Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Lenkijos kariuomenės prieštankiniai ginklai: dabartis ir perspektyvos 

2019 vasario 21 d. 14:09
RPG-7
RPG-7

Iš socialistinio Varšuvos sutarties bloko Lenkija ištrūko ginkluota sovietiniais aštuntojo dešimtmečio ginklais, beveik visai neturėdama jų konstravimo patirties. Su jais atėjo ir į NATO. Kas tai per ginklai, kuo šiandien ginkluoti lenkų kariai ir kokios ateities perspektyvos?

Pradėkime nuo granatsvaidžių

Lenkijos kariuomenės pėstininkų skyrius ginkluotas vienu sovietiniu granatsvaidžiu RPG-7. Senas, bet vis dar plačiai naudojamas ginklas, kurio galimybes ženkliai padidina modernios granatos, sukurtos ne vienoje šalyje. Tik ne Lenkijoje – čia tebenaudojamos standartinės sovietinio pavyzdžio granatos ir naujų gaminti neplanuojama. O kam – jie sparčiai baiginėja savo tarnybos laiką ir pamažu nurašinėjami.

Baigiantis socialistinio bloko erai, 1989–1995 m. Lenkijoje buvo sukonstruotas vienkartinis granatsvaidis RPG-76 Komar, jų pagaminta apie 100 tūkst. vnt. Tai lengvas ginklas, jau priėmimo ginkluotėn dieną pasižymėjęs per silpnomis galimybėmis kovoti prieš tankus. Tačiau lengvas ir vienkartinis. Šie granatsvaidžiai lenkų karių buvo naudojami Irake ir Afganistane, o likę 2018 m. išimti iš ginkluotės.

RPG-76 Komar
RPG-76 Komar

Be to, apie 20 vienetų senų sovietinių 73 mm granatsvaidžių su stovu SPG-9, anksčiau naudotų oro desanto daliniuose, buvo suremontuoti ir perduoti WOT, tačiau mano nuomone juos reikėtų laikyti tik mokomuoju ginklu prieštankininkams rengti.

Lenkų kariai Afganistane šaudo su RPG-76 Komar:

Valdomos prieštankinių raketų sistemos

O čia jau visiškas liūdesys – mechanizuoti batalionai ginkluoti pėstininkų kovos mašinomis su ant jų sumontuotomis sistemomis Malutka. Tai – Lenkijoje gaminta sovietinė sistema su raketa 9M14 Малютка, NATO žinoma kaip AT-3 Sagger. Sėkmingai panaudota 1973 m. Yom Kipur kare prieš Izraelį, šiandien yra beviltiškai pasenusi, nebepajėgi kovoti su jokiais potencialaus agresoriaus tankais. Valdoma laidais apie 11 kg raketa skrieja iki 3 km ir pramuša 400–460 mm šarvus. Kai kuriose mechanizuotose brigadose dar yra prieštankinės baterijos ginkluotos mašinomis Malutka-P, t.y. sovietinėmis 9P133 (ant žvalgybinės mašinos BRDM-2 sumontuotas paleidimo įrenginys su 4 Malutka raketomis).

Vienintelis modernus šiuolaikinis ginklas yra 264 izraelietiškos sistemos Spike-LR. Iš jų iššautos apie 14 kg raketos skrieja iki 4 km, gali pramušti iki 700 mm šarvą. Jomis šaudoma pagal principą „iššoviau-pamiršau“, t.y. iššovus galima palikti poziciją ir nebesekti taikinio, taip apsisaugant nuo priešo atsakomosios ugnies, arba operatorius gali perimti jos valdymą ir pats „nuvesti“ iki taikinio. Raketos joms buvo surinkinėjamos Lenkijoje, panaudojant kai kurias vietoje pagamintas dalis, dėl to buvo kilę nesklandumų – pvz., lenkiškas raketos kuras palikdavo ryškų demaskuojantį pėdsaką. Tačiau gamybos eigoje šie trūkumai buvo pašalinti.

Sistemomis Spike apginkluoti batalionų prieštankiniai būriai, po 4–6 paleidimo įrenginius kiekviename. Tai nėra daug – pvz., JAV standartas batalione – 12 tokio tipo sistemų, kurias amerikiečiai dar papildo Javelin kuopose. Lenkams iki šiol nepavyko apginkluoti Spike raketomis šarvuotų transporterių Rosomak motorizuotų pėstininkų batalionuose, ir neatrodo, kad artimiausiu metu tą pajėgtų padaryti. Pastebėsiu, kad ir lenkų tankai naudoja seno tipo sviedinius, ypač sovietiniai modernizuoti T-72/PT-91 Twardy, artilerija naudoja tik klasikinę amuniciją, specialių prieštankinių valdomų sviedinių nėra, prieštankinių sraigtasparnių nėra, o sukurtos inžinerinės priemonės dar tik pakeliui į kariuomenę. Taigi, lenkų mechanizuotos ir motorizuotos brigados mūšio lauke disponuoja pasenusiomis ir nepakankamomis prieštankinėmis priemonėmis, atsiliekančiomis nuo potencialaus priešininko – Rusijos pajėgų. Galima drąsiai teigti, kad Lenkijos kariuomenėje padėtis su prieštankiniais ginklais jau seniai pasiekusi kritinę ribą.

Planai ir prioritetai

1. Granatsvaidžiai

Specialiosios pajėgos ir 25-oji oro desanto brigada (25. Brygada Kawalerii Powietrznej) ginkluoti kur kas modernesniais ir efektyvesniais švediškais granatsvaidžiais „Carl Gustaf“ ir vienkartiniais jų analogais AT-4, plačiai naudojamais ir Lietuvos kariuomenėje.

Todėl kai Lenkijoje buvo pradėta šiuolaikinio granatsvaidžio visai kariuomenei programa Grot, galėjo pasirodyti, kad „švedai“ geriausias pasirinkimas – pirk tokius pačius visai kariuomenei ir problemos nebėra.

Deja, ne viskas taip paprasta. Lenkijoje tvirtai laikomasi principo gaminti ginklus vietoje (kas yra gerai), tačiau tuo pačiu apriboja pasirinkimo laisvę ir prailgina įsigijimo laiką (kas nėra gerai).

Ypač granatsvaidžių klausimas paaštrėjo 2016 m. lapkritį įsteigus Teritorinės gynybos pajėgas (lenk. – WOT). Pajėgose buvo numatyta iki 2019 m. turėti 53 tūkst. savanorių, pajėgta surinkti tik apie 17 tūkst. Teritorinėms pajėgoms vienkartinis granatsvaidis yra pigiausia ir būtina prieštankinė priemonė. Labai greitai, net nepaskelbus konkurso, parodose susirėmė du pagrindiniai konkurentai – vokiečių Dynamit Nobel Defence su granatsvaidžių RGW 90 gama ir norvegų Nammo Raufoss su patobulinta amerikietiško M72 šeima. RGW 90 yra didesnio kalibro, galingesnis ir modernesnis ginklas, nei Vietnamo karo pradžią menantis norvegų siūlomas granatsvaidis. Bet – RGW yra brangesnis ir vokiečiai nenori jį leisti gaminti Lenkijoje.

RGW 90, nuotr. iš autoriaus kolekcijos
RGW 90, nuotr. iš autoriaus kolekcijos

O M72, deja, ne visai patenkina lenkų lūkesčius, nors pastarasis sulaukė itin didelio vietos gamintojų, politikų ir net žurnalistų palaikymo. Nes tai paprasčiausi ir pigiausi granatsvaidžiai, kuriuos gamintojas mielai sutinka leisti gaminti Lenkijoje, ir kurie technologiškai įkandami vietos pramonei.

Netrukus pasirodė ir kiti konkurentai – ispanų Instalaza ir čekai su RPG-75 granatsvaidžiais. Čekai susirado partnerį vietinį gamintoją, pasiruošusį paleisti juos į serijinę gamybą. RPG-75 iš karto tapo rimtu varžovu, kadangi nuo 2010 m. juos perka ir naudoja Lenkijos kariuomenės specialiųjų pajėgų dalinys GROM. Tiesa, pagrinde su termobariniu užtaisu, skirtu kovoti su uždarose patalpose įsitvirtinusiu priešu. Mat RPG-75 turi tą patį minusą – mažą kalibrą ir silpnas šarvo pramušimo galimybes.

Be jokios abejonės, vos paskelbus konkursą norinčių jame dalyvauti atsiras daugiau, o laimės tas ginklas, kuris turės ir vietinį gamintoją pagal licenciją. Kol kas konkurso nėra, pradėtas tik „techninis dialogas“, sprendimo priėmimas atidėtas iki 2019 m. pabaigos, kai bus priimtas naujas Lenkijos kariuomenės Techninės modernizacijos planas. Taigi be 2020 m. jokio realaus sprendimo sulaukta nebus.

2. Valdomos prieštankinės raketos

Lenkijos ginkluotosios pajėgos yra paskelbę dvi valdomų prieštankinių raketų sistemų įsigijimo programas, turinčias ištaisyti padėtį su prieštankine gynyba.

Pirmoji gavo pavadinimą Pustelnik, antroji – Karabela.

2.1. Pustelnik

Ji yra skirta įsigyti lengvą sistemą teritorinėms pajėgoms (WOT), šaudančią ne mažiau kaip 1,4 km atstumu. Viskas kaip ir aišku – lenkų savanoriai gauna lengvą, taiklų ir pigų ginklą kovoti su tankais. O čia ir prasideda problemos – artimo nuotolio lengvos sistemos anaiptol nėra pigios. Iš esmės sau jas gali leisti tik turtingos šalys. Galima teigti, kad lenkai jau iš anksto buvo pasirinkę, ką „išsirinks“ – vietinės įmonės Mesko planuojamą pradėti gaminti sistemą Pirat, su lazerine nutaikymo sistema, 10 kg raketa šaudančią 2500 m atstumu. Iš tiesų tai yra ukrainietiška sistema Korsar su raketa R-3.

Korsar poligone:

Atrodytų, pigiai ir piktai, bet ... kaip visada yra „bet“. Sunku įvertinti ukrainiečių gaminio patikimumą, taiklumą ir patogumą. Tačiau galima drąsiai kalbėti apie nepakankamą efektyvumą – R-3 raketos kalibras yra vos 107 mm, o tai visiškai nepakankama šiuolaikiniam prieštankiniam šaudmeniui su kumuliatyviniu (HEAT) užtaisu. Todėl visi užsienio analogai yra didesnio kalibro: amerikiečių Javelin – 127 mm, prancūzų Eryx – 137 mm, serbų Bumbar – 136 mm, rusų Metis 130 mm.

Tai reiškia, kad raketa R-3 nepajėgi kovoti su tankais. Įsivaizduokite, kaip jaustis savanoriams, žinant, kad su savo raketa esi ginkluotas, bet beveik bejėgis? Beje, būtent dėl nepakankamo šarvų pramušimo Kataras įsigijo ukrainietiškų Korsar tik su skeveldrinėmis raketomis, t.y. tinkamų šaudyti į kulkosvaidžių lizdus, valdymo postus ir kitus nešarvuotus taikinius. Mano nuomone – Pirat/Korsar pirkti galima tik norint tokiu būdu paremti vietinę karo pramonę ir tuo pačiu stipriai nuskriausti savanorius – kas būtų visiškai nepateisinama.

Taigi, tapti techninio dialogo dalyviais 2017 m. pabaigoje panoro:

Izraelio Rafael su Spike-SR

Švedų Saab su NLAW (pernai jomis šaudyta Lietuvoje, vykstant Life firing Show 2018):

NLAW, gamintojo nuotr.
NLAW, gamintojo nuotr.

Mesko su Pirat (ukr. Korsar):

Pirat, autoriaus nuotr.
Pirat, autoriaus nuotr.

Prancūzų MBDA su Enforcer:

Enforcer, gamintojo nuotr.
Enforcer, gamintojo nuotr.

JAV Raytheon ir Lokcheed Martin su Javelin

Javelin, autoriaus nuotr.
Javelin, autoriaus nuotr.

Lenkų WB Electronics, Mindmae ir ukrainiečių „SFTE „Spets TechnoExport“ su ukrainietiška sistema, kokia – taip ir liko neaišku.

Neapsistosiu ties kiekviena sistema atskirai – tai užimtų pernelyg daug jūsų laiko. Tuo labiau, kad manau, jog programa Pustelnik yra pernelyg prabangi Lenkijos biudžetui ir greičiausiai taip ir liks rožinėse svajonėse. Vietoje to būtų geriau susitelkti į antrąją programą – Karabela.

2.2. Karabela

Ši programa skirta įsigyti prieštankinėms valdomų raketų sistemoms, šaudančioms ne mažesniu nei 4 km atstumu. Techniniam dialogui išsirikiavo šešių konkurentų eilutė:

JAV Lokcheed Martin su Hellfire Mk. 2

Hellfire
Hellfire

JAV Raytheon su TOW-2

TOW
TOW

Izraelio Rafael (vietinis partneris Stunner Consulting) su Spike-ER (5 km nuo žemės, 8 km iš sraigtasparnio)

Ukrainos „Luč“ su Skif (eksportinis Stugna-P pavadinimas). Atkreipsiu dėmesį į tipinį sovietinį dizainą.

Skif
Skif

Prancūzų MBDA su MMP (4 km)

MMP, autoriaus nuotr.
MMP, autoriaus nuotr.

Pietų Korėjos LIG Nex1 (vietinis partneris Pagacz i Synowie) su Raybolt (4 km)

Raybolt
Raybolt

Akivaizdu, kad šie potencialūs konkurso dalyviai arba nesupranta, kokia programos Karabela esmė, arba supranta, bet tikisi stebuklo prie Vyslos. Mat lenkai ieško raketos, kuri galėtų būti naudojama ir sraigtasparniuose, o jeigu nevynioti žodžių į vatą – tik sraigtasparniuose.

Kaip jūs manote, kuri sistema tinkamiausia? Be jokios abejonės – Izraelio Spike-ER. Pirma, ji gali būti naudojama ir pernešamuose paleidėjuose, ir sraigtasparniuose. Antra, ji turi daug bendrų komponentų su Spike-LR, kuri jau buvo ir dar bus surinkinėjama/gaminama Lenkijoje. Stebuklas prie Vyslos įvyktų tik keletu atvejų – jeigu kažkas pasiūlytų neįtikėtinai gerą kainą arba tai būtų politinis sprendimas. Manau to paskutinio visi labiausiai ir tikisi. Tokiu atveju bene daugiausiai šansų turėtų amerikietiškos Hellfire Mk. 2. Aš vis dėlto esu linkęs lažintis už Spike-ER. Čia vėl yra išlyga – priklausys ir nuo to, kokie nauji prieštankiniai sraigtasparniai bus pasirinkti. Nors ką bepasirinksi, Spike gali naudoti visi be išimties.

Išvados, deja, nedžiuginančios. Lenkijos kariuomenė bataliono lygmenyje ginkluota šiuolaikiniais ir moderniais prieštankiniais ginklais, tačiau individualiai kariai, kaip ir šarvuotos mašinos, vis dar ginkluoti senais, aštunto dešimtmečio prieštankiniais granatsvaidžiais ir valdomomis raketomis, visiškai neatitinkančiais šiandienos reikalavimų ir ženkliai atsiliekančiais nuo potencialaus agresoriaus galimybių. Pradėtos modernių granatsvaidžių ir valdomų raketų sistemų įsigijimo programos nepažengė toliau techninio dialogo, t.y. net nėra paskelbti jų pirkimo konkursai. Ypatingai bloga padėtis Teritorinės gynybos pajėgose. Belieka tikėtis, kad bus įgyvendinti ketinimai WOT batalionuose taip pat suformuoti prieštankinius būrius su Spike, aptarnaujamais profesionalios tarnybos karių. Taip pat palinkėti greičiau skelbti konkursus ir įvykdyti tikrai reikalingus prieštankinių priemonių pirkimus.

Tekstas pirmą kartą viešintas egidijuspapeckys.blogspot.com

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika