Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
GYNYBA

Kuo dengiami lėktuvnešių deniai? Kodėl ten dirbantys ir bėgiojantys įgulos nariai labiausiai bijo pargriūti? 

2019 vasario 25 d. 10:59
wikipedia.org nuotr.

Lėktuvnešiai – didžiulė karinė jėga. Lėktuvnešis yra tarsi mobili karinė bazė, leidžianti veikti bet kuriame pasaulio krašte. Kariai didžiuojasi galimybe tarnauti lėktuvnešyje, tačiau yra šis tas, ko jie dažniausiai negali pakęsti – ant denio verčiau jau nepargriūti.

Tūpimas ant lėktuvnešio reikalauja ištobulintų piloto įgūdžių. Tai tikrai nėra lengva jau vien dėl to, kad ten trūksta erdvės. Tam, kad lėktuvams būtų lengviau sustoti, lėktuvnešių deniai dengiami specialiomis dangomis, kurios užtikrina maksimalų sukibimą. Tačiau tuo pačiu jos gali būti ir labai abrazyvios.

Įprastą šiuolaikinę lėktuvnešio denio dangą sudaro aliuminio oksidas (40–50 %), bario sulfatas (20–35 %) ir epoksidinė derva. Aliuminio oksidas yra labai kietas ir abrazyvus – dažniausiai šią ši medžiaga sutinkama švitriniame popieriuje. Lėktuvnešiuose tarnaujantys kariai būtent taip ir apibūdina šią dangą – tai yra tarsi labai grubus švitrinis popierius, ant kurio verčiau nepargriūti.

Kariai ant denių bėgioja ne tik savo malonumui – čia jie atlieka ir įvairias užduotis, padėdami lėktuvams pakilti. Galimybių pargriūti yra tikrai nemažai. Ant denių tiesiami lynai, yra nedidelių angų ir kilpų, skirtų orlaivių tvirtinimui. Dar daugiau – išsilieję tepalai ar hidraulinis skystis gali sukurti sunkiai pastebimą, bet labai slidžią balą, už kurios – ta pati švitrinį popierių primenanti danga.

Aišku, šios dangos šiurkštumas turi ir kitų neigiamų savybių. Ji greitai sudėvi lėktuvų padangas ir karių batus, o tada susidėvi pati ir ją tenka keisti. Tai – sunkus ir nešvarus, bet neišvengiamas darbas.

Tiesa, egzistuoja ir neabrazyvių lėktuvnešių denių dangų. Tai – stori gumuoti sluoksniai su kietomis kompozitinių medžiagų (dažniausiai Kevlaro) dalelėmis. Tokios dangos gerai sukimba su lėktuvų padangomis, tačiau taip greitai jų nesudilina. Svarbiausia tai, kad lėktuvnešių deniai privalo būti atsparūs ugniai, korozijai, tepalams ir kitiems chemikalams, kas yra gerai saugumo požiūriu, bet dar labiau apsunkina tokios dangos keitimą.

Aišku, skirtingi laivai turi skirtingas dangas. Tradiciniai lėktuvnešiai naudoja vieną iš anksčiau paminėtų variantų, o štai sraigtasparnių laivai turi kur kas plonesnes ir paprastesnes dangas – juk sraigtasparniai kyla vertikaliai. Kai Japonija nusprendė modifikuoti savo sraigtasparnių laivus, kad nuo jų galėtų kilti ir F-35B naikintuvai, teko pagalvoti ir apie naują dangą. Vertikaliai kylantiems naikintuvams reikia ypatingai aukštoms temperatūroms atsparių dangų, kurios dar apsaugotų ir po jomis esantį metalą.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika