeologų suvažiavime padarytą liejinio nuotrauką.“

Pasak istoriko, jam įdomiausia buvo Berlyne atrasti kunigaikščio Algirdo sūnaus Andriaus Algirdaičio neišlikusio antspaudo aprašymą. Jis 1348–1387 metais (su pertrauka po Algirdo mirties) buvo Polocko kunigaikštis. „Kaip jau visi žino, po 1385 metais sudarytos Krėvos sutarties Polocko kunigaikštis Andrius Algirdaitis labai greitai prisiekė ištikimybę Livonijos magistrui. Tai liudijantys dokumentai išlikę, buvo žinomi, skelbti, tačiau aprašymas nebuvo paskelbtas. Iš aprašymo paaiškėjo, koks buvo Andriaus Algirdaičio antspaudas, – pasakojo S. Polechovas. – Man labai įdomu buvo sužinoti, kad jo antspaude pavaizduotas stovintis karys – toks, kaip ir 1379 metų kunigaikščio Kęstučio antspaude. Seniau buvo net iškelta hipotezė, kad Kęstučio simbolį – stovintį karį – paveldėjo Vytautas, ir tik po kiek laiko Jogailos ir kitų Gediminaičių simbolis – raitelis (Vytis) – tapo LDK herbu. Dabar aiškėja, kad ne viskas buvo taip paprastai.“

Lietuviška istoriografija

Pasak „Polocko raštų“ recenzento dr. Artūro Dubonio, džiugu, kad leidinyje mokslininkai galės skaityti ir adaptuotą lietuvišką istoriografiją. „Lietuvių istoriografija Rusijos moksle jau bus kaip savarankiškas, apčiuopiamas, matomas vienetas. Tai, žinoma, mokančio lietuvių kalbą Sergejaus dėka“, – sakė A. Dubonis. Jam pritarė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas dr. Rimvydas Petrauskas. „Leidinys parodo, koks svarbus istoriografinis tarpininkavimas. Lietuvoje jo mažai, nes lietuviai dėl mažo savo kalbos pritaikymo yra priversti mokytis daug kalbų ir jų daug moka. Tai istoriografijoje yra pranašumas, – sakė R. Petrauskas. – Rusijoje lietuviška istoriografija daugybę metų buvo matoma tik ta, kuri pasirodydavo ir rusų kalba. Edvardas Gudavičius cituojamas tik todėl, kad „Lietuvos istorija“ yra išversta į rusų kalbą. Dėl to Sergejaus veikla mums svarbi. Galime tikėtis, kad lietuviška istoriografija ryškiau pasireikš Rusijos moksle.“

R. Petrausko teigimu, „Polocko raštai“ – tai ne tik šaltinių apie Polocką rinkinys. Skaitant į antrąjį tomą įdėtą pagalbinę medžiagą – sąrašus, antspaudus, genealogines lenteles – galima susidaryti išsamų vaizdą apie Polocko gyvenimą, jo žmones. „Be to, dokumentai ne tik puikiai aprašyti, tačiau pateikiamos ir jų kopijos. Kai kurios tokios kokybiškos, kad jas galima savarankiškai skaityti, – sakė jis. – Pastaruoju metu LDK šaltinių leidiniai leidžiami visame pasaulyje – Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, JAV. Iš tų visų leidinių savo aprėptimi ir ambicija šis yra vienas fundamentaliausių. Tai unikalus ir pavyzdinis leidinys, sakyčiau, netgi standartas būsimiems šaltinių leidiniams.“

Rygos nuopelnas

Kaip pažymėjo R. Petrauskas, unikalūs su Polocku susiję dokumentai iš dalies išlikę dėl to, kad miestas palaikė prekybos ryšius su Ryga – su tuo pasauliu, kuriame buvo raštas, antspaudai, dokumentai. „Livonijos gyventojai rygiečiai jau tada mokėjo archyvuoti dokumentus, todėl tiek daug jų ir išliko. Tai ne vien polockiečių nuopelnas, – teigė R. Petrauskas. – Kaip apie Vytautą daug žinome iš Vokiečių ordino dokumentų, taip ir apie Polocką. XIII, XIV, net ir XV amžiaus dokumentų didžioji dalis yra vokiečių ir lotynų kalbomis. Jie atspindi Polocko išskirtinumą to meto LDK, parodo Dauguvos kelio reikšmę, prekybos svarbą.“

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"