Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Locked N' Loaded: #MITAI Nr. 1 „Jei Rusija norės, pereis Lietuvą per kelias valandas“ 

2019 sausio 10 d. 11:29
Rusija Čečėnijoje 1994 m. beveik maršu nuvažiavo iki Grozno, o kas buvo po to...
Rusija Čečėnijoje 1994 m. beveik maršu nuvažiavo iki Grozno, o kas buvo po to...
"Scanpix" nuotr. 

Rekomendacijos, ką sakyti ir kaip elgtis, kai vatnikas širdyje, šiaip nevykėlis ir neišmanėlis, ar kietas – „viską žinau“ – bičas kartoja Kremliaus paruoštus teiginius: kiek čia tos mūsų kariuomenės; Rusijai, jei norės, pereis Lietuvą per kelias valandas; Lietuvos armiją kepurėmis užmėtys...

Ką darome?

Atlaidžiai nusišypsome ir atsidūstame 2–3 kartus (tai būtina, nes vatą tai priveda prie lengvų konvulsijų).

Lėtai ištęsdami žodį „arrrrmiiijaaaa“ linguojame galva. Tada sakome, kad Lietuvos kariuomenę sudaro ne tik Sausumos pajėgos, bet jau tiek to, tiek to (dar sykį palinguojame galva).

Įsivaizduokim neįmanomą. Tikrai – nu nepajėgi ta Lietuvos kariuomenė, sąjungininkai tyliai verkia kamputyje. Viskas atverta, gvazdikai paruošti, „Liube“ jau kilbasina – reikia tik įvažiuoti ir pervažiuoti.

Pirmiausia, turėkime omenyje, kad karinės operacijos vykdomos daliniais ir padaliniais (užtikrinti smogiamąją jėgą, manevrą ir persvarą ugnimi). Pagrindinis kovinis padalinys priešo pusėje – Rusijos bataliono taktinė grupė – susideda iš tankų kuopos (apie 10 vnt.), 2–3 mechanizuotų kuopų (apie 30 IFV (šarvuočių) + pėstininkai/žvalgyba), savaeigė artilerija ir kiti padaliniai (PLG (priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemos), logistika ir pan.).

O dabar įsivaizduokite štai ką: įvažiuoja ši „išlaisvintojų“ kolona ir lekia, skrieja it patrakusi. Tik pyst – „amerikosų“ gamybos ietis... „Javelin“ ji vadinasi.

Duokime karmos taškų Rusijos BTG (batalionų taktinėms grupėms) ir tarkime, kad jų priekyje bus tankai „T14 Armata“. Jų maksimalus greitis 80–90 km/h. Šarvuočių BTR90 maksimalus greitis 100km/h. BMP3 – 72 km/h. Kitais žodžiais tariant, ilga kaip driežas kolona turėtų lėkti tik geriausiais Lietuvos keliais, barstydama dalis į kairę į dešinę ir tai nespėtų „pervažiuoti“. O „pervažiavusi“ sustotų, nes būtų reikalingas remontas, papildymai ir pan.

O dabar įsivaizduokite štai ką: įvažiuoja ši „išlaisvintojų“ kolona ir lekia, skrieja it patrakusi. Tik pyst – „amerikosų“ gamybos ietis... „Javelin“ ji vadinasi. Lietuva jų turi pakankamai, ir turės dar daugiau. Jablynkšt, ir ne viena, o kelios. 120 mm minos kolonos pradžią ima daužyti. Kolona stoja, skleidžiasi, akytes užspaudinėja, turniketus veržia, sudegintą skardą į užnugarį nutempinėja. O dar jei atsakyt norėtų tiems įkandusiems, tai jau oi, kaip laikas tirpsta...

Na gerai, išsilaižė greitai, išsivalė ir juda toliau. Ir jei net lietuvių karuselė nesikartoja, sustoja „išlaisvintojai“. Privalo sustoti savo lavonus utilizuoti, degalų pasipildyti, pavalgyti, pašikti. O čia pykšt pokšt ajajai – taikliai paleista snaiperio kulka, užpulta tiekimo kolona, ir šlykštūs, iš proto varantys minosvaidžių apšaudymai. Ir kas iš tokio pervažiavimo?

Pagal mūsų intelektualiai raumeningųjų Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) vertinimus, Rusija pajėgi per 48 val. pradėti (o tai dar nereiškia – užbaigti) karines operacijas. NATO žvalgybos bendruomenė (taip pat ir Lietuvos) stebi procesus ir pasirengimo veiksmai nebus nepastebėti. Maža to, reikia turėti omenyje, kad karinė operacija prieš Lietuvą reiškia karą prieš visą NATO aljansą – šitą argumentą galit grėsmingai panaudot, kaip dar vieną kontrolinę pliauską per snukį ūsuotam bebrui (o jei dar norit kupranugario spjūvio efekto, pacituokit Article 5, nusiųskit nuorodas apie Sąjungininkų pratybas Lietuvoje, F22 ir B52 sparnų mostelėjimus Lietuvoje ir pan.). Pradiniame etape čia gintųsi ne tik Lietuvos, bet ir pratybose esantys sąjungininkų kariai, o jau su jais „palauk“ nebus. Galima neabejoti, kad ilgai netrukus užsisuktų visa Aljanso karinė mašina.

Kitas dalykas, matome ir girdime nuolatinį iš anos pusės riksmą apie „nenugalimą ir legendinę“ Rusijos kariuomenę, jam grėsmingai ir choru atrodytų pritaria visi – nuo eilinio Vasios, iki pensininkės Dašos, grasinančios Donaldui Trumpui visišku sunaikinimu.

Tačiau karas Ukrainoje parodė realybę. Akivaizdžiai debilavotų „novorisijos gynėjų“ ir samdinių neužteko, tad teko panaudoti reguliariąsias pajėgas. Kai ėmė plaukti cinkuoti karstai, Rusijai teko rinkti šauktinius ar vadinamuosius kontraktininkus iš visų Rusijos kampelių, net prieš jų pačių valią, neleidžiant išvažiuoti ir baudžiant už dezertyravimą. Tad panašu „išlaisvinamiesiems“ žygiams Rusijai ideologijos ir „moralės“ dažniausiai užtenka iki pirmo rimtesnio mūšio. Reikia nepamiršti, kad Rusijos demografinė ir ekonominė situacija buvo vienas iš veiksnių, lėmusių sprendimą panaikinti divizijos lygmenį ir pereiti prie sukomplektuotų brigadų lygmens. Plius kitos „geležies“, ypač jos modernizacijos programos atidėliojimai, logistinės, technologinės (negalėjimas kokybiškai pakeisti iš Vakarų prieš sankcijas gaunamų komponentų) ir kitos gilios problemos, kurios daro operaciją „Užmėtymas kepurėmis pervažiavus“ sunkiai įsivaizduojamą.

Karas Ukrainoje parodė realybę. Akivaizdžiai debilavotų „novorisijos gynėjų“ ir samdinių neužteko, tad teko panaudoti reguliariąsias pajėgas. Kai ėmė plaukti cinkuoti karstai, Rusijai teko rinkti šauktinius.

Koalicijos pajėgos Irake puikiai suprato, kad pervažiavimas dar nereiškia kontrolės ir pergalės. Rusija Čečėnijoje 1994 m. beveik maršu nuvažiavo iki Grozno, o kas buvo po to, jau rašėme. Ukrainoje Kremliui pavyko grybštelėti nedidelę šalies dalį, nors planai buvo dideli. O Donecko oro uosto operacija (242 dienas trukęs bandymas užimti) tapo geru pavyzdžiu, kaip Rusija geba „pervažiuoti per kelias valandas“.

Jokiu būdu nesakome, kad reikia nuvertinti priešą. JOKIU BŪDU – tai būtų arti Kremliaus retorikos apie varžovų „neįgalumą“. Tačiau būtina vertinti realistiškai, nepasiduoti propagandiniams išvedžiojimams ir, žinoma, ruoštis.

Tai tiek trumpai, lauktume dar Jūsų minčių komentaruose.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika