Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Holokaustas: kaip Budapešto angelas Sanz-Brizas išgelbėjo žydus? 

2019 balandžio 8 d. 18:37
Angelas Sanz Brizas: „Man pavyko įtikinti Vengrijos vyriausybę, kad ši suteiktų 200 Sefardo žydų Ispanijos apsaugą. Tuomet tuos 200 asmenų paverčiau į 200 šeimų, o jos nevaržomos „dauginosi".“
Angelas Sanz Brizas: „Man pavyko įtikinti Vengrijos vyriausybę, kad ši suteiktų 200 Sefardo žydų Ispanijos apsaugą. Tuomet tuos 200 asmenų paverčiau į 200 šeimų, o jos nevaržomos „dauginosi".“
Wikipedia.org nuotrauka

Tūkstančiai išgyvenusiųjų holokaustą bei jų palikuonys paspruko nuo nacių dėka Ispanijos diplomato, žinomo „Budapešto angelo“ slapyvardžiu. Tačiau apie Angelą Sanz-Brizą šiandien Ispanijoje mažai kas žino, rašo BBC. 

1944 metais jo didvyriškumas išgelbėjo daugiau kaip 5 tūkst. Vengrijos žydų nuo deportacijos į Aušvicą. „Jis didesnis didvyris už Schindlerį“, – sako Eva Benatar. Mama, brolis ir ji (kelių savaičių kūdikis) buvo išvežti į vieną A. Sanz Brizo konspiracinių butų nacių okupuotame Budapešte.

Oskarui Schindleriui, vokiečių pramonininkui, pavyko išgelbėti daugiau kaip tūkstantį žydų nuo holokausto. Jo istorija papasakota Holivudo filme „Šindlerio sąrašas“.

1944 metų kovo 19-ąją naciams įsiveržus į Vengriją vyriausiasis holokausto organizatorius Adolfas Eichmanas persikėlė į Budapeštą. Jis planavo per rekordiškai trumpą laiką sunaikinti maždaug 1 mln. Vengrijos žydų.

Dviejų su puse kambario bute gyveno 51 žmogus. Butas buvo perpildytas, visi alkani ir sušalę, turėjo blusų. Tačiau baisiausias dalykas buvo deportacijos baimė.

Prieš pradėdamas 1944-aisiais vadovauti misijai 33 metų A. Sanz Brizas buvo Ispanijos ambasados komercijos atašė. Jis – vienas diplomatų grupės narių, nusprendusių gelbėti Vengrijos žydus. Per kelias savaites SS deportavo iš šalies daugiau kaip 400 tūkst. žydų į Aušvicą.

Tuomet paplito ir vieno ispano kolegų „sąmokslininkų“ vardas – Raulis Valenbergas. Šis švedų diplomatas išdavė „apsauginius pasus“ ir išgelbėjo dešimtis tūkstančių žydų. Vėliau R. Valenbergą sulaikė sulaikė sovietų pajėgos ir jis dingo. Spėjama, kad diplomatas mirė SSRS kalėjime.

Kodėl A. Sanz Brizas perėmė įstatymus į savo rankas?

Daugėjant pranešimų apie Aušvice ir kitose nacių stovyklose vykdomą holokaustą A. Sanz Brizas informavo Ispanijos fašistinę Francisco Franco vyriausybę apie baisią tiesą. Svarbiausias jo atsiųstas dokumentas buvo dviejų žydų Rudolfo Vrba ir Alfredo Vezlerio, kuriems pavyko pabėgti iš Aušvico, ataskaita.

Keletą mėnesių diplomatas nesulaukė jokių instrukcijų iš režimo, kuris iš esmės palaikė Hitlerį, tad nusprendė viską perimti savo rankas. Angelas klastojo konsulinius dokumentus, kad pagal seniai nebegaliojantį Ispanijos įstatymą (juo remiantis pilietybė suteikta Sefardo žydams) pabėgėliai gautų pilietybę.

Žydai slėpėsi Ispanijos ambasadoje, esančioje Budos miesto dalyje, o vietos pareigūnams buvo mokami kyšiai. A. Sanz Brizas neišsigando nei nacių, nei vengrų fašistų partijos „Geležinis kryžius“ patrulių, nei sąjungininkų bombardavimo.

„Man pavyko įtikinti Vengrijos vyriausybę, kad ši suteiktų 200 Sefardo žydų Ispanijos apsaugą. Tuomet tuos 200 asmenų paverčiau į 200 šeimų, o jos nevaržomos „dauginosi“, – 1944-ųjų gruodį savo ataskaitoje Ispanijos vyriausybei rašė A. Sanz Brizas.

„Jis pridėdavo raides prie kiekvieno skaičiaus, taip panaudodamas visą abėcėlę, – aiškino diplomato sūnus Juanas Carlosas Sanz Brizas. – Toks tėvo elgesys atrodė neįprastas, tiesą sakant, jis buvo tikras doruolis. Diplomatams negalima išduoti suklastotų dokumentų ar kelti nacionalinės vėliavos ant stogo pastato, kuris nėra diplomatinės misijos dalis.“

Konspiraciniai butai

A. Sanz Brizo sąraše kruopščiai suskaičiuoti 232 laikini pasai, kuriuos gavo 352 žmonės, taip pat 1898 laiškai su prašymais apsaugoti ir 15 įprastų pasų, įteiktų 45 Sefardo žydams.

Kai naciai ir Vengrijos fašistai ėmė aktyviai persekioti žydus, perkeldami juos į uždarus kvartalus ir žudydami gatvėse, A. Sanz Brizas išnuomojo 11 daugiabučių ir apgyvendino ten maždaug 5 tūkst. bėglių. Diplomatas patikėjo saugoti tuos žmones Ispanijai.

Po karo į Barseloną persikėlęs Jaime Vandoras (neseniai miręs) 2013-aisiais duodamas interviu Ispanijos radijui RNE prisiminė, kaip skurdžiai gyveno pabėgėliai: „Dviejų su puse kambario bute glaudėsi 51 žmogus. Butas buvo perpildytas, visi alkani ir sušalę, turėjo blusų. Akivaizdu, kai tiek daug žmonių naudojasi vienu tualetu, higiena – siaubinga. Tačiau baisiausias dalykas buvo deportacijos baimė.“

E. Benatar mama – viena iš tų, kuriai Ispanijos ambasadoje pavyko gauti dokumentus, kai ji priešais ambasadą pamosikavo pašto ženklu iš Madrido. Į šį miestą prieš įsiveržiant naciams pabėgo Evos močiutė.

Ankštame rūsyje gimusi E. Benatar niekada nepažinojo tėvo – jis mirė per vadinamąjį mirties žygį 1945 metų pradžioje. Tačiau mažajai Evai su broliu ir mama pavyko pabėgti iš Vengrijos. Iš pradžių šeima atsidūrė Tanžere (tuomet miestas buvo laikomas tarptautiniu), bet galiausiai įsikūrė Ispanijoje.

Pripažinimas po mirties

A. Sanz Brizas Madrido įsakymu paliko Budapeštą 1944-ųjų lapkritį. Vadovybė bijojo, kad jis paklius į besiartinančios sovietinės armijos rankas, mat ispanai padėjo vokiečiams Rytų fronte.

Grįžęs namo A. Sanz Brizas toliau dirbo diplomatu. Jad Vašem (oficialus Izraelio memorialas holokausto aukoms atminti) duomenimis, Franco režimas neleido jam pelnyti pasaulio tautų teisuolio garbės vardo. Angelo vardas į memorialą buvo įtrauktas tik 1966 metais.

A. Sanz Brizo nekrologe, kurį 1980-aisiais išspausdino Ispanijos dienraštis ABC, net neužsimenama apie Budapešte atliktus jo žygdarbius. „Šia tema niekada su tėvu nešnekėjau. Apie tai namie nebuvo kalbama. Jis tikriausiai labai kentėjo, bet mums to nesakė“, – svarstė sūnus J. C. Sanz Brizas.

Ispanija ir holokaustas

Iki 1970 metų, kai Ispanija grįžo prie demokratijos, Franco režimas buvo vertinamas dvejopai. Kartais teigiama, jog generolas iš tikrųjų buvo žydų gelbėtojas.

Naciams pradėjus deportuoti žydus iš Prancūzijos Franco režimas iš pradžių leido per Ispaniją pabėgti tūkstančiams šios tautybės žmonių, bet 1940 metais viskas pasikeitė. Tuomet atsisakyta jiems išduoti tranzito dokumentus, o šalyje sugauti nelegalai buvo siunčiami į koncentracijos stovyklą „Miranda de Ebro“. Daug žydų Ispanijoje niekuomet negavo prieglobsčio, įskaitant ir ispaniškai kalbančius Sefardo žydus iš Salonikų, kuriuos okupavo naciai.

Esama įrodymų, kad generolas Franco pradėjo jausti poreikį pagerinti savo režimo įvaizdį tarptautiniu mastu, nes darėsi vis aiškiau, jog Hitleris pralaimi karą. 1944-ųjų spalio 24 dieną užsienio reikalų ministras José Félixas de Lequerica išsiuntė tokią telegramą A. Sanz Brizui į Budapeštą: „Pasaulio žydų kongreso prašymu suteikite daugiau žydų apsaugą.“

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika