Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai žada aktyviau bendradarbiauti gynybos srityje 

2019 vasario 21 d. 19:24
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Andrzejus Duda pareiškė kartu sieksiantys stiprinti šalių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Andrzejus Duda pareiškė kartu sieksiantys stiprinti šalių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą.
BNS nuotrauka

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai ketvirtadienį Varšuvoje sutarė derinti šalių pozicijas saugumo ir gynybos klausimais, stiprinti karinį bendradarbiavimą.

Paskutinio Dalios Grybauskaitės kadencijos metu valstybinio vizito į Varšuvą akcentu tapo saugumo ir gynybos klausimai.

Prezidentai paskelbė tam skirtą bendrą deklaraciją, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pasirašė du susitarimus dėl keitimosi oro stebėjimo radarų duomenimis ir dėl Lietuvos ir Lenkijos brigadų afiliacijos (prisikyrimo vienam štabui).

„Mūsų karinis bendradarbiavimas pasiekė kaip niekada aukštą lyg“, – ketvirtadienį Varšuvoje žurnalistams sakė Lietuvos vadovė.

Dėmesys Suvalkų koridoriui

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Andrzejus Duda pareiškė kartu sieksiantys stiprinti šalių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą, ypač įtvirtinant ryšius tarp šių pajėgų palei Suvalkų koridorių.

Pabrėžiama, kad būtina užtikrinti tinkamą planavimą dėl Suvalkų koridoriaus gynybos, nuolat čia rengti pratybas.

Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, jis iš Vakarų ribojasi su Rusijos Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.

Prezidentai pareiškė dirbsiantys kartu, kad būtų pasiektas nepertraukiamas JAV karinių pajėgų buvimas Europoje, įskaitant „tvirtą ilgalaikį JAV pajėgų įsipareigojimą būti regione“.

Per bendrą spaudos konferenciją D. Grybauskaitė teigė, kad JAV karių, jų ginkluotės buvimas Lenkijoje yra svarbus abiems valstybėms. Ji pabrėžė, kad norima kuo ilgesnio ir kuo pastovesnio to buvimo.

A. Duda savo ruožtu tvirtino, kad šiuo metu Lenkijoje yra 4,5 tūkst. JAV karių.

„Visada stengiamės, kad amerikiečių skaičius Lenkijoje būtų kuo didesnis. Per savo vizitą JAV su prezidentu D. Trumpu kalbėjau apie tai ir tikiu, kad per artimiausius mėnesius galėsime išgirsti JAV valdžios sprendimą. Turiu vilties, kad tai reikš karių skaičiaus padidinimą“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad ir Lietuva, ir Lenkija vykdo įsipareigojimą sąjungininkams skirti 2 proc. gynybai bendrojo vidaus produkto.

Deklaracijoje taip pat numatytas pažadas „užtikrinti Lietuvos ir Lenkijos nacionalinių oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistemų sujungiamumą, kad tai taptų NATO oro gynybos dalimi“, žadama gerinti žvalgybinės informacijos mainus.

Akcentuojamas ir pasiryžimas didinti sąjungininkų pajėgų karinį mobilumą, supaprastinant procedūras bei išplečiant, pritaikant tarpvalstybinę infrastruktūrą kariniams tikslams, toliau teikti pagalbą Ukrainai.

Be to, deklaracija įsipareigota įsteigti Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų tarybą. Ji turėtų rinktis ne rečiau kaip kartą per metus ir siekti prezidentų deklaracijoje numatytų tikslų.

Pasirašyti susitarimai

Susitarimus dėl keitimosi oro stebėjimo radarų duomenimis bei dėl Lietuvos ir Lenkijos brigadų afiliacijos pasirašęs krašto apsaugos ministras R. Karoblis žurnalistams sakė, kad dvišalis karinis bendradarbiavimas keliamas į aukštesnį lygį.

„Pakeliame stipriai į aukštesnį bendradarbiavimo lygį ir į integracinį lygį“, – pabrėžė jis.

Ministro teigimu, Baltijos šalys ir Lenkija yra viename gynybiniame regione, todėl sutarta, kad viena Lietuvos brigada ir viena Lenkijos brigada priskiriamos Lenkijoje esančiam NATO divizijos štabui.

„Šis mechanizmas sukurtas atsižvelgiant į dabartinę NATO situaciją, grįžtant prie to, kad turime vėl konvencinę grėsmę iš Rytų, NATO turi vėl prisitaikyti prie teritorinės gynybos ir vienas iš tų mechanizmų – vadovavimo ir kontrolės sistemos sukūrimas divizijos lygmeniu“, – teigė R. Karoblis.

Pagal susitarimą, Lietuvos „Geležinio vilko“ brigada ir Lenkijos 15-oji brigada priskiriamos tarptautiniam Šiaurės Rytų divizijos štabui Elblonge, Lenkijoje.

D. Grybauskaitė Varšuvoje taip pat susitiks su Seimo pirmininku Mareku Kuchcinskiu, Senato pirmininku Stanislawu Karczewskiu, premjeru Mateuszu Morawieckiu.

Penktadienį prezidentė vyks į Liubliną, kur kartu su Lenkijos ir Ukrainos vadovais aplankys ten įsikūrusį bendros trijų valstybių LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio karinės brigados LITPOLUKRBRIG štabą, paminės Liublino unijos 450 metų pasirašymo metines.

Vizitas Lenkijoje yra paskutinis kadenciją baigiančios D. Grybauskaitės valstybinis užsienio vizitas.

Ketvirtadienį Lietuvos ir Lenkijos prezidentai apsikeitė aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais. Lenkijos vadovui įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine, Lietuvos prezidentei skirtas Baltojo erelio ordinas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika