Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Švedija gaivina totalinės gynybos planą 

2018 kovo 19 d. 18:50
Švedijos gynybos pratybos Aurora 17 / 
Švedijos gynybos pratybos Aurora 17 / 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Daugmaž 350 kilometrų jūros skiria Švediją nuo sunkiai apginkluotos Kaliningrado srities. Valstybės teritorija – siaura, pailga forma – ją daro pažeidžiama puolimams iš kelių pusių. Tiek Švedija, tiek jos kaimynė Suomija, yra vienintelės, neskaitant Rusijos, Baltijos jūros pakrantėje esančios valstybės, nepriklausančios NATO aljansui, rašo DefenseNews.com.

Šaltojo karo metais Švedija intensyviai ruošėsi didelio masto karinei invazijai – egzistavo visų valstybės gyventojų bei infrastruktūros mobilizavimo planas. Žlugus Sovietų Sąjungai ir išaušus taikos erai toks planas buvo numesti į šoną.

Suomija pati savaime yra unikumas, nes ji taip pat turi totalinės gynybos planą. Vis dėlto, kitaip nei Švedija, po Šaltojo karo ji šio niekada nenumetė į šalį.

Švedija planuoja keisti situaciją.

2017 metų pradžioje buvo suburta valstybės sienų komisija, turinti patiesti naujo Švedijos totalinės gynybos plano pamatus. Totalinė gynyba numato visų Švedijos gyvenimo aspektų panaudojimą atremiant neįvardinto užsienio agresoriaus puolimą. Nors agresorius ir neįvardintas, akivaizdu, kad juo laikomas didysis Europos baubas – Rusija.

Gynybos komisijos vadovas Bjornas von Sydowas ir komisijos sekretoriato vadovas Tommy Akessonas paaiškino savo Švedijos gynybos infrastruktūros gaivinimo viziją. Jie tiki, kad totalinis planas prieš karinę agresiją šaliai padėtų atsilaikyti net trejus mėnesius.

„Sakydami civilinė gynyba omenyje turime visas civilines veiklos sferas: medicininę pagalbą, pastoges, privačių kompanijų įsitraukimą – viską, vietines bendruomenes ir jų įsipareigojimus, – teigė Tommy Akessonas. – Tai būtų visuotinė šalies mobilizacija – planas, kaip sutelkti visas visuomenės jėgas pačiu blogiausiu – karinės invazijos – atveju.“

Numatomos išlaidos

Galutinę ataskaitą parengti komisija turėjo tik 2019 metų gegužę, tačiau nusprendė nelaukti ir viešą šešių puslapių versiją pateikti greičiau. Jos tikslas – supažindinti visuomenę ir sąjungininkus su situacija bei leisti potencialiems priešininkams suprasti, kad invazija į Švedijos teritoriją brangiai atsieitų (pilna ataskaita užima 243 puslapius).

„Šaltojo karo metais Švedija garsėjo savo detaliais, kruopščiai parengtais planais. Juose būdavo numatyta netgi tai, kokie turi būti garažai, kad ekstremalioje situacijoje juos būtų galima naudoti kaip pastoges, – sakė Atlanto Tarybos transatlantinio saugumo iniciatyvos direktorius Magnusas Nordenmanas. – Tai, kad Švedija dabar apie tai kalba, parodo, kad jie suvokia egzistuojant iššūkį ir kažką daro jo įveikos kryptimi.“

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Ataskaitoje paskaičiuota, kad nuo 2021 iki 2025 metų Švedijai kasmet į gynybą reikės investuoti 4,2 milijardus kronų (apie 420 mln. eurų). Nors skaičius nesiekia Jungtinių Valstijų išleidžiamos gynybai sumos, tai – rimta investicija, turint omenyje papildomas pajamas, ne vien tai, ką į ginkluotas pajėgas investuoja valstybė.

Tuo tarpu 2018 – 2020 metais Švedija gynybos plėtrai yra numačiusi skirti po daugmaž 400 milijonus kronų (40 milijonų eurų) kasmet. Egzistuojančio plano kulminacija – 2020 metais numatytos didelio masto pratybos, į kurias bus įtraukta visa šalis.

Kaip bus skirstomas finansavimas? Daug pinigų teks infrastruktūros tobulinimui, kaip antai naujų prieglaudų ir sandėlių kūrimui. Likę – valstybės gynybos reikmėms. Plačiai žvelgiant pinigai bus naudojami „gelbėjimo tarnyboms ir namų apsaugai, sveikatos apsaugos sistemai bei vaistams, privačioms iniciatyvoms, energijos šaltiniams, maisto ir vandens ištekliams, ekonominėms transakcijoms, kibernetiniam saugumui ir psichologinei pagalbai,“ – pasak komisijos.

Situaciją, kuriant planą, apsunkinti gali spalį vyksiantys visuotiniai rinkimai, kurių metu gali keistis valdančiosios koalicijos, šiuo metu reiškiančios palaikymą totalinės gynybos idėjai, sudėtis.

Dalis pinigų bus išleisti skatinant visuomenės atsparumą propagandai bei „netikrų naujienų“ (fake news) sklaidai socialiniuose tinkluose. Anot Bjorno von Sydowo ypač reikšmingas yra atsparumas „netikroms naujienoms“ nes svarbu yra ne tik ginti teritoriją, bet ir demokratinius valstybės funkcionavimo principus, kurie šiai yra gyvybiškai reikalingi.

„Galų gale – juk demokratijos ir politinio proceso apsauga yra valstybingumo ir valstybės interesų šerdis, – teigė Erikas Brattbergas iš „Carnegie Endowment fo International Peace“ idėjų kalvės. – Tai yra tiek paprastos, tiek totalinės gynybos dalis. Gynyba nėra vien elektros ar maisto užtikrinimas žmonėms. Reikšmingas jos elementas – visuomenės vertybių, principų bei moralinių normų apsauga ir egzistavimas.“

Situaciją, kuriant planą, apsunkinti gali spalį vyksiantys visuotiniai rinkimai, kurių metu gali keistis valdančiosios koalicijos, šiuo metu reiškiančios palaikymą totalinės gynybos idėjai, sudėtis. Bjornas von Sydowas išreiškė viltį, jog pakankamai partijų palaiko komisijos darbą, tad kad ir kas laimėtų rinkimus, komisijos pastangos nebus menkinamos.

Trys mėnesiai ir viena savaitė

Vos pradėjusi veiklą komisija sutarė dėl dviejų esminių principų. Pirmasis – kad Švedijos kariuomenės ir visuomenės mobilizacija užtruktų apie savaitę, antrasis – kad prireiktų daugmaž trijų mėnesių iki kol sąjungininkų jungtinės pajėgos atvyktų į Švediją ir padėtų jai atsiimti užimtą teritoriją.

Bjornas von Sydowas teigė, kad natūralu, jog visos tautos mobilizavimas atimtų šiek tiek laiko. Savaitės eigoje civiliai, ramiai reaguodami į susiklosčiusią situaciją, turėtų apsirūpinti įvairiausiomis atsargomis ir naudmenomis.

Trijų mėnesių riba yra labiau kontroversiška nei savaitės, mat ji yra pagrįsta pokalbiais su sąjungininkais ir istorinėmis studijomis. Kadangi Švedija nėra NATO aljanso narė, visi kariniai veiksmai būtų pagelbėti pasirengusių sąjungininkų rankose.

Švedijos sąjungininkai į agresoriaus smūgius iš karto reaguotų pasitelkdami minkštąją galią ar nekarinius veiksmus, kaip antai sankcijas, tačiau karinių pajėgų gabenimas ir pristatymas užtruktų ilgiau. Situacija komplikuotųsi, jei agresorius tuo pačiu metu vykdytų intervenciją ar spaudimą kitoms valstybėms, taip sukurdamas krizę visoje Europoje.

„Mus informavo šaltiniai, kurių atskleisti nenoriu, kad Švedijos sąjungininkėmis būtų NATO aljansui priklausančios valstybės ir jos sugaištų maždaug tiek laiko,“ – teigė Bjornas von Sydowas, pridėdamas, kad komisija apie savo planus informavo kai kurias sąjungininkes bei NATO.

Magnusas Nordenmanas sakė, kad esant tokiai situacijai abu intervalai būtų daugmaž tokie, atkreipdamas dėmesį, kad gamtinių katastrofų atveju Jungtinių Valstijų piliečiai apsirūpindami užtrunka apie savaitę. Dėl trijų mėnesių intervalo jis manė, kad tai – nėra paprastas sinonimas.

„Net NATO ratuose gausėja pripažįstančių, kad esant dabartinėms struktūroms ir sąrangai, atsidūrimas gynybinėse pozicijose užtruktų,“ – sakė Magnusas Nordernmanas.

Nepaisant to, kad pastiprinimo atvykimas užtruktų tris mėnesius, Erikas Brattbergas čia įžvelgia ir gerąją pusę: nepaisant to, kad pagalbos Švedijai suteikimas užtruktų, ji būtų suteikta. Jis atkreipia dėmesį į kai kuriuos neseniai įgyvendintus dvišalius susitarimus tarp Švedijos ir kitų valstybių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Suomiją.

Suomija pati savaime yra unikumas, nes ji taip pat turi totalinės gynybos planą. Vis dėlto, kitaip nei Švedija, po Šaltojo karo ji šio niekada nenumetė į šalį.

Neseniai Suomijos gynybos politikos generalinis direktorius Janne Kuusela „Defense News“ teigė, kad pagalbos atvykimo tempą jis vertintų kitaip, tačiau patvirtino, kad Suomija turi planą, kaip pasirūpinti savimi invazijos atveju.

„Invazija į Suomiją nebus pavasarinis pasivaikščiojimas, – sakė Janne Kuusela. – Bet koks potencialus agresorius prieš žengdamas į Suomiją turėtų gerai dar kartą pagalvoti.“

Švedijoje sudarytos komisijos tikslas yra užsitikrinti tokią gynybą taip pat, bet šiuo metu esmingas yra laiko klausimas. Komisija mano, kad totalinės gynybos planas gali funkcionuoti jau 2025 metais, tačiau tai – ilgas laiko tarpas, turint omenyje, kaip sparčiai per pastaruosius metus keitėsi geopolitinė situacija.

„Tik duokite mums laiko, planų, pratybų, žmonių ir mes galime padaryti tai, ko reikia, – sakė Bjornas von Sydowas. – Mums reikia laiko, tačiau padarysime tai, ką galime.“

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"