Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Gyvenimas Paprūsėje siaučiant istorijos vėjams. Martyno Petraičio (Peteraičio; 1921–2015) dienoraščiai 

2019 gegužės 14 d. 15:33
Martynas Petraitis (Klaipėda, 1948) ir jo dienoraščiai - postoris mokyklinis sąsiuvinis. Viršelyje pieštuku užrašyta: 2 1941.01.01–1941.11.26.
Martynas Petraitis (Klaipėda, 1948) ir jo dienoraščiai - postoris mokyklinis sąsiuvinis. Viršelyje pieštuku užrašyta: 2 1941.01.01–1941.11.26.
satenai.lt nuotr. 

„Didžiosios“ Lietuvos pasienio su Prūsija (vėliau Vokietija) ruožas, kur ir Peteraičių gyventa, vadinamas Paprūse. Be kitų skirtumų (pavyzdžiui, savitų kalbinių svetimybių), ten dominavo liuteronų konfesija, nulėmusi daugelio to krašto gyventojų, taip pat, kaip matysime, ir kai kurių šios šeimos narių, likimus: pagal 1941 m. sausį Vokietijos su SSRS pasirašytą sutartį pastaroji leido repatrijuoti vokiečiams; Evangelikų liuteronų bažnyčios dvasininkų išduotų liudijimų (krikšto, konfirmacijos, santuokos) pakako vokiškumui įrodyti.

Beje, dienoraštyje paliudyta ir (ypač) Mažojoje Lietuvoje paplitusi liuteroniškojo tikėjimo atšaka – surinkimininkų sąjūdis, t. y. namuose rengiamos „neoficialios“ pamaldos. Nors autoriaus dalyvaujama tik bažnyčioje vykstančiose pamaldose ir iškilmėse, jo minimi sakytojai – būtent surinkimų „vedėjai“, dvasios tėvai (dėl atsiradusios būtinybės pavaduojantys kunigus daugeliui jų išvykus).

Martyno Petraičio (pavardė iškreipta galbūt per biurokratinį aplaidumą, šeima – Peteraičiai) 1939–1940 m. dienoraščio įrašai publikuoti „Šiaurės Atėnuose“ 2003 m. rugsėjo 6 ir 13 d. Šįkart skaitytojams siūlau tolesnių metų fragmentą, liudijantį, kad 1941 m. pradžia Paprūsėje, tapusioje sovietiniu pasieniu, buvo dar dramatiškesnė nei visoje Lietuvoje.

Įrašai neredaguoti, tik minimaliai koreguoti – sudėti kableliai, kurie dienoraščio autoriaus daug kur buvo praleisti; rašybos riktai, gramatiniai ir stilistiniai nesklandumai autentiškumo dėlei paliekami, netaisoma vietovardžių rašyba, taip pat skirtingai užrašytos vardų, pavardžių formos. Laužtiniuose skliaustuose pateikiami mano, šio dienoraščio rengėjos, paaiškinimai – pavyzdžiui, paminėto asmens giminystė su dienoraščio autoriumi ir kt. Neaiškios vietos pažymimos klaustuku.

Dėl aprašomų įvykių aiškumo pateikiu ne tik M. Petraičio jau senatvėje rašytos autobiografijos, bet ir autoriaus rašytos jo sesers Minos Peteraitytės-Naujokienės biografijos fragmentus:

„Esu gimęs 1921 m. Raugelių km. Žem. Naumiesčio valsč. vidut. ūkininkų šeimoje. Užaugome šeimoje 6 vaikai.

Abu tėvai gimė ir augo gretimuose kaimuose. [Atskirame lapelyje užrašyta: Mamutė 1890.12.01–1975.12.01. / Tėvukas 1888.10.06–1954.05.03.] Tėvas, atlikęs caro armijoje karinę tarnybą, paveldėjo ūkį ir 1910 m. susituokė su gretimame Žiogaičių kaime gyvenančia Ema Aušraite.

1928 m. pradėjau lankyti Degučių pr. mokyklą, esančią už 2,5 km nuo mūsų namų. 1934 m. baigiau pradžios mokyklos 4 skyrius ir toliau mokytis tėvai nebeleido, kadangi buvo numatę į gimnaziją leisti brolį, keliais metais už mane jaunesnį.

O man noras mokytis buvo didžiulis. Knyga neiškrisdavo iš rankos ir dirbant su arkliais. Todėl pradėjau mokytis vid. mokyklos kursą Kauno „Kalbaneum“ mokymo įstaigoj neakivaizdiniu būdu. […]“

„Mina Naujokienė-Peteraitytė (Petraitytė), gim. 1917 m. vasario 10 d. Raugelių km. Žem. Naumiesčio valsč., 1935 m. birželio mėn. ištekėjo už Jurgio Naujoko ir nusikėlė į Lazdunėnų km. Vainuto valsč. J. ir M. Naujokai paveldėjo iš tėvų 25 ha ūkį ir ūkininkavo.

1940.10.04 jiems gimė dukrelė Ella, kuri buvo pakrikštyta Žem. Naumiesčio Ev. Liuteronų bažnyčioje. Ta pati bažnyčia tebestovi ir šiandie.

1940 m. rusams okupavus Pabaltijo valst. Lietuvą, Latviją ir Estiją, o Klaipėdos kr. jau 1939 m. Hitlerinės Vokietijos buvo užimtas, todėl Vokiet.-T. Sąjungos tarpvalst. siena (rubežius) atsirado tarp Klaipėdos kr. ir Didž. Lietuvos.

J. ir M. Naujokų ūkis atsidūrė pasienio zonoje.

Pirmiausiai rusų okup. valdžia užėmė (nusavino) Naujokų ūkio tiktai daržinę, kurioje apgyvendino pas. kariuomenę. Vėliau, išvarę iš gyv. namo J. ir M. Naujokus, kartu ir senus tėvus-išimtininkus, užėmė ir gyv. namą, kuriame apsigyveno karininkai.

Ir taip rusų kariuomenė tame ūkyje prabuvo iki 1941 m. birželio 22 d., t. y. karo pradžios.

1941 m. Naujokai (jau su dukrele Ella) pasinaudojo Vokietijos-Taryb. Sąj. repatriacijos įstatymu, išvyko (repatrijavo) į Vokietiją.

Išvykimas vyko per Žem. Naumiesčio-Kulėšų pasienio punktą.

Moterys su vaikais išvažiavo iš Vokietijos atsiųstais autobusais, o vyrai tai kelionei specialiai paruoštais dvikinkiais vežimais. Išsiveždami (pagal instrukciją) numatytą kiekį maisto ir drabužių, išvažiavo atskirai.

Mina Naujokienė sėdo į autobusą ant rankų laikydama savo kelių mėn. dukrelę Ellą.

Kadangi įsodinimas vyko Žem. Naumiesčio turgaus aikštėje, tai lydintieji galėjo atsisveikinti. O atsisveikinimas buvo su ašaromis ir skausmingas. Nes jau vyko karas ir retai kas besitikėjo susitikti kada nors! […]“

Astrida Petraitytė

1941 metų

D i e n o r a š t i s

1941.I.1. Nauji Metai

Anksti atsikėlęs, apsišėręs [nuplyšęs kampas] važiuoti į Naumiestį pamalduose. […] važiuoju pas Kairį, užvežu padirbęs […] sparnus. Pamalduose truputį pavėluoju. Važiuojant šalta.

I.2. ketvirtadienis

Tą dieną važiuojam su dvejais vežimais, į vieną Naujokas su bernu, su antru aš, į Naujoko ūkį, kur rusai gyvena, parvežt supiovę akselio. Nuvažiavę pasitekinam peilius ir kitą ką sutvarkom, ir vakaras, paliekam nakvoti pas Stanciką, kur gyveno Naujokai, užėmus rusams trobas. Šaltis siekia virš 20° laipsnių šalčio.

I.3. penktadienis

Atsikėlę pašeriam arklius ir einam pas Ercių, kur gyveno Naujokas, Jurgio tėvas, pusryčių valgyti. Pavalgę jojam piauti akselio. Piauti buvo šalta, reikėjo gerai apsirėdyti. Rusai sakė, kad jų termometras rodė 26° laipsnius šalčio. Supiaunam tėvui akselį ir vieną vežimą, o reikėjo dar antro ir namo parvažiuot, o jau sutemo. Paliekam dar nakvoti. Jojam pas Stanciką. Arkliai buvo apkloti po plėškėmis: viena filsdekiu, ant kurios jojau, o antra kailiniais. Ir jojant, mat kažkaip, dar sutemus, kailiniai nusviro, užmynė kumelė ir kailinius tėvo suplėšė, o aš visai nepastebėjau, tik parjojus pas tvartą, žiūriu gi, kailinių nėra, maniau, kad pametęs, norėjau eit atgal ieškot, juk čia toli nėra nuo Stanciko iki rusų apgyvento Naujoko ūkio. Bet Naujokas beparnešąs, tik jau sudraskytus. Ir sakau jau, kad kipšas tavę pagautų. Iš pradžių žiūrėjau, kad nepamesčiau, bet šalta, greit jojau ir nebežiūrėjau. O tai, kas pasidaro [nuplyšę] akių. Aš sakau: Turėk akis ir tamsoj. Paskui, nuėję pavalgyt vakarienės pas […], pašeriam ant nakties arklius ir miegoti!

I.4. Šeštadienis

[…] su Andrium jau praaušus paše[…], einam pusryčių. Ir greit pavalgę vėl į […], vežimai buvo palikti nuo pirmos […]ndą piaunam, abu vežimu pripildom […], šlajas ant vieno vežimo, ant antro futer[…]. Susitvarkę ir važiuojam namo. Naujo[kas pa]silieka dar gelbėti parvežt pas Ercių rusvelkę piauti ir akseliui. O mudu parvažiuojam 6-a val. vakare rusišku laiku.

I.5. Sekmadienis

Keliuos vėlai, pavargęs, sušalęs, tas dienas tinkamai tenai neišmiegojęs. Paskui po pietų, pasikinkęs Naujoko kumelaitę Mildą, labai gera važiuoti, nuvežu Miką [brolį] į Naumiestį atgal po atostogų į mokslą. Vakare parėjo Naujokas. Tėvas jo važiavo pas Agintą ir drauge atvažiavo. Nuo Aginto parėjo.

I.6. Trys Karaliai

Trijų Karalių diena tokia jau pusšventė. Žmonės kiti švenčia, kiti nė taip jau. Margys Gustavas išsivežė nuo mūsų arbą. Andrius iš Buikiškės parvežė Naujokams auklę.

I.7. Antradienis

Šalta. Temperatūra apie 18° laipsnių šalčio. Su Andrium pasikinkę važiuojam į Lazdunėnus parvežt dobilų, su vienu vežimu. Andrius nuo s. [senojo?] tvarto vertė, o aš krovau. Parvažiuojant reikia su pilnu vežimu rištis ratą. Parišu su kėte abu ratu, Andrus važiuoja nuo kalno, bet ledas, parišti dar smarkiau bėga. Parvažiuojam apie 6-tą val., ale negruvę, nieko.

I.8. Trečiadienis

Naumiesty jomarkas. Naujokai važiuoja, veža žases, kur Tauragėj nepriemė. O mudu su Andrum vėl važiuojam dobilų. Nuvažiavę pas Stanciką, susidedam kubilus, du cementinių ir vieną medinį. Mat kad jie čia gyveno pas Stanciką, laikė ir karves, tik arkliai nevisi tilpo, todėl ir kubilai čia buvo. Susidėję į kripes kubilus, paskui dobilų prisikraunam ir važiuojam. Parvažiuoti buvo biauri, į turgų žmonės važiuodami nuvažinėjo kelio krantus, kur buvo karta sniego, o apačioj vienas ledas, todėl vežimo užpakalis lakstė į šonus kaip paukščio uodega. Ir arkliams antratiek sunkiau, kad reikia skersą vežimą vilkti. Bet parvažiuojant per Milerio kiemą, vieną vartų pusę vežimui prigriebus, beveik sulaužom vartus. Parvažiavom, [kai] jau buvo tamsi.

I.9. Ketvirtadienis

Atkrito šaltis. Temperatūra nukrito ant 0. Šiandie, kad niekur nevažiuoju, apsitvarkau tvarte: mėšlus pasitaisau, kubilus padedu karvėms gerti, kurios neturėjo, kuriuos parvežėm. Išmetam vežimą. Paskui klumpes apsikalu, medžius buvau seniau pasidirbęs, bet nebuvo laiko apsikalti.

I.10. Penktadienis

Rytą pasikinkę Naujokas, aš ir motina važiuojam į Naumiestį su rogėmis. Važiuojant sniegas su lietum ir vėju. Naumiesty 12-tą val. buvo parvažiavęs gen. Vitkauskas ir tribūnoje kalbėjo į valstiečius. Noriu nusipirk[t] kaliošius, bet jau išpirkta. Parvažiuot lengva ir gera, atidrėkus, roges pačios bėga.

I.11. Šeštadienis.

Diena nešalta, vidudieny saulė šypsosi. Prim pietų buvo atvažiavęs Krauleidis, mano pusbrolis, jis gyvena ant Tauragės važiuojant pagal vieškelį.

I.12. Sekmadienis.

Rinkimų diena į Aukščiausią Tarybą. Turėjo visi eit balsuoti nuo 18 metų amžiaus. Buvo atvažiavęs Naujokas, Jurgio tėvas. Paskiui jis važiavo namo, ir aš važiavau drauge į Degučius, važiavo ir Naujokai drauge į mūsų roges kartu balsuot. Paskui, mums parvažiavus, važiavo tėvas su motina. Užsakau laikraštį pas Birbalą Degučių pašto agentūroj. „Valstiečių laikraštį“. Andrus su mano dviračiu buvo namo parvažiavęs.

I.13. Pirmadienis.

Atsikėlus radau storą kartą užsnigtą, reikėjo valyti takus. Naujokai važiavo į Vainutą. Mudu su Andrum įsivežėm kraikui šiaudų: lauke buvusį seną kupetį suvalom. Vidudienį temperatura ant 0°.

I.14. Antradienis.

Anksti kėlę, prišėrę arklius, pavalgę, gerai apsirėdę, važiuojam į Lazdunėnus dobilų parvežti su Andrum. O Naujokas su savo arkliais važiavo parvežt rusvelkės iš Lazdunėnų nuo Erciaus. Jis buvo rusvelkę Erciui davęs susipiaut akselį. Nuvažiuot nebuvo šalta, tik prieš galą pradėjo pustyti ir pustė visą laiką. Atvažiavus rusai nebenorėjo beleisti užvažiuot ant kiemo, bet paskui sako: Šiandien galit dar vežtis, bet daugiau nebegalima. Tai įsistumiam šlajas į skūnę, arklius į antrą skūnę ir kraunam dobilų. Paskui atvažiavo Naujokas, važiuodamas rusvelkės, pamatuot padirbtą vežimą dėl kaustymo. O mes prisikrovę, pavalgę, buvom valgyt įsidėję, ir važiavom. Keliai visur užpustyti, nuo Milių kalno nereikėjo nei pavelkę dėt po pavažos. Bet atvažiavus iki Lazdunėnų kalno, kur reikia įvažiuoti, iki pusės nebuvo užpustyta, ėjo gerai, bet viršui krantai privaryti virš puse metro ir įklimpom. Ką darysi, kastuvų neturim. Bėgu pas Kleiną, čia pat ant kalno gyvenantį, atnešu porą kastuvų ir kasam su Andrium susikimšusį sniegą iš po šlajų ir paskui pirmyn kelią. Bekasant atvažiavo Naujokas su rusvelke ir rado čia mus, sustojo ir prie mus šlajų. Ir reikėjo atkast kelio tokio, kaip šlajos išsiteko pravažiuot, nuo vieno telefonstulpio beveik iki antro, o apie puse ir kitur daugiau storumo. Žodžiu, sunkus buvo mūsų įvažiavimas: kasant dar pustė, sušlapom ir kelnes, ir pirštines. O užvažiavus ant kalno, pradėjo temti, miglis užvirto, pustė. Važiuojant sunku buvo pasekt kelio, viskas lygi, o čia dar pusto su vėju, į akis kerta. Laikiaus kelio vidurio ir š[i]aip taip parvažiavau. Naujokas buvo jau parvažiavęs, mat jis nuo Mišeikio popirm važiavo. Tą dieną pardaviau laikrodį už 70 rublių.

I.15. Trečiadienis

Oras jau ramus: nepusto, nešalta. Naujokai važiavo į Naumiestį su savo Fukse. O mudu su Andrium išmetam vežimą dobilų, kur vakar parvežėm, ir taip tvarte susitvarkom.

I.16. Ketvirtadienis.

Rytą manėm važiuoti dobilų, bet rusvelkė ant šlajų tebebuvo ir taip nesusitvarkyta, tai ir nevažiavom.

Paskui sutvarkėm rusvelkę ir akselinę, patekinau akselinės peilius ir prapiovėm truputį akselio. Šiandien buvo apie 20° laipsnių šalčio, bet dirbant ne taip jau kas. Dar pasitaisom šlajas ant ryt dienos važiuoti parvežt ko. Vienas parvežu nuo Martinkaus Šliupo šlajas su karukais ir antras Naujoko, mūsų tik karukus, mūsų šlajas pernai Martinkus sulaužė.

I.17. Penktadienis.

Keliau, kaip ir kiekvieną rytą, savo laiku, šert gyvulių. Paskui pavalgiau, o važiavimą atidėjom ant ryt dienos, nes buvo šalta ir pustė, šaltis apie 21° laip. Paskui piovėm kiaulę, buvusią veislinę, Naujokas papiovė, gelbėjo svilinti ir mėsinėti. Aš susitvarkiau dvejus spąstus ir pradėjau spęsti šeškus, nes buvo pėdų, ir tėvas matė bėgan[t] šešką, kaip šunį. Pirmiau nespendžiau, nes maniau, kad nebėra. O dar spąstus Jonas išsivežė, tik pora liko apgruvusių.

I.18. Šeštadienis

Važiavom su Andrum į Lazdunėnus dobilų, bet nuvažiavus jau nebeleido rusai į daržinę, tik iš antros daržinės susidėję vežimus nekaustytus, svarstykles ir kit. važiavom namo. O Naujokas su motina važiavo į Sartininkus su mus kumele, bet sugrįžo: pustė, vertė, nevaliojo nei kumelė.

I.19. Sekmadienis

Rytą su Naujoku važiuojam į Naumiestį. Bet Naujokas pasilieka Degučiuos, o aš vienas važiuoju į Naumiestį, nuvežu dar seniūną, Macą Joną iš Midverių. Įduoda man dėl registravimosi šaukimą. Naumiesty reikalą pas agronomą turiu dėl patvirtinimo liudymo, nes be agronomo liudymo negalima buvo parduot. Einu kelis kart, nerandu namo vis ir palieku. Parvažiuojant parvežu iki Degučių Silių Martyną.

I.20. Pirmadienis

Naujokas ir aš važiavom į Naumiestį su dvejais arkliais, nuvežėm Mikui stalą ir šiaudų jo šeimininkei. Jis pavažiavo pas Jurkšaitį su arkliais, o aš pasilikau mieste apsipirkti. Paskui jis atėjo su Jurkšaičio Evaldu, dar ėjom į krautuves, paskui užsakiau batsiuvių Artelėje batus už 180 rublių. Parėjom pas Jurkšaitį, davė dar pietus Jurkšaitienė, pavalgėm ir važiavom namo, kai važiavom, mieste jau degė elektra.

I.21. Antradienis

Šiandien pasilikau namo, vis važiavęs ir važiavęs, nors vieną dieną namo. O Andrius išvažiavo parvežt grūdų nuo Stanciko. (Mat išarbavęs buvo supylęs pas Stanciką.) O Naujokas buvo pas Juciką į Lazdunėnus ir parleido šienapiūvę už 1300 rublių. Andrus parvažiavo anksti dar.

I.22. Trečiadienis

Abu su Andrum namo, tik Naujokas su Martinkum važiavo į Naumiestį turgun. Parvažiavo dar poanksti, bet Naujokas girtas parvažiavo, paskui po kiemą lakstė, juokus krėtė, o paskui, galima sakyti, tikrai pablūdo, grūmėsi ir po pusnes lakstė. Man antrą dieną šonai skaudėjo nuo jo.

I.23. Ketvirtadienis

Atodrėkis su sniegu. Parsivedę Martinkaus arklius, pasikinkę į dvejas šlajas su Andrium važiuojam parvežt grūdų nuo Stanciko. Nuvažiuojant Milių kalnas užpustytas, Andrius beveik neįvažiavo su tuščiais, aš važiavau su Martinkaus arkliais, jie nesegti, įšoko greit į kalną. Nuvažiavę susipilam į maišus rugius ir avižas, susidedam į vežimą, Lekšas Pranas pagelbėjo sudėti. Važiuojam. Aš važiuoju pirma. Prie prievarties didelė pusnis išsukus iš kiemo, per tą pusnę bevažiuodamas ir pavirtau, maišai išvirto, šlajos ant šono, o čia dar sninga šlapdriba. Tai gerai, kad Pranas gelbėjo sukelti ir šlajas atstatyti, o taip butum galą gavę. Susitvarkę viską važiuojam, o Milių kalne vėl kreivai nuvažiuot, susidedam maišus ant vienos pusės ir nuvažiuojam taip. Kelias buvo važiuoti lengvas, atidrėkęs ir nešalta. Parvažiuojam tamsoj, sušlapę bekilnodami maišus. Rankom sušalus[i]om rašiau šiandie, todėl ir blogai parašiau!

I.24. Penktadienis.

Dar tamsoj Naujokas išvažiavo į Švėkšną dėl kviečių piklevojimo ir norėjo geležies gauti vežimui kalti. Aš vėlai tekėliau, o atsikėlęs važiavom su Andrum į Naumiestį. Andrius pirkosi kepurę, baltinių viršutinių ir kitako. O man reikalai: valsčiuj, koperatyve, pas kunigą ir t. t., parvažiavom dar anksti, nes lengva važiuoti atidrėkus. Dar paruošėm šlajas rytdienai.

I.25. Šeštadienis

Anksti kėlus greit tvarkomės važiuot į Lazdunėnus. Važiuodami nuvežam vaikus [brolį Jurgį ir seserį Hertą?] mokyklon, paimam malūne grūdų maišą Stanciko, nuvežam, nes vandens nebuvo, iššalo ir nemalė. Nuvažiuojam pas Stanciką, išsiima grūdus. Ir atvežę buvom šnapsos Pranui už tokį gelbėjimą. Paskui važiuojam į ūkį pelų, bet klojimas pridžiautas skalbinių, ir rusai niekur nebeleido. Važiuojam atgal pas Stanciką kraut baldų, juk tuščias nevažiuosi! Paimam glėbį šiaudų įpakuoti, o pamatęs Argentinietis (toks, kur buvo Argentinoje, dalią savo gavo, pragėrė), kuriam niekas niekur nepriklauso, pradėjo vagimi Andrių kolioti. O bekraunant mums baldus tar[p] savęs visi susibarė susipešė. Mat visi nevedę gyvena taip sau[:] brolis, sesuo ir dar vienas brolis Argentinietis ir bernas Lekšas Pranas, kuriam paveda puse savo ūkio, reiškia, puse sesuo palaiko, puse paveda Lekšui Pranui, pas jį tarnavusį, o jis visai išeina iš to ūkio prie kitur gyvenusios sesers, dėl vien to Argentiniečio Stasio ir savo sesers Juzės vaidų, šitas kryželiu pažymėtas brolis Pranas. O mudu susidedam abi lovas, du stalu ir komodą, o spintą drabužių paliekam dar, ir važiuojam namo, kelias apvažiuotas, parvažiuojam gerai. Kai parvažiavom, jau ir Naujokas iš Švėkšnos buvo parvažiavęs, gulėjo lovoje, sirgo. Kviečius sisipiklevojęs, o geležies reikalingo[s] nebuvo. O nuo šiandien po pora dienų atlydžio vėl šąla.

I.26. Sekmadienis.

Kėlus pamačiau, kad šaltis jau stiprus ir, gyvulius šerant, nešant šieno iš klojimo, be pirštinių gnaibo mėlynėmis rankas. Paskui pakinkiau Andriui Juodają, važiavo į Vainutą vaistų Naujokui. Išvažiavo drauge namo ir auklė Šėperytė iš Degučių. Seniūnas Macas Jonas įteikė man šaukimą stoti ant komisijos kareivavimo. Mat dabar pradėjo imti į kariuomenę iš trijų metų visai jaunus.

I.27. Pirmadienis.

Šiandie buvau kasti sniegų nuo vieškelio, kad galėtų mašinos eiti: pusnes nukasti, duobes prilyginti ir kt. Kasėm visos seniūnijos žmonės bendrai. Pradėjom nuėję nuo Vainutkelio ir ligi pietų buvom Degučiuose, paskui ant Naumiesčio dar gerą galą. O Andrius buvo Naumiesty gydytojo Naujokui, bet nerado namo. Kai parėjau, buvo parvažiavęs; piovė akselį. O šaltis šį rytą siekė virš 25° laipsnių; bet dieną įšilo, galima buvo pirštines pasidėjęs dirbti.

I.29 [taisyta] Antradienis. Trečiadienis

Šįryt laikrodžiui pažadinus, kėlėm anksti. Andrius važiavo į Vainutą malūnan, o aš pasilikau namo. Apsitvarkiau tvarte ir kitą ką susitvarkiau. Parsinešiau nuo Margio Gustavo plaukų mašinką plaukams kirpti.

I.28. Antradienis

Šiandien neturiu ką rašyt, neigi nieko pasakyt. Tiktai namuose apsiluobiau, susiveliau pirštines. O Šliupas buvo atėjęs medžio uosinio pašliūžoms, sako: duok medį, padirbs Bumbulis pašliūžas, važiuosim bendrai. Tiesa, aš galvojau seniai apie pašliūžas, bet dėl padirbimo, dėl medžio gero vis abejonės, nors ir pats pasidirbčiau dar, kad ir netokias geras, kaip kad tinkamos važiuoti.

I.30. Ketvirtadienis

Šaltis pilnumoj, įpač rytmetyje. Lauke ne ką daryt, tai įėjęs viduj nuvijau dar botagą. Paskui parvežiau nuo Martinkaus savo šlajas su kripėmis karvei vežti į Tauragę. Nebuvo kas važiuojąs: Naujokas tebesirgo (jo ir karvė). Buvau nuėjęs pas Pažaliosios Joną Naujoką, bet jis ir negalėjo, nes turėjo tvarkytis į Vokietiją važiuoti. Tai paskui važiavo Margys Gustavas su Andrum, nes dviejų vis reikėjo ar apvirtus, ar ką, tai vis du, o su karve, dar pusnių supustyta, tuoj virsti. Išvažiavus pas Silių ir sulūžo karukai. Gustavas beparbėgąs. Tai paskui nuo Milerio karukus paimam, šiaip taip su vyrais pakeliam vieną galą ir pakišam karukus, kitus greit sutvarkom, ir leka, nes jau temo, o reikėjo pravažiuoti pro Degučius, o rusai sutemus jau nebeleido. O aš susitvarkau ryt dienai į Naumiestį.

I.31. Penktadienis

Važiuoju anksti į Naumiestį. Buvo naujokų ėmimo registravimas, priregistravo ir apklausinėjo, ar daug žemės, kur dirbi, kokioj organizacijoj buvai ir dabar kokioj esi. O pas gydytoją kas norėjo ėjo, kas ne. Man gydytojas ištyrė: nenormali širdis. Paskui atsiėmiau iš artelės padirbtus batus, nusipirkau laikraščių ir važiavom namo, buvo drauge ir Margys Fricas.

Martynas Petraitis. Klaipėda, 1948

Martynas Petraitis. Klaipėda, 1948

1941.II.1. Šeštadienis

Kaip šiandie šaltis, negalima pasakyti: termometras rodė neperdaugiausiai, apie 22° laipsnių šalčio, bet antrieji langai, nebuvę ligi viršaus niekada užšąlę, šyryt užšalę buvo. Tvarte atsilieku, apsišeru ir troboj, ką darysi, kad tokia šalta.

II.2. Sekmadienis

Šiandie Naumiesty žegnoja [konfirmuoja] vaikus, mat kunigas išvažiuodamas, dar truputį pamokęs, įžegnojo. Mudu su Andrium važiavom, bet oras, jau tikras orelis su kupra: nuo pat ryto pustė, varė, viskas maišėsi. Ketinom nevažiuoti, bet išvažiavom, išvažiavo drauge namo ir audėja, pas mus audusi Naujokams plonę ir kt. Iki Degučių užpustytas kelias, kad kitur net beveik nuklimpome. Viso įžegnojo 28 vaikus… ir atsisveikino kunigas su parapija, žmonės verkė!

II.3. Pirmadienis.

Naujokai važiuoja į Vainutą su Andrium, veža avižų ir indų parduot. O aš pasilieku prie gyvulių. Apsišėręs, priseidamas, pradedu dirbti sau sinduką.

Parvažiuoja pavakare, drauge ir audėja Lenzberkaitė.

II.4. Antradienis

Nors šaltis ir menkesnis, bet oras blogas. Naujokas su Andrium važiuoja į Vainutą, veža kruopų ir griūstynių dirbti, vežties į Vokietiją. Parvažiuoja tamsoje, sakėsi buvę pas Tarozą pirkti vežimą.

Buvo dieną atėję Cerkus, Junkarys, Margys, Kniulas ir kiti.

II.5. Trečiadienis.

Šiandien oras visai nešaltas ir nepusto nieko. Naujokai išvažiuoja į turgų. Andrius valė telyčią dėl vežimo į Tauragę. Aš suklejavau savo sunduką priseidamas, atsilikęs ir apsiliuobęs galvijus.

II.6. Ketvirtadienis.

Šiandien važiuosim su Andrium į Tauragę telyčią „Maistui“ parduoti. Pavakare išvažiuojam, nuvažiavę į Vainutą, pasišeriam arklius, patys arbatinėje pavalgome ir nuo puse vienuolikos [įterpta: nakties] važiuojam toliau. Kelias ne koks duobėtas, aukštai supustytas, pirma mus nuo Vainuto važiavo iki pat Tauragės vežimas ir vežė tuščias bonkas į spirito varyklą. Todėl jiems duodant kelią ir mes pravažiuodavom gerai. Nuvažiavus tuojau ir išaušo.

II.7. Penktadienis.

Per naktį žingine važiavus, nuvažiavus tuoj ir išaušo. Bekonų nebuvo daug, tai tuojau bekonus išėmus, atėjus rūšiuotojui ir atidavėme už 231 rub. Pinigus atsiėmęs, tuoj ir važiuojam namo (buvo jau pirma val.), dar reikėjo užvažiuoti pas Erčių, parvežt Jono siuvamą mašiną ir Naujokų spintą nuo Stanciko. Čia apsivažinėję, susidėję, važiuojam, kai parvažiavom, jau buvo sutemus. Buvo atvažiavęs ir Jonas, brolis, kai parvažiavom, jisai ir važiuoja į Vokietiją.

II.8. Šeštadienis

Kėliau visai vėlai, priešpiečiais. Tėvas su Jonu važiavo į Naumiestį. Vakare ir Naujokas su broliu Jonu parvažiavo, parsivežė siūti.

II.9. Sekmadienis

Mūsų Jonas išvažiavo namo. Margio Fricas išvežė su Juodąją. Vakare jau atlydys su lietum.

Pabaiga kitame numeryje

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika