Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Balandžio 12-oji istorijoje: istorinis Gagarino skrydis į kosmosą 

2019 balandžio 12 d. 16:31
Užsienios spaudos nuotr.

Lygiai prieš 58 metus, 1961 m. balandžio 12-ąją, įvyko pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą: „Vostok“ kapsulė su Jurijum Gagarinu atliko istorinį skrydį aplink žemę.

Šiandien jau aiškiai žinoma, kad šis skrydis galėjo ir neįvykti dėl daugybės techninių priežasčių.

Problemos prasidėjo dar nepakilus nuo žemės. J.Gagarinui įlipus į kosminį laivą turėjo būti uždaryti visi liukai. Tačiau, kaip rodė prietaisai, vienas jų neužsidarė. Tai buvo gyvybiškai svarbu, tad reikėjo jį sutaisyti. Laimei, netrukus tai pavyko padaryti. 9 val. 7 min. raketa, turėjusi iškelti kosminį laivą, pakilo nuo žemės. Kosminį laivą ji turėjo iškelti į numatytą aukštį, o tuomet jis privalėjo atsiskirti. Deja, ir vėl atsirado problemos. Nesuveikė pagrindinis variklio įjungimo mechanizmas. Dėl to teko pasinaudoti atsarginiu, todėl tai padaryta pavėluotai.Taip kosminis laivas atsidūrė 85 km. aukščiau nei buvo numatyta. Prieš skrydį numatyta, kad laivas, jei sugestų stabdžių sistema, per 4 dienas galėtų grįžti į Žemę dėl trinties su atmosfera. Tačiau laivas atsidūrė orbitoje, kurioje galėjo būti mėnesį. Jeigu nebūtų suveikusios stabdymo sistemos, pirmasis kosmonautas būtų žuvęs.

Skrydžio metu buvo vieną kartą apsisukta aplink žemę, skrydis truko 1 valandą ir 48 minutes. Taip 27-erių metų erdvėlaivio pilotas sugrįžo į Žemę ir tapo žinomiausiu žmogumi visame pasaulyje. Jis keliavo po pasaulį, pietavo su Anglijos karaliene, pelnė Džinos Lolobridžitos bučinį ir kartu su privilegijuotaisiais atostogavo Kryme.

Šis skrydis išties svarbus žmonijos istorijoje, mat pagaliau buvo įrodyta, jog žmogus gali pakilti į kosmosą. Tiesa, pačios technologijos buvo išbandytos jau anksčiau, nes į kosmosą būdavo skraidinami šunys, jūrų kiaulytės, pelės, manekenai, kurie imitavo žmogų. Šis skrydis veikiau svarbus kaip simbolis, kad žmogus gali pakilti į kosmosą ir jame išgyventi, kad gali permąstyti savo pojūčius bei patirtį grįžęs į Žemę.

Gagarino skrydį išnaudojo to meto propaganda – didžiulėmis demonstracijomis buvo skelbiama sovietų mokslo ir technologijų pergalė prieš Šaltojo karo varžovę Ameriką, kuri, beje, savo pirmąjį žmogų į kosmosą išsiuntė kitais metais. J. Gagarinas tapo tokiu svarbiu simboliu, kad sovietai, nenorėdami rizikuoti jo gyvybe, ilgą laiką draudė jam skristi į kosmosą. Po septynerių metų pagaliau gavęs leidimą, J. Gagarinas netikėtai žuvo per bandomąjį skrydį.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika