Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Nustekentos Vokietijos ginkluotosios pajėgos – trūksta personalo, ginkluotės ir net neperšaunamų liemenių 

2019 vasario 26 d. 14:00
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (viduryje) Rukloje, per NATO priešakinių pajėgų bataliono antrųjų metinių Lietuvoje minėjimą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (viduryje) Rukloje, per NATO priešakinių pajėgų bataliono antrųjų metinių Lietuvoje minėjimą.
Reuters/Scanpix nuotrauka

Šio mėnesio pradžioje Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Vokietija, kuri vadovauja Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui, per artimiausius trejus metus investuos 110 mln. eurų į mūsų šalies karinę infrastruktūrą. Tačiau nerimą kelia pačios Vokietijos ginkluotųjų pajėgų situacija. Pastaruoju metu pasirodančiuose straipsniuose kalbama apie ginkluotės, įrangos ir personalo trūkumą.

„Neskraidantys naikintuvai, neplaukiojantys povandeniniai laivai ir nuolatinis įvairių priemonių, pradedant amunicija ir baigiant apatiniais drabužiais, trūkumas“, – taip Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (bundesvero) situaciją apibūdina POLITICO išspausdinto straipsnio autorius Matthew Karnitschingas.

Kaip jis sako, tai gali priminti satyrinį filmą, tačiau reikia paminėti nuo 1995 metų standartiniu armijos ginklu buvusį automatą „Heckler & Koch’s G36“, kurio vyriausybė nusprendė atsisakyti 2015 metais, kai paaiškėjo, jog naudojamas per karštį jis pernelyg įkaista ir nebepataiko į taikinį.

„Nepakanka nei personalo, nei įrangos ir dažnai vienas trūkumas keičia kitą, – POLITICO teigė socialdemokratas Hansas-Peteris Bartelsas, už bundesvero veiklos stebėjimą atsakingas parlamentaras. – Kariai toli gražu nėra gerai aprūpinti.“

Vis kas nors neveikia

Pasak POLITICO, anksčiau buvusios vienos efektyviausių (ir brutaliausių) ginkluotųjų pajėgų pasaulyje, šiandien Vokietijos armija labiau primena gaisrininkų savanorių draugiją nei modernią karinę įstaigą.

Per neseniai vykusį vizitą Lietuvoje, kur dislokuoti apie 500 Vokietijos karių, JAV pareigūnai buvo pasibaisėję, kai sužinojo, kad bundesvero personalas bendrauja nesaugiais mobiliaisiais telefonais, nes jie neturi pakankamai saugaus radijo ryšio įrangos.

2018 metų pabaigoje mažiau nei 20 proc. iš 68 Vokietijos atakos sraigtasparnių „Tiger“ ir mažiau nei 30 proc. iš jos 138 „Eurofighter“ buvo tinkami skraidyti. Negalintys skraidyti pilotai tiesiog meta darbą. Pasak H.-P. Bartelso, kariams trūksta įrangos ir net aprangos, pavyzdžiui, neperšaunamų liemenių.

„Kad ir kur pažiūrėtum, ten kas nors neveikia“, – teigė Berlyne įsikūrusios bundesvero būstinės aukšto rango pareigūnas.

Turint omenyje Vokietijos dydį ir ekonominę galią, Berlyno požiūris į šalies saugumą yra pernelyg paviršutiniškas. Atrodytų, kad tiek Vokietijos piliečiai, tiek ir politikai nesuvokia iššūkių, su kuriais susiduria jų šalis.

Netinkamas vadovavimas

Kyla abejonių, ar Angelos Merkel vyriausybė yra pasirengusi ar net pajėgi spręsti šias problemas. A. Merkel centro dešinės blokas daugiau nei 15 metų prižiūri Gynybos ministeriją.

„Tai daugeliu frontų vykstantis mūšis, – praeitą mėnesį gindamasi nuo kritikos teigė šalies gynybos ministrė Ursula von der Leyen, šias pareigas einanti nuo 2013 metų. – Aš taip pat norėčiau, kad reikalai judėtų daug sparčiau, tačiau 25 metai apkarpymų negali būti atšaukti vos per kelerius metus.“

Pastaruoju metu U. von der Leyen patiria didžiulį spaudimą dėl išorės vadybos konsultacijų įmonių, tarp jų – „McKinsey & Company“ ir „Accenture“. Pasirodo, kad joms buvo sumokėta šimtai milijonų eurų už tai, kad išspręstų armijos problemas, bet kol kas rezultatų nematyti.

Praeitą mėnesį parlamentas sudarė specialų tyrimų komitetą, kad išsiaiškintų, ar teisingi pasirodę kaltinimai, jog konsultantams buvo duodami itin pelningi sandoriai ir suteikta pernelyg daug įtakos.

Bėdos dėl laivo

Dauguma vokiečių nesidomi nuolatinėmis bundesvero problemomis. Tačiau net ir jų dėmesį prikaustė skandalas dėl mokomojo tristiebio burlaivio „Gorch Fock“.

Nuo 1958 metų šio įspūdingo 81 metro ilgio laivo denį mynė tūkstančiai kadetų. Daugeliui vokiečių tai nėra tik laivas, o šalies pokarinio atgimimo simbolis. Tai buvo viena priežasčių, kodėl niekas neprieštaravo, kai 2015 metais bundesveras paskelbė, kad laivui reikia esminio remonto. Tai yra niekas nesiginčijo, kol nepaaiškėjo, jog pradinis remonto išlaidų biudžetas nuo 10 mln. eurų išaugo iki 135 mln. eurų.

Bundesvero pareigūnai tvirtina, kad visos laivo problemos atsiskleidė tik jį ištraukus į sausąjį doką, tačiau retas tiki tokiais paaiškinimais. „Kai remontas kainuoja brangiau nei naujas laivas, akivaizdu, kad kažkas negerai“, – interviu POLITICO teigė H.-P. Bartelsas.

Pasak parlamentaro, „Gorch Fock“ tėra didesnių ginkluotąsias pajėgas kamuojančių problemų simbolis. „Viskas užtrunka pernelyg ilgai ir kainuoja pernelyg daug, lyg laikas ir pinigai būtų neišsemiami ištekliai. O pabaigoje niekas neprisiima atsakomybės“, – teigė jis.

Beveik per naktį laivas iš pasididžiavimo simbolio tapo pajuokos objektu. Prieš kelias savaites „Gorch Fock“ atsidūrė Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“ viršelyje su antrašte „Kvailių laivas“.

Neturi supratimo apie saugumą

Turint omenyje Vokietijos dydį ir ekonominę galią, Berlyno požiūris į šalies saugumą yra pernelyg paviršutiniškas. Atrodytų, kad tiek Vokietijos piliečiai, tiek ir politikai nesuvokia iššūkių, su kuriais susiduria jų šalis.

Skaitant vokiečių žiniasklaidą gali susidaryti įspūdis, kad JAV kelia lygiai tokią pat grėsmę Vokietijos saugumui kaip ir Rusija. Panašiai mąsto ir visuomenė. Diskusijoms apie saugumą toną duoda nedidelė grupelė panašiai mąstančių tyrimų centrų, kurie, regis, didžiąją laiko dalį praleidžia tviteryje, su nerimu stebėdami, ar JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbs apie šalies pasitraukimą iš NATO.

Pagal prieš kelias savaites transatlantinės lobistų grupės „Atlantik Brucke“ paskelbtą apklausą, dauguma vokiečių mano, kad Kinija yra geresnė jų šalies partnerė nei JAV. Apie 80 proc. apklaustųjų tiki, kad JAV ir Vokietijos santykiai yra „blogi“ arba „labai blogi“.

Vyraujant tokiems įsitikinimams lengva užmiršti, kad Vokietijoje dislokuoti 33 tūkst. JAV karių ir Vašingtonas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos užtikrina Vokietijos saugumą.

Gali būti, kad būtent dėl šios globos vokiečiai turi tokį keistą požiūrį į gynybą. Regis, dauguma vokiečių visiškai nesuvokia, kad jų saugumas, o kartu ir jų klestėjimas nemaža dalimi priklauso nuo JAV priešraketinio skydo.

Netrukus tai gali pasikeisti. Senstantys Vokietijos naikintuvai „Tornado“ – vieninteliai šalies lėktuvai, galintys gabenti branduolines kovines galvutes, – per ateinančius kelerius metus bus nurašyti. Berlynui būtina surasti jų pakaitalą, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus JAV.

Tačiau bent politiškai tai gali būti nelengva. JAV pasitraukus iš pagrindinės šaltojo karo laikų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties su Rusija, kai kurie A. Merkel koalicijos jaunesniosios partnerės – Socialdemokratų partijos (SPD) – pareigūnai ėmė kelti klausimą, ar Berlynui verta laikytis savo įsipareigojimų JAV dėl branduolinės ginkluotės.

Gali būti, kad SPD tiesiog bando pajusti visuomenės nuotaikas šiuo klausimu. A. Merkel krikščionys demokratai kol kas visiškai palaiko branduolinę sąjungą su JAV ir bet koks bandymas ją nutraukti sukeltų vyriausybės griūtį.

Būtina keisti visuomenės požiūrį

SPD retorika atspindi bendrą visuomenės skepticizmą dėl visų su karyba susijusių klausimų. Todėl ginkluotųjų pajėgų atnaujinimas sunkiai įsivaizduojamas be visuomenės požiūrio kaitos.

Pranešimai apie prastai aprūpintus karius vokiečiams labiau kelia juoką nei pasipiktinimą. Berlyne ir kituose Vokietijos miestuose bundesvero personalo darbuotojai teigia, jog keliaudami į darbą ir iš jo jie nelinkę dėvėti uniformų, kad išvengtų piktų žvilgsnių ir bjaurių komentarų. O Potsdamo, prie Berlyno miesto prilipusios Brandenburgo žemės sostinės, politikai diskutuoja, ar miestų tramvajuose gali kabėti reklamos, kviečiančios tarnauti bundesvere.

Pastaruoju metu net A. Merkel nerodo didelės meilės ginkluotosioms pajėgoms. Kanclerė Vokietijoje esančių karių nėra aplankiusi nuo 2016 metų. „Ar kanclerei išvis rūpi bundesveras?“ – prieš kelias savaites klausė viename populiariausių šalies dienraščių „Bild“ išspausdinta antraštė.

Kad ir koks būtų atsakymas į šį klausimą, A. Merkel traukiantis nuo politinės scenos, bundesvero bėdas teks spręsti jau turbūt jos įpėdiniui. Iki to laiko visi planai sukurti „Europos armiją“, kurioje Vokietija vaidintų didelį vaidmenį, turi mažai šansų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika