Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Gedimino kalne rasti, manoma, 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikai 

2017 vasario 5 d. 15:03
LNM archeologai: iš kairės G. Grižas, V. Steponaitis, G. Petrauskas.
LNM archeologai: iš kairės G. Grižas, V. Steponaitis, G. Petrauskas.
LNM nuotraukos

Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. 

Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai, pranešama Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime spaudai.

Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų

Sagos atspaudas kalkėse.
Sagos atspaudas kalkėse.

„Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du. Pirmame kape radome vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas – grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų skyriaus vyresnysis muziejininkas, archeologas Arūnas Kalėjus.

Archeologo teigimu, mirusysis buvo palaidotas be karsto, apipiltas kalkėmis.

„Pirmajame kape rastas vyras buvo palaidotas su drabužiais ir ilgaaule, kelius siekiančia, odine avalyne. Drabužiai ir avalynė – sunykę. Geriau išsilaikė tik aprangos detalės – sagos, diržo sagtis, – kurios pagamintos iš neorganinių medžiagų. Mirusysis palaidotas ant nugaros, ištiestomis kojomis, sprendžiant pagal kaulų padėtį – už nugaros surištomis rankomis“, – pasakoja archeologas A. Kalėjus.

Antrajame kape rasti trijų vyrų palaikai, mirusieji taip pat palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis.

„Du mirusieji palaidoti ant nugaros, vienas greta kito. Vienas iš jų, sprendžiant pagal kaulų padėtį, palaidotas už nugaros surištomis rankomis. Trečias mirusysis aptiktas paguldytas ant pilvo, skersai ant pirmųjų dviejų. Tai rodo, jog mirusieji nebuvo palaidoti deramu būdu“, – pasakojo LNM archeologas.

Mirusiųjų mirties priežastis kol kas lieka nenustatyta. Ištirtuose kapuose kulkų neaptikta.

Rastas medalionas leido iškelti hipotezę

Kapas Nr. 1.
Kapas Nr. 1.

„Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvuose mes turime Władysławo Zahorskio piešinį, kuriame pavaizduotos tarp dviejų medžių augančios kryžiaus forma pasodintos našlaitės. Aplink krūmokšniai, o už jų Gedimino pilies bokštas. Archeologinių radinių, patvirtinančių, kad ant kalno buvo palaidota žmonių, iki šiol neturėjome. Buvo žinoma legenda apie slapta palaidotus sukilėlius ir jiems pastatytą kryžių“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Šalia vieno mirusiojo palaikų rastas sidabrinis medalionas, kuris buvo pagamintas XIX a. viduryje. Šis radinys archeologams leidžia kelti hipotezę, kad mirusieji buvo palaidoti ne anksčiau nei XIX a. II pusėje. Remiantis archyviniais duomenimis, šie palaikai jau buvo aptikti 1915–1916 m.

Kape Nr. 1 rastas XIX a. vid. medalionas.
Kape Nr. 1 rastas XIX a. vid. medalionas.

Todėl daroma prielaida, kad aptikti palaikai gali būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Šiuo metu archeologiniai duomenys yra analizuojami. Tyrimų metu aptikti negausūs radiniai konservuojami. Palaikai perduoti tirti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologijos specialistams. Tik bendradarbiaujant įvairių sričių mokslininkams, atlikus tyrimus, bus galima atsakyti į klausimą, ar aptikti palaikai gali būti siejami su 1863–1864 m. sukilimo dalyviais.

Bendras perkasos vaizdas.
Bendras perkasos vaizdas.

Istoriniai duomenys

1863–1864 m. Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui, tarp jų ir vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui. Sprendimas po egzekucijos sukilėlių kūnus užkasti ant Gedimino kalno nebūtų atsitiktinis – taip galėjo būti siekiama paslėpti nuo artimųjų ir visuomenės jų palaidojimo vietą. Po 1831 m. sukilimo imperatoriaus Nikolajaus I nurodymu Vilniaus pilių teritorijoje buvo įrengta tvirtovė. Visuomenės lankymui ji buvo neprieinama iki pat XIX a. 10 dešimtmečio pabaigos.

Kapas NR. 2 Mirusiojo kūno ir drabužių atspaudai kalkėse.
Kapas NR. 2 Mirusiojo kūno ir drabužių atspaudai kalkėse.

Versiją, kad Gedimino kalne palaidoti 1863 m. sukilėliai, dar 1904 m. iškėlė W. Zahorskis. Vėliau leidinyje „Przewodnik po Wilnie“ („Vadovas po Vilnių“) jis teigė, jog Gedimino kalne palaidotas 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas, taip pat kunigas Stanislovas Išora, Boleslovas Kolyška.

1917 m. rugpjūčio 17 d. buvo pastatytas kryžius S. Išoros ir Z. Sierakausko atminimui įamžinti, tačiau vokiečių valdžia dar tą pačią dieną kryžių pašalino.

Atstatytas jis buvo tik 1921 metais. O 1925 m. šalia kryžiaus buvo atidengtos dvi plokštės: viena – su įrašu lenkų kalba „Nežinomam kareiviui“, o kita – su Lukiškių aikštėje mirties bausme nubaustųjų 1863 m. sukilėlių pavardėmis.

1940 m. birželio mėnesį ant Gedimino kalno stovėjęs 1863 m. sukilėliams skirtas kryžius buvo pašalintas.

W. Zahorskis – Zigmanto Sierakausko kapas ant Pilies kalno Vilniuje XXa. 2-3 deš.
W. Zahorskis – Zigmanto Sierakausko kapas ant Pilies kalno Vilniuje XXa. 2-3 deš.

.

Nežinomo kareivio kapas. A. Vivulskio kryžius ant Vilniaus Pilies kalno 1930 m. nuotrauka.
Nežinomo kareivio kapas. A. Vivulskio kryžius ant Vilniaus Pilies kalno 1930 m. nuotrauka.

.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"