Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Ukrainos ir Rusijos karo simuliacija: ką iš jos sužinojome? 

2019 balandžio 6 d. 10:49
Reuters/Scanpix nuotrauka

9 val. vėsų kovo rytą, delegatai iš viso pasaulio susirinko į skubų Šiaurės Atlanto Organizacijos (NATO) tarybos viršūnių susirinkimą. Pagrindiniai klausimai susirinkimo darbotvarkėje: naujausios žinios iš sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojo vado dėl Rusijos karo veiksmų paaštrėjimo Ukrainoje ir visoje Europoje bei pasirinktas NATO atsakas.

Niekas neabejoja situacijos rimtumu. Rusijos pajėgos juda Vakarų link siekdamos okupuoti Ukrainos teritoriją už Donbaso ir Krymo ribų. Didelės kibernetinės atakos taip pat vykdomos prieš Vokietijos infrastruktūrą, o tuo tarpu Vladimiras Putinas grasina įsiveržti į Estiją. NATO generalinis sekretorius susitikime paprašė dalyvauti vieną iš savo pirmtakų lordą George‘ą Robertsoną ir patarti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Nesupraskite klaidingai: šis susitikimas įvyko, bet tai tebuvo netolimos ateities įvykių simuliacija, kurioje Ukraina prisijungė prie NATO, o JK paliko Europos Sąjungą.

NATO ir šalių kariuomenės rengia tokias simuliacijas siekiant nuspėti, kas gali nutikti „karo rūke“. NATO būstinę Briuselyje šįkart atstojo Stirlingo universitetas Škotijoje. Delegatais tapo tarptautinių konfliktų ir bendradarbiavimo magistro studijų programos studentai ir diplomatijos mokslų daktaras.

Lordas Robertsonas buvo vienintelis žmogus atstovavęs save patį. Jis pagal Karališkojo tarptautinių reikalų instituto taisykles delegatams trumpai papasakojo apie laikotarpį vadovaujant NATO, įskaitant ir istorinį 2001-ųjų rugsėjo 12-os dienos sprendimą pasitelkti bendrus gynybinius veiksmus pagal 5-ąjį steigiamosios sutarties straipsnį.

NATO būstinėje delegatai turėjo per dvi derybų dienas atstatyti pusiausvyrą tarp šalių, palaikančių konfliktinį sprendimą ir tų, kurie linkę susilaikyti, o jei to padaryti nepavyks – imtis prevencinių veiksmų. Simuliacija ne tik padėjo studentams mokytis, bet ir pateikė žemiau išvardintas įžvalgas apie įvykius realiame pasaulyje.

1. Rusijos jėga

Delegatai turėjo įvertinti Rusijos gynybinį pajėgumą naudodamiesi realiais duomenimis. Jų išvada buvo tokia: nors palyginus su kitomis šalimis Rusija ir atrodo pajėgi, šalies ginkluotųjų pajėgų pajėgumas išlieka perdėtas, o pačios pajėgos kartais prastai aprūpinamos. Rusija tikriausiai negalėtų su NATO kariauti ilgiau nei kelis mėnesius bei ko gero kovotų dvejais frontais.

Kitą vertus, šalies pajėgos neseniai atsinaujino ir tapo efektyvesnės nei prieš keletą metų. Rusija taip pat yra arčiau Ukrainos ir Baltijos šalių už daugumą NATO pajėgų, todėl galėtų greičiau mobilizuotis ir įgyti potencialų strateginį pranašumą.

NATO veiksmus Ukrainoje apribotų Rusijos atidarytas žemas tiltas, jungiantis Krymą su Rusija. Jis apsunkina didesnių laivų judėjimą tarp Ukrainos uostų, esančių Juodojoje jūroje ir Viduržemio jūros. Rusijos gebėjimas rengti kibernetines atakas ir kurti sąmyšį skleidžiant dezinformaciją taip pat gali sukelti susiskaldymą tarp NATO narių.

Pagrindinė mintis: Rusijos meška silpna, bet vis dar kandžiojasi.

2. Situacijos sudėtingumas

Simuliacijoje dalyvavusios šalys derybas vedė atžvelgdamos į nacionalinius interesus. Iškilus mini aljansams, daugiašalės derybos skilo į mažesnes diskusijas. Pavyzdžiui, Turkija, kurios santykiai su Rusija ir galimybės priimti potencialius pabėgėlius gerėja, buvo taip linkusi susitaikyti su Maskva, kad šalies narystė NATO tapo abejotina.

Kitoje spektro pusėje Ukraina ir Rumunija, kurias baugina Rusijos agresija Juodojoje jūroje, nedelsdamos ėmėsi puolamųjų veiksmų. Tokios sąjungos ne visada buvo matomos visam pasauliui. Jos apsunkindavo derybas, ypač tuomet, kai šalys turi nederybinių tikslų.

Pagrindinė mintis: viskas ne visada yra taip, kaip atrodo, net ir vykstant deryboms. Pasistenkite išlikti lankstūs ir nepasikliaukite žiniasklaidos pranešimais apie kitos šalies interesus.

3. Įvykiai, įvykiai, įvykiai

Visai kaip realiame gyvenime, delegatai turėjo stebėti vidaus naujienų srautą. Pasak vieno pranešimo, Rusija pradėjo mobilizuotis po griežtų tam tikrų NATO narių pareiškimų, kurie nutekėjo derybų dieną. Keletą kartų diskusiją reikėjo pradėti nuo pradžių, nes delegatai pakeitė prioritetus ir strategijas.

Pagrindinė mintis: nuolatos klauskite savęs, kaip tam tikri įvykiai paveiks jūsų ir kitų poziciją.

4. Aiškumas esant spaudimui

Tikėtina, kad Rusijos kariuomenė įsiverš ir visiškai okupuos Ukrainą per pusantros paros. NATO sąjungininkai turi dislokuoti sausumos karius arba rizikuoti ir užleisti teritoriją Maskvai. Dar vakar kankinusios problemos tapo mažiau svarbios, nes delegatai buvo priversti ieškoti kompromiso bendrų veiksmų labui.

Pagrindinė mintis: sprendimai gali būti neapgalvoti tuomet, kai spaudžia laikas, bet spaudimas gali padėti išsikelti aiškesnius tikslus. Derybininkai, kurie tai supranta gali tuo pasinaudoti.

5. ES saugumas

Išgalvotiems NATO tarybos nariams aptarinėjant problemas tarpusavyje, pamatėme, kaip ES tapo geopolitine veikėja, turinčia valstybės bruožų. Prieš įsipareigodamos (su NATO pagalba) imtis veiksmų saugumui gerinti, ES narės derėjosi tarpusavyje ir siekė aiškios pozicijos.

Vienas svarbus aspektas realiame pasaulyje yra ES sankcijos Rusijai, kurios šiek tiek skiriasi nuo JAV taikomų sankcijų. Įtrukusi Ukrainą į ES asociacijos sutartį, ES demonstruoja savo gebėjimą apsaugoti galią užsienyje.

Pagrindinė mintis: ES kuria savo geopolitinį ir saugumo vaidmenį Europoje, kuris gali turėti reikšmės NATO.

6. JK situacija

Būdama NATO nare, JK tarpininkavo tarp JAV ir įprastai švelnesnių ES pozicijų. Simuliacija parodė, kad po „Brexit“ (nepaisant to, kad šalis yra branduolinį ginklą turinti NATO narė), JK greičiausiai jausis įsprausta tarp JAV ir ES

Pagrindinė mintis: „Brexit“ reikšmė JK narystei NATO nusipelno daugiau dėmesio.

7. Pabėgėlių rizika

Simuliacijos metu, arčiau Rusijos esančius NATO narius, tokius kaip Lenkija ir Vengrija, ypač neramino tai, kad karo veiksmai Ukrainoje lems didelį pabėgėlių skaičių, o tai gali turėti rimtų pasekmių vidaus politikai.

Pagrindinė mintis: ne visada deramai atsižvelgiame į ryšį tarp kariuomenės ir žmonių saugumo.

8. Teigiami sprendimai

Kai BBC atliko panašią simuliaciją prieš keletą metų, JK įsivėlė į branduolinį karą. Dabartiniai išgalvoti delegatai sugebėjo išvengti tokių baisių rezultatų pasinaudodami turimomis atgrasymo priemonėmis. Jie derino mobilizaciją su siūlymais kalbėtis taip, jog Rusija atsitraukė. Nepaisant šiek tiek spaudimo kariniu atžvilgiu, situaciją iš esmės sušvelnino dominuojančios šalys, tokios kaip JAV bei ES taikinimo institucijos.

Pagrindinė mintis: per penktąsias aneksijos metines kovo 18-ąją, NATO pakartojo savo nuomonę, jog Krymas – Ukrainos teritorija. Tuo tarpu, Donbase tęsiasi karo veiksmai. Padėtis Ukrainoje gali pasikeisti per naktį, kadangi kovo pabaigoje vyks prezidento rinkimai. Jei taip nutiks, NATO narės turės pasirinkti, nepaisant to, kad Ukraina šiuo metu nėra aljanso narė. Simuliacijos dalyviai suprato, kad tarptautinės krizės akimirka negalima daryti vieno – atsisakyti imtis veiksmų jei tavo interesai pavojuje.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika