Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ISTORIJA

Apie karininkų gyvenimą – iš šeimų albumo 

2016 lapkričio 22 d. 06:00
Juozo ir Julijos Zaborskių vestuvių pokylis. Į kairę nuo jaunųjų sėdi leitenantas Vincas Sabeckis ir Stasė Grincevičiūtė. Ukmergė, 1934 metai.
Juozo ir Julijos Zaborskių vestuvių pokylis. Į kairę nuo jaunųjų sėdi leitenantas Vincas Sabeckis ir Stasė Grincevičiūtė. Ukmergė, 1934 metai.

Kai Lietuva 1918 metų vasario 16-ąją paskelbė Nepriklausomybės Aktą, tų pačių metų lapkričio 23-iąją buvo išleistas pirmas įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Ši diena dabar minima kaip Lietuvos kariuomenės diena. Įdomių detalių apie valstybės karininkų gyvenimą tarpukariu atskleidžia išsaugotos daugelio jų šeimų albumų nuotraukos.

Detaliai išstudijavęs savo senelio – Lietuvos kariuomenės karininko, šaulio, fotografo mėgėjo Juozo Zaborskio (1906–1989) – šeimos fotoalbumus, kuriuose pavyko išsaugoti apie 500 nuotraukų, Vytauto Didžiojo universiteto docentas istorikas Vytenis Almonaitis išleido jau trečiąjį „Lietuvos karininko fotoalbumą“. Šis skirtas karininkų šeimų moterims. Nekomercinių, istorinių knygų bei pažintinių kelionių vadovų rengimas – jo ir žmonos psichologės Junonos Almonaitienės, Kauno technologijų universiteto docentės, hobis.

Karininkas Juozas Zaborskis su dukra Edita. Kaunas, 1940 metai.Editos, Vytenio ir Junonos Almonaičių fotografijų rinkinių nuotraukos
Karininkas Juozas Zaborskis su dukra Edita. Kaunas, 1940 metai.Editos, Vytenio ir Junonos Almonaičių fotografijų rinkinių nuotraukos

Pasak V. Almonaičio, iš senelio albumo tarsi gyva į mus žvelgia istorija. Todėl jis negalėjo tų nuotraukų laikyti tik stalčiuje, norėjo pasidalyti su skaitytojais. Konstruodamas iliustratyvų pasakojimą, visą sovietmetį slėptas senelio nuotraukas dar papildė jo draugų bei pažįstamų karininkų šeimų gyvenimo akimirkomis. „Sudarant knygą norėjosi parodyti įvairesnį karininkų draugių, žmonų ir dukrų gyvenimą, todėl albume skaitytojai ras nuotraukų iš karininkų Miko Rėklaičio (1895–1979), Prano Gladučio (1893–1939), Pijaus Dovydaičio (1898–1983) ir kitų albumų“, – sakė V. Almonaitis.

Krašto iliustracijos

J. Zaborskis 1930 metais įsigytu plačiajuosčiu fotoaparatu „Kodak“ įvairiais rakursais fiksavo tuometės Lietuvos vaizdus, atskleidžiančius XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio socialinį, politinį ir kultūrinį gyvenimą. Jo fotoobjektyvas „sumedžiojo“ daug dabar jau istorinių Baltijos pajūrio vaizdų, užfiksuotų per šeimos atostogas. Karininko apsilankymas pas gimines Aukštaitijoje ir Žemaitijoje paliko ryškių etnografinio kaimo detalių, atskleidė skaidrią kaimo žmonių pasaulėjautą. Visa tai publikuota pirmuose dviejuose „Lietuvos karininko albumuose“.

Kaip yra pažymėjusi J. Zaborskio anūkė menotyrininkė Vaida Almonaitytė-Navickienė, tarpukariu meninė Lietuvos fotografija formavosi fotografų mėgėjų aplinkoje, tad ne išimtis buvo ir jos senelis. Daugelis to meto mėgėjų fotografuoti įsiklausė į tautinį Atgimimą skatinusioje spaudoje skelbiamus raginimus kurti Lietuvos kultūros vaizdinį metraštį ir nepaleisti iš rankų fotoaparato. „Pavyzdžiui, rašytojas Pranas Mašiotas dar 1914 metais spausdino savo nuotraukas „Vairo“ puslapiuose ir kvietė fotografus „suskubti rinkti medžiagą mūsų kraštui iliustruoti“, – teigė menotyrininkė.

Gimnazistės ir karininkai. Pirmas iš dešinės - kapitonas Antanas Breimelis (1950 metais žuvo Suchobezvodnajos lageryje), greta - Adelė Bielskutė, vėliau ištekėjusi už generolo Miko Rėklaičio. Marijampolė, 1925 metai.Iš Astos Rėklaitytės fotografijų rinkinio
Gimnazistės ir karininkai. Pirmas iš dešinės - kapitonas Antanas Breimelis (1950 metais žuvo Suchobezvodnajos lageryje), greta - Adelė Bielskutė, vėliau ištekėjusi už generolo Miko Rėklaičio. Marijampolė, 1925 metai.Iš Astos Rėklaitytės fotografijų rinkinio

J. Zaborskio fotografijos – lyg mažos mozaikos dalelės – atskleidžia to meto Lietuvos karininkų kasdienybę.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tarpukario birutietės

Prieš pat Lietuvos kariuomenės dieną šiemet išleistas trečiasis „Lietuvos karininko albumas“ pasakoja apie karininkų šeimų moteris – atskleidžia jų asmeninio ir viešojo gyvenimo ypatumus.

„Istorinės, kultūrinės ir socialinės aplinkybės lėmė tam tikrą tarpukario Lietuvos karininkų šeimų moterų, visų pirma – jų žmonų, gyvenimo būdo specifiką. Ištekėjusių moterų darbas už atlygį anuomet Lietuvoje dar neretai buvo laikomas tinkamu tik žemesniųjų visuomenės sluoksnių atstovėms. Karininkų atlyginimai buvo vieni didžiausių, o jų šeimų socialinė ir materialinė padėtis – labai gera, – pasakojo leidinio bendraautorė J. Almonaitienė. – Karininkų žmonoms derėjo tinkamai atstovauti šeimai viešumoje, mat tam įpareigojo vyrų dėvima uniforma. Iš moterų tikėtasi nepriekaištingos išvaizdos, santūrumo, inteligencijos, pagarbos tautiškumui, tarpusavio santykių etikai ir etiketui.“ Todėl neatsitiktinai karininkų žmonos aktyviai dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos ir daugelio kitų visuomeninių organizacijų veikloje. Daugiausia jų buvo susibūrusių į 1925 metais įsteigtą Karininkų šeimų moterų draugiją, kuriai 1935 metais suteiktas kunigaikštienės Birutės vardas. Draugijos moterys imtos vadinti birutietėmis, birutininkėmis.

Šiaulių skyriaus birutietės su viešniomis. Pirmoje eilėje iš kairės: trečia - rašytoja, poetė Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė (slapyvardis - Žvirgždė), ketvirta - Adelė Rėklaitienė, generolo Miko Rėklaičio žmona, penkta - Veronika Černienė, karininko Jono Černiaus žmona. Šiauliai, 1938-1939 m.Iš Astos Rėklaitytės fotografijų rinkinio
Šiaulių skyriaus birutietės su viešniomis. Pirmoje eilėje iš kairės: trečia - rašytoja, poetė Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė (slapyvardis - Žvirgždė), ketvirta - Adelė Rėklaitienė, generolo Miko Rėklaičio žmona, penkta - Veronika Černienė, karininko Jono Černiaus žmona. Šiauliai, 1938-1939 m.Iš Astos Rėklaitytės fotografijų rinkinio

Įdomu pažymėti, kad karininko J. Zaborskio dukra Edita Almonaitienė, kuriai šiemet suėjo 80 metų, 1990-aisiais kartu su kitomis Lietuvos karininkų žmonomis ir dukromis atkūrė Birutiečių draugiją, nuo pirmojo susirinkimo buvo organizacijos sekretorė. Birutiečių draugija oficialiai įregistruota 1991 metais. „Lietuvos karininko albume“ galima išvysti daug Editos vaikystės nuotraukų.

Istoriniai nukrypimai

Galima sakyti, kad gręžtis į istoriją verčia vos ne kiekvienas parašas po nuotrauka, nes jose – daug asmenybių, palikusių ryškius pėdsakus tarpukario Lietuvos gyvenime. Štai, pavyzdžiui, kunigas ir rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas Kaune, Vytauto bažnyčioje, 1928 metais tuokia Juliją Kumetaitę ir kariuomenės kapitoną Pijų Dovydaitį, kuris 1941 metais buvo įkalintas. Pijaus tėvas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Pranas Dovydaitis.

Kitoje nuotraukoje – karininkai su gimnazistėmis. Viena jų – Adelė Bielskutė. Nuotrauką išsaugojusi Adelės dukra Asta Rėklaitytė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad ši ir kitos šeimos nuotraukos keliavo į Sibirą, o po 17 metų sugrįžo į Lietuvą. „Mano mama buvo ištekėjusi už Lietuvos kariuomenės generolo Miko Rėklaičio. Prasidėjus sovietų okupacijai, tėvelį areštavo, įkalino Kaune. Kilus 1941 metų Birželio sukilimui, tėvelį išlaisvino. Tačiau nei su mama, nei su manimi ir sesute jis jau nespėjo susitikti. Tą mėnesį mus ištrėmė į Sibirą. Kartu su mumis buvo ištremtas ir mano senelis Vincas Bielskus.“

O V. Bielskaus sodyboje, kaip žinoma iš istorijos, jo brolis Pijus Bielskus, prezidento kanceliarijos viršininkas, paslėpė Vasario 16-osios akto originalą. „Kaip man vėliau yra pasakojusi mama, apie tai Sibire senelis jai prasitarė, tačiau mes, vaikai, tada nieko nežinojome. Deja, su senelio broliu Pijumi, kuriam tremties pavyko išvengti, nepavyko susitikti. Jis mirė 1958 metais, mėnesiu anksčiau, nei mes grįžome iš Sibiro. Palaidotas Panemunės kapinėse. O mano tėveliui 1944 metais pavyko pasitraukti į Vakarus, mirė 1976 metais, palaidotas Čikagoje“, – pasakojo iš gražios istorinės nuotraukos žvelgiančios Marijampolės gimnazistės A. Bielskutės dukra A. Rėklaitytė.

Vasario 16-osios akto signataro Prano Dovydaičio sūnų kariuomenės kapitoną Pijų Dovydaitį ir Juliją Kumetaitę 1928 metais Kaune, Vytauto bažnyčioje, tuokia Juozas Tumas-Vaižgantas.Iš Ritos Dagienės fotografijų rinkinio
Vasario 16-osios akto signataro Prano Dovydaičio sūnų kariuomenės kapitoną Pijų Dovydaitį ir Juliją Kumetaitę 1928 metais Kaune, Vytauto bažnyčioje, tuokia Juozas Tumas-Vaižgantas.Iš Ritos Dagienės fotografijų rinkinio

.

Rengimasis Kalėdoms Zaborskių namuose. Kairėje - Juozo Zaborskio žmona Julija.
Rengimasis Kalėdoms Zaborskių namuose. Kairėje - Juozo Zaborskio žmona Julija.

.

Pasivaikščiojimas Šventosios pakrante. Pirma iš dešinės - Julija Paulauskaitė (Zaborskienė), greta - jaunesnysis leitenantas Povilas Bareišis. Ukmergė, 1933-1934 m.
Pasivaikščiojimas Šventosios pakrante. Pirma iš dešinės - Julija Paulauskaitė (Zaborskienė), greta - jaunesnysis leitenantas Povilas Bareišis. Ukmergė, 1933-1934 m.

.

Manoma, Ukmergės knygyne. Kairėje - Julija Paulauskaitė (Zaborskienė). Apie 1933-1935 metus.
Manoma, Ukmergės knygyne. Kairėje - Julija Paulauskaitė (Zaborskienė). Apie 1933-1935 metus.

Edita Zaborskytė vežimėlyje prie namo Vydūno alėjoje Kaune, 1937 metai.
Edita Zaborskytė vežimėlyje prie namo Vydūno alėjoje Kaune, 1937 metai.

.

,

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"