Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Taivano prezidentė patvirtino planus pirkti iš JAV naujų naikintuvų ir tankų 

2019 kovo 28 d. 19:25
Tsai Ing-wen.
Tsai Ing-wen.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen trečiadienį pareiškė, kad jos vyriausybė paprašė JAV parduoti naujų naikintuvų ir tankų.

Jei toks prašymas bus patenkintas, gali vėl paaštrėti Vašingtono santykiai su Pekinu, laikančiu Taivaną Kinijos provincija, kurią prireikus tektų aneksuoti.

Kalbėdama trečiadienį per vizitą į Havajus Tsai Ing-wen pažymėjo, kad jos vyriausybė ketina pirkti karo lėktuvus F-16V ir tankus „M1 Abrams“.

Nauja ginkluotė „labai sustiprintų mūsų sausumos ir oro pajėgų pajėgumus, pakeltų kariuomenės dvasią ir parodytų pasauliui, kad JAV yra įsipareigojusios ginti Taivaną“, teigė Tsai Ing-wen.

Vašingtonas yra pagrindinis gynybinės paskirties ginklų tiekėjas Taibėjui, nors abi šalys nepalaiko formalių diplomatinių ryšių.

Naikintuvas F-16V yra pažangiausias Taivano aviacijos pajėgų kertiniu akmeniu laikomo karinio lėktuvo modelis, o „M1 Abrams“ būtų reikšmingas šiuo metu naudojamų pasenusių tankų atnaujinimas. Pranešama, kad Taivanas norėtų įsigyti 66 orlaivius.

Taibėjaus prašymai dėl ginkluotės pardavimo kruopščiai analizuojami siekiant nustatyti, kad jie atitinka „Taivano realius poreikius“, pareiškė prezidentė.

„Mes taip pat daug investuojame į mokymus ir mūsų gynybos strategijų modernizavimą, teikdami pirmenybę asimetriškiems pajėgumams, kad jie labiau atitiktų realijas, su kuriomis susiduriame“, – nurodė Tsai Ing-wen.

„Apskritai, tikiuosi, jog šie veiksmai garantuos, kad Taivano žmonės ir toliau galės rinktis savo pačių ateitį, nepatirdami prievartos“, – pridūrė ji.

Pasak prezidentės, kuri sako kitąmet sieksianti antros ketverių metų kadencijos, Taivanas taip pat plečia karių rengimo programas, šaliai ruošiantis pereiti prie vien savanorių pajėgų modelio.

Be to, valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad jau trejus metus iš eilės didinamas Taivano gynybos biudžetas.

„Šios lėšos buvo skirtos programoms, iš esmės pakeisiančioms Taivano gynybos sistemą, įskaitant asimetriškus pajėgumus“, – kalbėjo Tsai Ing-wen.

Taivaniečių lyderės neoficialus vizitas į Havajus buvo surengtas jos kelionės po Ramiojo vandenyno valstybes – Palau, Nauru ir Maršalo salas – pabaigoje.

Šios Okeanijos šalys yra trys iš vos 17 likusių Taivano sąjungininkių: jų nuolat mažėja dėl Pekino pastangų izoliuoti Taibėjų tarptautinėje arenoje. Abi valstybės atsiskyrė 1949-aisiais pilietinio karo metu.

Pekinas nutraukė kontaktus su Tsai Ing-wen vyriausybe jai atsisakius pripažinti teiginį, kad ši sala yra Kinijos dalis. Kinų valdžia taip pat pradėjo smarkiau bauginti Taivaną savo karine galia, pavyzdžiui, siųsdama prie salos krantų bombonešius ir naikintuvus. Pekinas oficialiai vadina tokius manevrus „mokymosi misijomis“.

Sakydama kalbą, kurią transliavo Vašingtone įsikūrusi konservatyvi idėjų kalvė „The Heritage Foundation“, Tsai Ing– wen taip pat sakė, kad politinė padėtis Honkonge „kelia didelį susirūpinimą“.

Kinija siekia pritaikyti „vienos valstybės, dviejų sistemų“ modelį, pagal kurį valdomas Honkongas, ir Taivanui. Tuo metu kritikai tvirtina, kad šioje pusiau autonominėje teritorijoje nuo 1997 metų, kai ją Kinijai perdavė Didžioji Britanija, palaipsniui varžomos piliečių laisvės.

„Honkongas yra priminimas, kad visi Taivano politikai, nepriklausomai nuo savo politinės partijos, turėtų stengtis nepakliūti į Kinijos spąstus, kurie apima ekonomines iniciatyvas ir kitus pažadus, bet galiausiai nuveda iki tos pačios baigties – vienos valstybės, dviejų sistemų modelio“, – pareiškė Tsai Ing-wen.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika