Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Locked N’ Loaded. Grozno šturmas: 7 gynybos pamokos 

2019 sausio 25 d. 14:04
AFP/Scanpix nuotrauka

Praeitą kartą kalbėjome apie Rusijos atakos inžinierius ir svarbius patarimus, kaip ginti objektą. Tęsiant šią temą, Jūsų dėmesiui siūlome savo įžvalgas apie 1994 m. naujametinės nakties Grozno šturmą, o konkrečiai – sukilėlių (toliau – team GREEN) ir Rusijos federacijos 131 brigados dviejų mechanizuotų batalionų bei atskirų 81-ojo pulko padalinių (toliau – team BLACK) susidūrimą aplink Čečėnijos sostinės geležinkelio stotį.

Manytume, tai yra pavyzdys, kaip nereikia vykdyti objekto puolimo, ir atvirkščiai – puikus objekto gynybos pavyzdys. Tai mūšis, kur puolantieji įvykdė užduotį (jį užėmė), tačiau čia pat virto besiginančiais ir buvo sutriuškinti. Suprantantiems rusiškai, gera mūšio analizė beveik „ant karštųjų“:

Ko galime pasimokyti?

Žvalgyba paremtas klaidinimas. Aibė pirminių šaltinių teigia, kad Rusijos pajėgos 1994 m. pabaigoje į Grozną judėjo, kaip į paradą. Nebuvo atlikta būtinų žvalgybinių, logistinių, pajėgų rotavimo veiksmų. Tai pirmiausia sietina su Maskvos noru konfliktą su Ičkerija (nepriklausomybę paskelbusios Čečėnijos) išspręsti galios demonstravimu. Tikėtasi, kad pasirodžius Rusijos tankams Grozno gatvėse, tuometinis Čečėnijos vadovas Džocharas Dudajevas nusileis ir jo pajėgos sudės ginklus.

Tuo tarpu čečėnai matė prastą oponento pasirengimą bei nusiteikimą bei rengėsi karui. Rusijos federacijos klaidos vertinant oponentą buvo ne dėl jo aktyvių klaidinimo veiksmų, bet pirmiausia dėl Rusijos perdėtos savivertės, organizacinių trūkumų. Tačiau ruošiantis gintis prieš „ant popieriaus“ pranašesnį priešininką, būtinas klaidinimas, kadangi toks priešas, kokiu buvo Rusijos pajėgos Grozne 1994 m., yra kiekvieno besiginančiojo svajonė.

Kova prieš priešą, o ne už objektą. Team GREEN puikiai įvertino padėtį operacijos rajone. Potencialus team BLACK puolimo objektas, t.y. geležinkelio stotis, jau buvo gerokai apdaužytas Rusijos aviacijos. Be to, pats objektas ne itin tiko gynybai, kadangi artimiausi namai buvo už keliasdešimt metrų nuo stoties. Tai blogino stebėjimą, siaurino sektorius ir komplikavo sunkesnių ginklų naudojimą.

Todėl team GREEN priėmė sprendimą neginti objekto, o susitelkti į priartėjimo kelių dengimą. Susidaro įspūdis, kad team GREEN sąmoningai įviliojo team BLACK į objektą tam, kad sutriuškintų gynybai netinkame rajone. Nors kai kurie šaltiniai teigia, kad team BLACK prasiveržimas buvo netikėta staigmena, visgi akivaizdu, kad čečėnai ir toliau naudojosi šia taktika. Pvz., Gudermese 1995 m. įsileido Rusijos pajėgų koloną į miestelio centrą ir ją ten sudegino.

Puolančiųjų pajėgų suskaldymas. Įsileidę (ar pražiopsoję) pirmąjį team BLACK batalioną, team GREEN nesirengė laukti, kol ir antrasis atsidurs objekte. Vienoje iš sankryžų antrasis puolančiųjų batalionas buvo pasitiktas uraganine ugnimi, sustojo. Kitos Rusijos pajėgos tuo metu mieste neprasiveržė ir neįsitvirtino numatytuose ruožuose, todėl team BLACK padėti negalėjo.

Iki 20 karių dydžio grupės (granatsvaidininkai, snaiperiai, kulkosvaidininkai ir šauliai) konkrečią valandą savo atsakomybės rajone vykdydavo team BLACK apšaudymą ir pasitraukdavo. Tuo metu ateidavo kitos grupės eilė.

Puolantieji tapo atkirsti ir sistemiškai naikinami. Teko pasitraukti iš keleto geležinkelio stotį supančių aplinkinių namų, nes team GREEN spaudimas buvo per stiprus. Bet kokį aukštesnės vadovybės bandymą siųsti pastiprinimą užkirto team GREEN pasalos. Po keliolikos valandų brigados vadas nusprendė veržtis, tačiau ir čia jų laukė team GREEN ugnies maišas. Pas savas pajėgas grįžo tik nedidelė dalis team BLACK pajėgų.

Racionalus pajėgų panaudojimas. Team GREEN, žinodami, kad ugnies galia su team BLACK lygiuotis negali, ėmėsi įgyvendinti tai, ką dabar galime vadinti spiečiaus taktika. Iki 20 karių dydžio grupės (granatsvaidininkai, snaiperiai, kulkosvaidininkai ir šauliai) konkrečią valandą savo atsakomybės rajone vykdydavo team BLACK apšaudymą ir pasitraukdavo. Tuo metu ateidavo kitos grupės eilė, ji ugnimi atakuodavo team BLACK iš kitos pusės, ir taip toliau. Taip susidarė nuolatinių atakų jausmas, o jų kryptį buvo nuspėti itin sunku, todėl ir atsakomieji team BLACK veiksmai buvo mažai efektyvūs.

Maža to, team GREEN sumaniai išnaudojo vietovę ir taupė resursus. Antai plačiame sektoriuje, kur driekėsi geležinkelio bėgiai ir team BLACK turėjo galimybę efektyviau naudoti savo ugnies galią, team GREEN prioritetą teikė snaiperių veiksmams, t.y. į pavojų nestatė manevrinių „spiečiaus“ grupių.

Paimti priešą už diržo sagties. Svarbu pastebėti, kad team GREEN vietovę išnaudojo puikiai. Jie prie priešo priartėdavo taip arti (o tai leido aplink stovintys pastatai), kad team BLACK buvo itin sunku koreguoti artilerijos ugnį, tapo neaišku, kur team BLACK smūgiai, o kur team GREEN minosvaidžių ugnis (tai galime suprasti iš brigados vado radio pokalbių su vadovybe).

Tad sąmoningai ar ne, bet čečėnai perėmė šiaurės vietnamiečių taktiką, naudotą prieš JAV pajėgas Vietname. Tuomet Vietkongas stengdavosi atakuoti iš maksimaliai artimo atstumo, kad amerikiečiai negalėtų pasinaudoti savo ugnies galios pranašumu. Būtent ir Grozne 1994-aisiais buvo tas pats. Brigados vadas užkimęs prašė deblokavimo, o ne artilerijos smūgių, nes jo ginamas objektas ir taip jau griuvo tiek nuo priešo ugnies, tiek nuo savos pagalbos ugnimi.

Yra lankstūs/nestandartiniai sprendimai, racionalus pajėgų panaudojimas ir priešo klaidinimas. Mūšio mieste sąlygomis visa tai duoda kelis kartus didesnius dividendus.

Elektroninė kova. Klausant team BLACK ir jos aukštesnės vadovybės radio pokalbių, matosi, kad stresas ir žema radijo procedūrų kultūra prisidėjo prie katastrofiškos operacijos baigties. Nediskutuosime apie radijo eteryje girdimus keiksmažodžius – streso metu gali nutikti visko. Bet kaip atviru tekstu įvardijami maršrutai kuriomis judės pagalba ir atvykstantys padaliniai, kyla daug minčių apie besikalbančių kompetenciją. Tuo labiau, kad dar tik užėmus objektą team GREEN radijo stotimi susisiekė su team BLACK, jos vadui siūlydama atitraukti pajėgas. Kokiu būdu tai buvo atlikta – nežinoma (susitarus dėl atskiro dažnio ar team GREEN savavališkai įėjus į eterį), tačiau vien tai turėjo signalizuoti, kad team GREEN turi gebėjimų šioje srityje. Kad team BLACK pasikalbėjimų buvo klausomasi, rodo ir tai, kad po pranešimo apie sudegintą Rusijos techniką į eterį įsiveržęs juokas. Team GREEN ne tik klausėsi team BLACK pokalbių, bet slopino jų ryšį, įsiterpinėjo į pokalbius ir duodavo klaidinančius nurodymus.

Svarbiausia pamoka – nėra neįvykdomų užduočių, per stipraus priešininko ar per mažų savų pajėgų. Yra lankstūs/nestandartiniai sprendimai, racionalus pajėgų panaudojimas ir priešo klaidinimas. Mūšio mieste sąlygomis visa tai duoda kelis kartus didesnius dividendus, tad svarbu vengti šabloniškumo, pažinti priešą ir agresyviai siekti pergalės.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika